Krono liga pažeidžia žarnyną, skrandį, stemplę ir net burną bei prasiskverbia giliai į virškinimo trakto sienelę. Tai pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmais, išmatose atsiranda kraujo ir gleivių. Krono liga yra lėtinė ir recidyvuojanti liga – simptomai sunkėja ir silpnėja. Koks yra gyvenimas sergant Krono liga ir kaip ji gydoma?

Krono ligayra tokia pat paplitusi tiek vyrams, tiek moterims. Dažniausiai tai diagnozuojama nuo 15 iki 35 metų amžiaus. Tačiau pastaraisiais metais diagnozavimo amžius mažėjo, o liga vis dažnesnė tarp vaikų.ChLCdaug dažniau pasitaiko labai išsivysčiusiose šalyse, t. y. Vakarų Europoje ir JAV. Tačiau maždaug 30 metų sergamumas Vidurio ir Rytų Europoje bei Azijoje nuolat didėja. Daugiau žmonių suserga šiaurinėse nei pietinėse šalyse, o Afrikoje ši liga yra rečiausia. Sergamumas Lenkijoje artėja prie Vakarų Europai būdingo sergamumo lygio. Lenkijoje nuoChLCkenčia 10-15 tūkst. žmonių, iš kurių net pusė gali likti nediagnozuota. Patikimiausias CD diagnozavimo būdas yra endoskopija, paimant mėginį histopatologiniam tyrimui ir uždegiminių pokyčių įvertinimui.

Kas yra Krono liga?

Krono ligayra lėtinė uždegiminė liga, klasifikuojama kaip uždegiminė žarnyno liga. Jo simptomai ir gydymas gali būti labai panašūs į opinio kolito, tačiau tai yra du skirtingi dalykai.

CD ir opinio kolito skirtumas yra tas, kad uždegiminiai CD pakitimai gali būti skirtingose ​​virškinamojo trakto dalyse, smailiai, pakaitomis su nepakitusiomis atkarpomis, o uždegiminis infiltratas paveikia visą virškinamojo trakto sienelės storį.

Uždegiminiai pakitimai gali atsirasti nuo burnos iki tiesiosios žarnos, tačiau dažniausiai atsiranda galinėje klubinėje žarnoje ir storojoje žarnoje. CD yra nepagydoma liga. Jis tęsiasi daugelį metų, kintant sunkumo ir remisijos laikotarpiams (tylos laikotarpiai ir besimptomė liga).

Teisingai parinktas gydymas ir gyvenimo būdas padeda pasiekti irpailginant remisiją, tačiau pastebima, kad ilgėjant ligos trukmei, besimptomiai periodai retėja ir trumpėja.

Krono liga sukelia

Krono ligos etiologija dar nėra žinoma. Jo priežastys negali būti tiksliai nustatytos, tačiau yra žinomi veiksniai, kurie gali išprovokuoti ar prisidėti prie ligos. Tokie veiksniai apima:

  • bakterinės mikrobiotos sudėtis – sergančių CD ji kitokia nei sveikų žmonių, liga gali būti susijusi su dažnu antibiotikų vartojimu,
  • stresas – stresas tikriausiai nesukelia ligos, bet skatina jos pasireiškimą ir simptomų pablogėjimą,
  • rūkymas,
  • pramoninė dieta su maža maistine verte – rizika susirgti CLC yra didesnė žmonėms, kurie vartoja daug cukraus, hidrintų augalinių riebalų, dažiklių, konservantų ir raudonos mėsos, t. y. uždegimą skatinančio maisto,
  • genetiniai veiksniai – CD dažniau pasitaiko šeimose; ligai palankios sąlygos yra NOD2 / CARD15 geno buvimas, kurio mutacija padidina riziką susirgti iki 40 kartų; jei tėvai serga CD ar opiniu kolitu, vaikui rizika susirgti šia liga yra 40 %,
  • nenormalus imuninės sistemos atsakas.

Didėjantis atvejų skaičius Vidurio ir Rytų Europos bei Azijos šalyse yra susijęs su didėjančia industrializacija ir urbanizacija, besikeičiančia mityba ir didėjančiu higienos lygiu.

Ligos simptomai

Krono liga gali pasireikšti įvairaus sunkumo ir simptomų sudėtingumo. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

  • dažnas pilvo skausmas, daugiausia dešinėje apatinės pilvo pusėje, šalia bambos,
  • mėšlungis, dujos ir purslų jausmas pilvo apačioje,
  • lėtinis viduriavimas,
  • dažnas noras tuštintis,
  • skausmingas tuštinimasis (jei pažeista tiesioji žarna),
  • svorio metimas,
  • neaiškios kilmės karščiavimas,
  • bendri simptomai: silpnumas, nuovargis, bendras negalavimas, mažas apetitas.

