Nevalingi judesiai gali atsirasti bet kam – tiek vaikams, tiek pagyvenusiems žmonėms. Šioje neurologinių problemų grupėje išskiriami keli skirtingi sutrikimai – nuo ​​drebėjimo iki išraiškingų chorėjos judesių. Atsiradus nevalingiems pacientų judesiams, visada reikia atlikti išsamią diagnostiką – šių sutrikimų priežastis gali būti net gyvybei pavojingos būklės.

Nevalingi judesiaiyra įvairi motorinė veikla, atsirandanti be paciento valios ar sąmoningumo. Jie atsiranda dėl vadinamųjų funkcijų sutrikimų ekstrapiramidinė sistema, kuri normaliomis sąlygomis yra atsakinga už motorinės koordinacijos ir judesių tikslumo kontrolę. Esant ekstrapiramidinės sistemos disfunkcijai, tai gali spontaniškai – nedalyvaujant paciento valiai – generuoti motorinę veiklą, ir būtent dėl ​​šio reiškinio gali atsirasti nevalingų judesių.

Netyčinė motorinė veikla gali būti ir nuo gyvenimo pradžios pasireiškusių ligų (pvz., cerebrinio paralyžiaus), ir suaugusiųjų ligų pasekmė – pavyzdžiui, insultas ar navikinės ligos, susijusios su struktūromis. nervų sistemos .

Nevalingi judesiai: drebulys

Tremoras yra svyruojantys, ritmiški nevalingi judesiai. Yra keletas jų tipų:

  • drebulys ramybėje,
  • tyčinis tremoras (atsiranda veiklos pabaigoje),
  • laikysenos tremoras (kitaip tariant pozicinis tremoras, susijęs su tam tikros kūno padėties prisiėmimu),
  • kinetinis tremoras (atsiranda per visą judesio trukmę).

Drebėjimo priežastis yra daugybė įvairių ligų, bet ne tik - problema gali atsirasti ir dėl paciento vartojamų vaistų. Šio tipo nevalingi judesiai dažniausiai siejami su:

  • Parkinsono liga ir kiti Parkinsono sindromai,
  • Nedidelė liga (vadinamasis esminis tremoras),
  • hipertiroidizmas,
  • smegenėlių ligos,
  • Wilsono liga,
  • apsinuodijimas (pvz., alkoholiu, narkotikais ar sunkiaisiais metalais),
  • farmakoterapija (pvz., antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ar anksiolitikai).

Drebėjimo atsiradimo pagrindaspasitaiko ir psichikos sutrikimų – tokioje situacijoje nevalingi judesiai vadinami psichogeniniais drebuliais.

Nevalingi judesiai: chorėja

Šokio judesiai yra koordinuoti, staigūs, besisukantys judesiai aplink ilgąją kūno ašį, gali apimti įvairias kūno dalis – judesių sutrikimai gali paveikti tiek galūnes, tiek ašinius raumenis. Judesiai vyksta plokštumoje, statmenoje ilgajai kūno ašiai, budrumo metu išlieka, o miegant išnyksta. Jų intensyvumas gali būti itin didelis užsiimant kita sąmoninga veikla, šokio judesius gali lydėti nevalingi veido judesiai (pvz., kaktos susiraukimas). Chorealinius nevalingus judesius gali sukelti:

  • Hantingtono liga (kitas šios būklės pavadinimas yra Hantingtono chorėja)
  • Vilsono liga
  • neuroakantocitozė
  • perinatalinė hipoksija
  • pląsawicy Sydenham
  • virusinis encefalitas
  • vaistų vartojimas (pvz., antipsichoziniai vaistai, nuotaikos stabilizatoriai, fenitoinas, dopaminerginiai vaistai; chorėja taip pat yra retas, bet galimas geriamųjų kontraceptikų šalutinis poveikis)
  • endokrininiai sutrikimai (hipertiroidizmas, hipoparatiroidizmas arba antinksčių žievė)
  • potėpis
  • sisteminė raudonoji vilkligė
  • vera policitemija
  • antifosfolipidinis sindromas
  • subdurinė hematoma

Nevalingi judesiai: atetozė

Atetoziniai judesiai yra lėti, sukimo ir sukimo motorinė veikla (pavyzdys gali būti per didelis pirštų sukimas). Daugiausia pažeidžiamos distalinės galūnių dalys (ypač dilbiai ir plaštakos), judėjimas vyksta plokštumoje, lygiagrečioje galūnės ašiai.Nevalingi judesiai atetozės forma dažniausiai nustatomi sergant cerebriniu paralyžiumi, Vilsono liga ir Hantingtono liga. liga. Juos taip pat sukelia įvairios retos genetinės ligos, taip pat insultas ar nervų sistemos uždegimas. Atetozės priežastys taip pat yra sutrikimai, patiriami labai ankstyvame gyvenimo etape, nes problemą gali sukelti sunki hipoksija perinataliniu laikotarpiu.

