Skoliozė – šnekamojoje kalboje vadinamas stuburo išlinkimu į šoną – yra labiausiai paplitęs vaikų laikysenos defektas. Dažniausiai tai sukelia judėjimo stoka ir netaisyklinga laikysena sėdint. Į skoliozę negalima žiūrėti lengvai, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kraujotakos nepakankamumas. Kokios yra skoliozės priežastys ir simptomai? Koks jo gydymas? Kada reikalinga operacija?

Skoliozėšnekamojoje kalboje neteisingai vadinamasšoninis stuburo išlinkimas(dešinė arba kairė). Iš tikrųjųskoliozė yra trijų plokštumų kreivumas- plokštumoje:

  • priekinis (šoninis stuburo išlinkimas)
  • sagitalinis (taip pat vadinamas ordoskolioze arba kifoskolioze)
  • kryžius

Vietoj natūralios, šiek tiek išlenktos formos,stuburas įgauna raidės Sformą. Skoliozė dažniausiai pažeidžia krūtinės ląstos stuburą (nugaros viršutinę dalį) arba išsivysto tarp krūtinės ląstos ir juosmeninės stuburo dalies (nugaros vidurio). Tai retai pasitaiko tik juosmens srityje.

Skoliozė dažniau diagnozuojama vaikams nei suaugusiems. Šoninis stuburo išlinkimas gali pasireikšti įvairiais jų vystymosi etapais. Atsižvelgiant į vaiko amžių, galima išskirti skoliozę:

  • ankstyva vaikystė (iki 3 metų);
  • vaikų (nuo 3 iki 10 metų);
  • jaunatviškas (įgytas paauglystėje);

Skoliozė dažnai sustiprėja paauglystėje, t.y. intensyvaus augimo metu. Tada raumenys neatsilieka nuo skeleto vystymosi ir neužtikrina pakankamai atramos stuburui.

Skoliozė – simptomai

Per didelis stuburo išlinkimas vienoje iš jo dalių prisideda prie liemens disbalanso ir perkelia kūno svorio centrą. Tada:

  • ašmenys kyšo
  • vienoje nugaros pusėje yra kupra (vadinamoji šonkaulių kupra) – tai šonkaulių išstumtų slanksteliai rezultatas
  • pečiai ir klubai nelygūs
  • juosmens linija vienoje pusėje yra daug aiškesnė nei kitoje pusėje
  • viena koja trumpesnė, o kita ilgesnė (sergant pažengusia skolioze)

Skoliozė, jei ji yra pažengusi, gali turėti pavojingų komplikacijų.Tai gali apriboti paciento fizinį pajėgumą, taip pat sukelti degeneraciją ir neurologinius sutrikimus.

Taip pat gali sukelti krūtinės deformaciją. Tada gali atsirasti spaudimas vidaus organams, įskaitant plaučius ir širdį, o toliau – kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumas.

Skoliozė – priežastys ir rizikos veiksniai

Skoliozė gali būtiįgimtas stuburo defektas(įskaitant stuburo slankstelį, šonkaulių sąaugas, Sprengelio sindromą). Ji sudaro apie 2/3 visų įgimtų stuburo apsigimimų ir dažnai siejama su kitais apsigimimais, pvz., įgimtais Urogenitalinės sistemos apsigimimais arba įgimta širdies liga.

Įgytą skoliozę gali sukelti:

  • galūnių ilgio skirtumas
  • tarpslankstelinio disko išvarža
  • kaulų navikai

Šoninis stuburo išlinkimas taip pat gali atsirasti pacientams, sergantiems raumenų distrofija arba cerebriniu paralyžiumi. Tada tai yranepakankamo raumenų išsivystymorezultatas dėl neurologinių pokyčių.

Skoliozė gali atsirasti ir po pleuros ligų bei krūtinės ląstos operacijų, atliktų augimo laikotarpiu (vadinamojitorakogeninė skoliozė ).

Tačiau vaikams dažniausiai diagnozuojamaidiopatinė skoliozė(apie 85 proc. atvejų), kurios priežastys nežinomos. Jo vystymąsi skatina judėjimo trūkumas ir netaisyklinga laikysena sėdint.

Savo ruožtu suaugusiųjų skoliozė gali atsirasti dėl tarpslankstelinių sąnarių degeneracijos.Degeneracinė skoliozėsuaugusiems dažniausiai atsiranda dėl prastėjančios stuburo būklės, dažniausiai po 40 metų. Tai ypač pavojinga kartu su osteoporoze, nes dėl to visiškai susilpnėja stuburas.

Skoliozė – diagnozė

Skoliozę vaikui galite diagnozuoti patys. Tiesiog paprašykite vaiko nusirengti marškinėlius, atsistoti tiesiai ir pasilenkti į priekį, liesdami pirštus prie grindų. Vaiko nugara turi būti vienodai išlenkta abiejose stuburo pusėse.