CHLC gali turėti daug su žarnynu nesusijusių simptomų, pavyzdžiui:

  • įvairūs akių uždegimai,
  • autoimuninis hepatitas,
  • pankreatitas,
  • mazginė eritema,
  • gangreninis dermatitas,
  • nervų sistemos ligos,
  • venų užgulimas,
  • artritas
  • ir daug daugiau.

CDAI skalė

Ligos sunkumas ir remisijos būklė vertinami naudojantCDAIKrono ligos aktyvumo indekso indeksą. Skalėje atsižvelgiama į tiek subjektyviuspojūčiai, susiję su jaučiamu skausmu ir nuovargiu ir pan., taip pat objektyvūs duomenys, pvz. svorio trūkumas arba laisvų išmatų kiekis.

Pagal CDAI ligos aktyvumas skirstomas į:

  • švelnus (150–220 taškų),
  • vidutinio sunkumo (221–450 tšk.)
  • ir sunkus (daugiau nei 450).

Jei tyrimo metu ligos aktyvumas yra mažesnis nei 150 taškų, laikoma, kad ji yra remisijos stadijoje.

Vaistai nuo Krono ligos

CDC gydymas grindžiamas simptomų mažinimu ir kūno remisija. Šiai dienai ligos etiologija nežinoma, todėl priežastiniu būdu jos gydyti neįmanoma. CD dažniausiai naudojami vaistai:

  • aminosalicilatai (sulfasalazinas, mesalazinas) – Sulfasalazinas vartojamas tik tada, kai serga storoji žarna, o mesalazinas – nepriklausomai nuo to, kurioje virškinimo trakto dalyje atsiranda uždegimas. Neįrodyta, kad šie vaistai yra veiksmingi skatinant ir palaikant remisiją, tačiau jie yra saugesni ir turi daug mažiau šalutinių poveikių nei kiti gydymo būdai. Todėl jų naudojimas yra labai dažnas.
  • gliukokortikosteroidai – gliukokortikosteroidai labai veiksmingi skatinant CD remisiją, bet ne išlaikant jos. Terapijos tikslas turėtų būti pasiekti remisiją naudojant gliukokortikosteroidus, o vėliau juos sumažinti arba visiškai pašalinti, jei įmanoma išlaikyti remisiją. Nuolatinis gliukokortikosteroidų vartojimas sukelia atsparumą steroidams ir priklausomybę nuo steroidų, todėl reikia skirti vis didesnes dozes ir trumpinti remisijos laiką. Budezonidas yra svarbiausias vaistas šioje vaistų klasėje.
  • tiopurinai – tipourinai yra veiksmingi skatinant ir palaikant remisiją, tačiau labai svarbu tinkamai juos pradėti ir stebėti gydymo kursą. Galimas jų vartojimo šalutinis poveikis yra kaulų čiulpų slopinimas, toksinis poveikis kepenims ir ūminis pankreatitas.
  • metotreksatas – Metotreksatas daugiausia vartojamas žmonėms, kuriems gydymas gliukokortikosteroidais ar tiopurinais neduoda norimų rezultatų. Jis švirkščiamas į raumenis injekcijų pavidalu. Neteisingai atliktas gydymas metotreksatu kelia kepenų ir kaulų čiulpų pažeidimo riziką.
  • biologinė terapija – šios kategorijos vaistai, konkrečiau anti-TNF-α antikūnai, skiriami sergant vidutinio sunkumo ir sunkiomis CD formomis, kai kiti gydymo būdai neveikia.

Dieta sergant Krono liga

Mityba CLC turi didelę reikšmę. Nors negalima teigti, kad dieta sukelia ar atšaukia ligas, daugelis žmonių randa panašių rekomendacijų, padedančių palengvinti ligą.simptomai. Pagrindinė CD dietos taisyklė – neįtraukti maisto produktų, kurie sukelia ar pablogina simptomus.

Specialios rekomendacijos taikomos ligos paūmėjimo laikotarpiams. Per šį laiką, priklausomai nuo paciento būklės, įvedama speciali dieta iš natūralių produktų arba pramoninė dieta, vartojama per burną ar enteriniu būdu, rečiau į veną.