Nevalingi judesiai: balizmas

Teigiama, kad balizmas atsiranda tada, kai pacientas patiria nevalingus, trūkčiojančius judesius, kai prieš jį meta galūnes – tai panaši į situaciją, kai pacientas meta savo galūnes nuo savęs. Sutrikimas daugiausia pažeidžia proksimalinius galūnių raumenis (vadinamuosius tempimo raumenis). Tokio tipo judesiai atsiranda staiga ir yra labai greiti Balizmą sukelia visos būsenos, kurioserida, vadinamasis žemasis talaminis branduolys, kuris yra centrinės nervų sistemos dalis. Ši žala, be kita ko, gali būti susijusi su esant uždegiminiams, autoimuniniams ar neoplastiniams procesams, jų priežastis taip pat gali būti smegenų kraujagyslių ligos (pvz., insultas).

Nevalingi judesiai: tiki

Tikami yra trumpalaikiai, koordinuoti, nevalingi tam tikrų kūno dalių judesiai. Jie gali pasirodyti kaip akių vokų mirksėjimas, galvos virpėjimas ar antakių kilimas, tikas taip pat gali turėti vokalinį pobūdį (nurksmo ar rėkimo pavidalu – tokia situacija susidaro dėl tuo pačiu metu susitraukusių gerklų, gerklės ir burnos raumenų). Tikai gali pasireikšti kaip vienas iš pagrindinių tam tikrų ligų simptomų (kaip yra Gilles de la Tourette sindromo atveju), taip pat vienas iš negalavimų esant kitoms ligoms (tika gali atsirasti insulto, neurodegeneracinių ligų arba dėl tam tikrų vaistų, pvz., neuroleptikų, vartojimo)

Nevalingi judesiai: distonijos

Sergant distonija, pacientas tuo pačiu metu patiria priešingų raumenų grupių susitraukimą. Šio reiškinio pasekmė yra tai, kad pacientas prisiima keistą padėtį arba neįprastą, priverstinį vienos iš galūnių nustatymą į tam tikrą padėtį. Neteisingi judesiai gali būti įvairių formų, pavyzdžiui: gimdos kaklelio distonija, tortikolis arba akių vokų spazmas, vadinamasis rašytojo mėšlungis ar muzikantų distonija. Distonijas lydi padidėjusi raumenų įtampa ir sustingimo jausmas, su šiais nevalingais judesiais susijęs reiškinys dažnai yra skausmas. Distonijos tipas yra torsioniniai susitraukimai, kurie, nors savo pobūdžiu panašūs į chorėją, trunka ilgai ir yra labiau besisukantys. Distonijos gali pasireikšti įvairiomis sąlygomis, pavyzdžiui:

  • Parkinsono liga,
  • Wilsono liga,
  • išsėtinė sklerozė,
  • centrinės nervų sistemos navikai,
  • smūgių,
  • sifilis,
  • Creutzfeldt-Jakob liga,
  • AIDS,
  • smegenų kraujagyslių apsigimimai.

Distonijos atsiradimas taip pat gali būti šalutinis poveikis vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, neuroleptikus, metoklopramidą, levodopą ar bromokriptiną.

Nevalingi judesiai: mioklonija

Mioklonija taip pat vadinama raumenų trūkčiojimu. Tai greiti, trumpi dalies skaidulų arba viso raumens susitraukimai. Mioklonijos epizodai atsiranda arba spontaniškai, arba yra išprovokuoti tam tikrų veiksnių – juos gali sukelti, pvz. šviesos ar lytėjimo dirgikliai arbaklausos.

Mioklonija gali atsirasti esant įvairioms nervų sistemos patologijoms – jų atsiradimas gali būti susijęs ir su demencija, ir su medžiagų apykaitos ligomis, miokloniniai nevalingi judesiai gali būti ir galvos traumos pasekmė.

Nevalingi judesiai: diagnostika

Kuo bus pagrįstas paciento diagnostikos procesas, visų pirma priklauso nuo to, kokia liga pacientui įtariama. Naudojami vaizdiniai tyrimai (pvz., kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija) ir laboratoriniai tyrimai (tiek pagrindiniai, kaip kraujo tyrimas, tiek specializuoti, pvz., ceruloplazmino koncentracijos serume nustatymas). Įtarus genetiškai nulemtą ligą, gali būti atliekami išsamūs genetiniai tyrimai. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio tyrimai atliekami ne tik jauniems pacientams – pavyzdžiui, Huntingtono ligos simptomai prasideda tik sulaukus 50 metų, o būtent dėl ​​šių vėlai atsirandančių negalavimų gali būti atlikta genetinė diagnostika.

Esant nevalingiems judesiams, svarbūs ir negalavimai, pasireiškę pirmą kartą, ir tie, kurie jau kurį laiką ligoniui yra. Pastarojoje situacijoje pacientas turėtų atidžiai stebėti jų suintensyvėjimą, nes nevalingų judesių intensyvumo ar amplitudės padidėjimas gali rodyti ligos proceso paūmėjimą, sukėlusį nevalingą motorinę veiklą, o tai savo ruožtu gali būti signalas, rodantis būtinybę atlikti nevalingus judesius. pakeisti iki šiol naudotą gydymą.

Nevalingi judesiai: gydymas

Nevalingi judesiai yra simptomas, o ne liga – todėl gydymas pagrįstas paciento judėjimo sutrikimų pagrindinės būklės terapija. Be to, pacientams gali būti skiriami neuroleptikai (paprastai naudojami kaip antipsichoziniai vaistai), siekiant sumažinti nevalingų judesių intensyvumą.

Kategorija:

Neurologija