Kai kūdikis atsitiesia, atkreipkite dėmesį į pečius. Jei jie nėra viename aukštyje, o mentės kyšo, klubai ištįsę, o juosmuo vienoje pusėje labiau įdubęs, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Jis taip pat atlieka fizinį egzaminą.

Tačiau galutinė diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis stuburo rentgeno nuotrauka (nors galimi ir kiti vaizdo gavimo metodai, pvz., kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija).

Skoliozė (šoninis stuburo kreivumas) - gydymas

būdasskoliozės gydymas priklauso nuo paciento amžiaus ir laikysenos defekto sunkumo.

Kai skoliozė nustatoma anksti (t.y. žmonėms su nedideliu išlinkimu), rekomenduojama korekcinė gimnastika (ypač rekomenduojami pratimai baseine). Kai kuriais atvejais naudojami ortopediniai korsetai, kurie, spausdami stuburą, priverčia taisyklingą jo padėtį ir taip užkerta kelią tolesniam jo deformavimui. Jie dėvimi kelias valandas per dieną arba tik naktį.

Gydytojas taip pat gali nurodyti nešioti korekcinį gipsą, breketus ar ekstraktus. Esant išlinkimams, atsiradusiems dėl, pavyzdžiui, vienos galūnės sutrumpinimo, reikalingi ortopediniai vidpadžiai

Pacientams, kuriems yra sunkus kreivumas (kai kreivio kampas>60 laipsnių), būtinas chirurginis gydymas, implantuojant metalinius breketus ir implantus. Dažniausiai procedūra atliekama 13-15 metų paaugliams, kartais ir jaunesniems vaikams. Deja, operacija neatkuria visiškos stuburo formos.

Vaikas, kurio stuburas išlinkęs į šoną, turėtų miegoti ant kieto čiužinio, o miego pagalvė turi būti maža. Vaikas turi sėdėti ant kėdės su kontūriniu atlošu (juosmens srityje išsipūtusiu), reguliuojamo aukščio ir alkūnių atramų bei prie rašomojo stalo kvadratiniu arba stačiakampiu viršumi. Tiek kėdutės, tiek rašomojo stalo aukštis turi būti pritaikytas prie vaiko ūgio. Kai vaikas sėdi prie stalo, kojos turi būti ant grindų, o dilbiai - ant stalo.

Jodinėti žirgais nerekomenduojama sergant skolioze. Smūgiai, atsirandantys atsitrenkiant į sėdmenis į balną, gali padidinti kreivumą.

Pasak ekspertoMilena Kowalczyk, kineziterapeutė ir motorikos paruošimo trenerė iš Karolinos medicinos centro

Skoliozė yra šoninė stuburo kreivė, kurią lydi slankstelių sukimasis. Jei nepaisoma, gali atsirasti rimtų komplikacijų, ne tik regėjimo, bet ir degeneracinių stuburo pakitimų, skausmo ir riboto judrumo. Antra, tai gali prisidėti prie kvėpavimo ir kraujotakos sistemų pokyčių.

Stuburo kampas matuojamas Cobb skalėje. Mes susiduriame su skolioziniu požiūriu, kai Cobb kampas viršija 10 laipsnių. Skoliozė kinta augant ir su amžiumi ir yra dinamiškas procesas. Jis gali pablogėti net visą gyvenimą, tačiau didžiausių terapinių laimėjimų galima pasiekti iki 18-20 metų amžiaus, kol nesubręsta kaulai.

Skoliozei būdinga, be kita ko,: fiziologinio krūtinės ląstos stuburo kreivumo sumažėjimas, slankstelių sukimasis, kuprašonkaulių lankas, pečių ašmenų ir juosmens trikampių asimetrija, susukta / įstriža dubens padėtis.

Žmogui, turinčiam skoliozinę laikyseną, kurio Cobb kampas yra iki 25 laipsnių, be kita ko, svarbiausia bus: hiperkorekcinių padėčių užėmimas, pernelyg įsitempusių miofascialinių ir raumenų grupių tempimas, asimetrinių stiprinimo pratimų atlikimas. , taip pat mokymosi prisiimant teisingą poziciją.

Esant išlinkimams tarp 20 ir 25 laipsnių, pasak Cobbo, rekomenduojama dėvėti ortopedinį korsetą. Kai Cobb kampas yra didesnis nei 40–45 laipsnių, gali prireikti operacijos.

Visais skoliozės atvejais griežtai draudžiami simetriniai tempimo pratimai, kuriais siekiama sustiprinti nugaros raumenis, pvz., lėktuvai, žirklės, varlytės, torsionai. Pakabinimai ir pratimai vandens aplinkoje nerekomenduojami.

Įtarus skoliozę geriausia išeitis bus apsilankyti pas gydytoją, pasidaryti rentgeno nuotrauką, o skoliozės patvirtinimo atveju - kreiptis į kineziterapeutą, kuris individualiai parinks tinkamą pratimų kompleksą ir nurodykite teisingą veiksmų kryptį kasdieniame gyvenime.

Kategorija:

Stuburas, kaulai, sąnariai