Dieta su natūraliais produktais paūmėjus ChLC

Dieta su LLC paūmėjimu yra lengvai virškinama dieta, kurioje ribojamas netirpių skaidulų, riebalų ir rafinuotų cukrų kiekis. Tai kaloringa ir daug b altymų turinti dieta, nes paūmėjimą dažniausiai lydi netinkama mityba ir svorio mažėjimas.

Valgykite mažomis porcijomis, net 5–6 kartus per dieną, vidutinės temperatūros, ne per š alta ir ne per karšta.

Maistas turi būti ruošiamas taip, kad būtų geriau virškinamas – termiškai apdorotas, smulkiai pjaustytas, be kietų ir kietų dalių.

Rekomenduojami terminio apdorojimo metodai:

  • maisto gaminimas,
  • garuose,
  • troškinimas be rudos spalvos,
  • kepimas.

Venkite kepti, ypač gruzdinti.

Dietoje turėtų būti daug naudingų, mažai riebalų turinčių b altymų š altinių:

  • paukštiena be odos,
  • jauna jautiena,
  • veršiena,
  • triušiena,
  • labai kokybiški š altibarščiai ir trumpos sudėties dešrelės be polifosfatų, nitritų ir kt.,
  • šviežios žuvies,
  • pieno produktai be laktozės.

Valgant reikėtų neįtraukti lengvai virškinamų riebalų, gaunamų iš taukų, šoninės ir riebios mėsos, o lengvai virškinamus riebalus (sviestą, grietinėlę, augalinius aliejus) reikia valgyti ribotais kiekiais ir geriausia dėti į paruoštus patiekalus š altus.

Norint sumažinti skaidulų kiekį, daržoves ir vaisius reikia nulupti, susmulkinti, sumaišyti arba trinti.

Geriau rinktis smulkias kruopas ir makaronus bei b altus ryžius vietoj tirštų kruopų, manų kruopų makaronų ar rudųjų ryžių, kuriuose daugiau skaidulų

Tirpios skaidulos yra nurodytos CLC, tačiau, kadangi fermentuojamos gaubtinės žarnos mikrobiomos, tai yra trumpos grandinės riebalų rūgščių, būtinų žarnyno epitelio ląstelėms maitinti, š altinis. Dėl šios priežasties reikia stebėti individualų pluošto toleranciją ir neatmesti jos paskubomis.

CD sergantys pacientai dažnai netoleruoja laktozės – jie negamina fermento laktazės, atsakingo už pieno cukraus virškinimą. Todėl jie turėtų vengti pieno produktų su laktoze (pieno, jogurto, varškės, pasukų, kefyro). Jų vartojimas sukelia vidurių pūtimą, pilvo skausmą,gali sukelti viduriavimą.

Pieno produktai be laktozės dabar yra lengvai prieinami ir jie neturėtų sukelti virškinimo problemų. Nustačius karvės pieno b altymų netoleravimą, būtina visiškai pašalinti pieno produktus.

Omega-3 riebalų rūgštys, mažinančios uždegiminius procesus, turi didelę reikšmę ChLC. Jų š altinis yra riebi jūros žuvis:

  • laukinė lašiša,
  • sekti,
  • skumbrė,
  • sardinės,
  • ančiuviai,
  • arba tunas.

Žuvis reikėtų valgyti bent du kartus per savaitę. Priešingu atveju būtina papildomai papildyti omega-3 riebalų rūgštimis.

Į racioną reikėtų neįtraukti:

  • produktai, į kuriuos pridėta cukraus – saldainiai, konditerijos gaminiai, gazuoti ir negazuoti gėrimai, vaisių sirupai, labai saldinti uogienės, saldinti pieno produktai,
  • pilvo pūtimą skatinantys produktai - ankštinių augalų sėklos, žalieji žirneliai, šparaginės pupelės, kopūstai, Briuselio kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, kaliaropės, ridikai, š altalankiai, svogūnai, porai, švieži agurkai, kriaušės, slyvos, vyšnios,
  • alus,
  • putojantis vanduo,
  • fermentuojamų cukrų (riboti arba laikinai neįtraukti) - pieno produktų laktozė, medaus fruktozė, vynuogės, kriaušės, slyvos, obuoliai, figos, vyšnios, džiovinti vaisiai, pučiančios daržovės,
  • skysčių, kurie atpalaiduoja ir didina žarnyno perist altiką – dideli kavos kiekiai, labai š alti ir karšti gėrimai.

Produktai, kurie gali padidinti diskomfortą kompaktiniame diske, yra šie:

  • aštrus maistas,
  • burokėliai,
  • paprikos,
  • špinatai,
  • kviečiai,
  • pomidorų,
  • kiaušinių,
  • vynas,
  • bananai,
  • kukurūzai,
  • mielės.

Nėra tvirto mokslinio ryšio tarp šių produktų vartojimo ir ligos paūmėjimo patvirtinimo, tačiau apklausti pacientai šiuos produktus dažnai vadina prastai toleruojamais.

Mityba nuo ūmaus viduriavimo

Padidėjusio viduriavimo laikotarpiu patartina vartoti maisto produktus, kurie sutraukia ir mažina žarnyno perist altiką:

  • ryžių patiekalai, su bulvių miltais, želatina, želė, vaisių ir mėsos drebučiais,
  • morkos, moliūgai, obuoliai, bananai,
  • sausas mėlynių antpilas, vanduo su sausu raudonuoju vynu, stipri karčioji arbata,
  • tamsus šokoladas,
  • virškinamojo trakto gleivinę saugantys gėrimai: ramunėlės, mėtos, sėmenų antpilas ar nuoviras.

Mityba pramoninėmis dietomis paūmėjus ChLC

Kai ligos simptomai neleidžia natūraliai maitintis, būtinayra pramoninių dietų naudojimas – paruošti mišiniai, skirti maitinimui per burną (be likučių polimerų dietos) arba enteraliniam maitinimui (elementinė ar pusiau elementari dieta).

Tais atvejais, kai pacientas prastai toleruoja net enterinį maitinimą, reikalinga intraveninė parenterinė mityba.

Pramoninės dietos yra visiškai virškinamos, jos skirtos pamaitinti ligonį, kuris ligos paūmėjimo metu dažnai būna nusilpęs ir krenta svoris. Jie taip pat naudojami kaip priemonė CD sergančiam pacientui atgauti remisiją.

Dieta Krono ligos remisijos metu

Dieta remisijos metu turėtų būti įprasta sveika mityba be jokių konkrečių rekomendacijų. Žinoma, neskaitant blogai toleruojamų produktų pašalinimo.

Naujos mitybos tendencijos gydant CD vis daugiau dėmesio skiria FODMAP dietos efektyvumui. Tai dieta, kurioje ribojami arba visiškai neįtraukiami fermentuojami, blogai pasisavinami angliavandeniai, tokie kaip:

  • laktozė,
  • fruktozė,
  • fruktanai,
  • sorbitolis,
  • ksilitolis,
  • manitolis,

vadinami fermentuojamais oligo-, di-, monosacharidais ir polioliais. Tačiau norint išlaikyti remisiją, ši problema reikalauja kruopštesnių tyrimų.

Kita siūloma mitybos intervencija yra IBD-AID priešuždegiminė dieta, kurią sudaro:

  • tam tikrų angliavandenių (laktozės, rafinuotų cukrų, sudėtinių angliavandenių) ir paprastųjų angliavandenių vartojimo apribojimas arba visiškas pašalinimas, prebiotikų ir probiotikų tiekimas,
  • riebalų rūgščių sudėties maiste keitimas,
  • patenkinti mineralinių medžiagų ir vitaminų poreikį bei stebėti organizmą, siekiant nustatyti galimą maisto netoleravimą,
  • maisto tekstūros keitimas (pvz., maišymas, virimas), siekiant pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir sumažinti dirginantį skaidulų poveikį.

Bioaktyvios fitocheminės medžiagos ir papildai sergant Krono liga

  • Augaluose esantys polifenoliai turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Moksliniais tyrimais patvirtintas teigiamas antocianinų, ciberžolės, EGCG, naringenino, ellago rūgšties, kvercetino, resveratrolio, obuolių polifenolių ar mėlynių poveikis uždegiminių reakcijų slopinimui sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, nes sumažėja priešuždegiminių citokinų koncentracija ir padidėja antioksidaciniai fermentai. Dėl šios priežasties sergančiųjų CD racione turėtų būti daug daržovių ir vaisių, ypač tamsių uogų
  • Pagal turimus duomenispapildymas probiotikais nepagerina CD sergančių pacientų.
  • Omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis mityboje, naudingiausias gydant CD, yra 2:1. Beveik neįmanoma jo gauti reguliariai nevalgant riebios jūros žuvies, todėl labai svarbu papildyti priešuždegiminėmis omega-3 riebalų rūgštimis.
  • Krono liga vaikams
  • Žarnyno ligos
  • Žarnyno uždegimas: priežastys. Kas sukelia žarnyno uždegimą?

Kategorija:

Gastrologija