- Gilus smegenų stimuliavimas – indikacijos
- Gilus smegenų stimuliavimas – kas tai?
- Gilus smegenų stimuliavimas – privalumai ir trūkumai
- Gilus smegenų stimuliavimas – šalutinis poveikis
Gilus smegenų stimuliavimas buvo naudojamas daugelį metų gydant pažengusią Parkinsono ligą. Tai padeda žymiai pagerinti paciento gyvenimo kokybę – jis gali vaikščioti savarankiškai, drebulys išnyksta. Kas yra Parkinsono ligos gydymas elektrodais? Kuriems pacientams taikoma gilioji smegenų stimuliacija? Koks yra šio metodo šalutinis poveikis?
Gilioji smegenų stimuliacija(gilioji smegenų stimuliacija -DBS ) naudojamagydytipažengusioms smegenų stimuliavimo simboliaiParkinsono liga . Parkinsono liga nepagydoma, tačiau gilus smegenų stimuliavimas pagerina paciento gyvenimo kokybę.
Iš pradžių Parkinsono ligai gydyti naudojami geriamieji vaistai (daugiausia levodopa ir dopamino agonistai). Tačiau dėl nuolatinės ligos progresavimo jų veiksmingumas palaipsniui mažėja.
Kai vaistai skiriami didėjančiomis dozėmis kelis kartus per dieną, tačiau simptomai negali būti pašalinti, reikia pradėti vieną iš trijų pažengusios Parkinsono ligos gydymo būdų.
Pirmoji – gydymas elektrodu, t.y. giluminis smegenų stimuliavimas, antrasis – poodinis siurblys, naudojant apomorfiną, trečiasis – siurblys, siurbiantis levodopą (veiksmingiausią vaistą nuo Parkinsono ligos) tiesiai į dvylikapirštę žarną.
Lenkijoje kompensuojama tik gilioji smegenų stimuliacija.
Gilus smegenų stimuliavimas – indikacijos
Tinkamumo taisyklės giliai smegenų stimuliacijai sergant Parkinsono liga:
- Parkinsono ligos diagnozė pagal Jungtinės Karalystės Parkinsono ligos smegenų banko kriterijus
- mažiausiai 5 metų ligos trukmė (šis laikotarpis būtinas norint patvirtinti, kad pacientas serga šia liga)
- paciento amžius – mažiau nei 70 metų (dėl DBS vartojimo vyresnio amžiaus pacientams kiekvieną kartą reikia atidžiai apsvarstyti galimą naudą ir šalutinį poveikį)
- optimalios farmakologinės terapijos, atliekamos geriamaisiais vaistais, galimybių išnaudojimas (≥ 4 val. per parą viso nedarbingumo laiko ir/arba ≥ 4 val. per parą viso būsenų su varginančia diskinezija laiko; dokumentuota pagal įrašus Hauser dienoraštyje)
- levodopos atsakymas išsaugotas
- be demencijos
- jokios depresijos ir nuotaikos sutrikimų, išskyrus nesusijusius
- nėra ryškių psichozės simptomų
- nėra reikšmingų atrofinių ar hiperintensyvių pokyčių smegenų MRT (magnetinio rezonanso tomografijos) vaizde
- nėra kontraindikacijų implantuoti širdies stimuliatorių dėl gretutinių ligų
Depresija, lengva demencija ir buvęs insultas yra keletas kontraindikacijų implantuoti smegenų stimuliatorių.
Gilus smegenų stimuliavimas – kas tai?
Gilus smegenų stimuliavimas apima elektrodų įdėjimą į atitinkamą smegenų struktūrą (žemą talaminį branduolį arba vidinę blyškaus rutulio dalį), kurie yra sujungti viela su stimuliatoriumi, esančiu po oda ant krūtinės
Dieną prieš operaciją pacientui atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Kitą dieną pradedama chirurginė procedūra, kai pacientui ant galvos uždedamas specialus, metolinis stereotaksinis rėmelis ir atliekama kompiuterinė tomografija. Tyrimo rezultatai įvedami į kompiuterį, kuris apdoroja smegenų vaizdus. Dėl to galima tiksliai nustatyti tašką, iki kurio gydytojas turi įkišti elektrodą.
Pirmoje operacijos dalyje pacientas yra sąmoningas. Skiriama tik vietinė anestezija ir raminamieji vaistai. Gydytojas turi susisiekti su pacientu, kad patikrintų, ar stimuliacija nesukelia neigiamo poveikio. Netoli stimuliuojamos smegenų dalies yra struktūros, atsakingos, pavyzdžiui, už judesį ar kalbą.
Gydytojas kaukolėje išgręžia nedidelę skylutę, pro kurią į smegenis įkiša elektrodą ir atlieka stimuliaciją. Jei pacientas ir operacijos metu atlikti neurologiniai tyrimai patvirtina, kad elektrodas nesukelia neigiamo poveikio, jis lieka vietoje ir į anksčiau išgręžtą skylę įkišamas specialus kamštis. Tada pacientui skiriamas bendras anestetikas, skirtas implantuoti širdies stimuliatorių raktikaulio srityje. Jis kabeliu prijungtas prie elektrodo smegenyse.
Gilų smegenų stimuliavimą gydant Parkinsono ligą visiškai kompensuoja NHF
SvarbuGilus smegenų stimuliavimas sumažina, o kartais net nutraukia vaistų vartojimą sergant Parkinsono liga
DBS ir abiejų farmakologinių metodų, pagrįstų nuolatiniu vaistų vartojimu, veiksmingumas yra panašus. Maždaug kas antras pažengusia Parkinsono liga sergantis pacientas, kuriam reikalingas DBS, šiai gydymo formai netinka (dėl kontraindikacijų) ir turi būti gydomas vienu iš infuzinių terapijų metodų.
Skaitykite apie infuzijos terapiją
Neurostimuliatoriaus programavimas taip, kad jis pradėtų siųsti elektrinius impulsus,atliekama praėjus kelioms valandoms po procedūros. Kiekvienam pacientui stimuliacijos parametrai parenkami individualiai. Kuo aukštesni stimulo parametrai, tuo greičiau išsidės širdies stimuliatoriaus baterija. Šiuo metu naudojamų stimuliatorių baterijos veikia kelerius metus.
Suprogramavus neurostimuliatorių, pacientas jaučiasi daug geriau – drebulys išnyksta, jis neturi didelių problemų vaikščiojant (pvz. gali vaikščioti be pagalbos, pvz.)
Tremoro ir sustingimo pagerėjimas trunka iki 10 metų po širdies stimuliatoriaus implantacijos, o esant bradikinezijai (lėtėjimui) – iki 8-9 metų. Taip pat 10 metų galima kontroliuoti motorinius svyravimus ir diskinezijas, tiek distoniją, tiek chorėją.
Gilus smegenų stimuliavimas – privalumai ir trūkumai
DBS metodo privalumas yra širdies stimuliatoriaus implantavimo metodas (t. y. atskiri elementai dedami po oda ir kaukolės viduje), taip pat ilgalaikė galimybė pritaikyti stimuliacijos parametrus prie besikeičiančio ligos vaizdo.
Tačiau trūkumas yra galimybė išjungti stimuliatorių magnetiniame lauke, o tai, be kita ko, riboja tam tikrų tyrimų ir medicininių procedūrų atlikimą.
Gilus smegenų stimuliavimas – šalutinis poveikis
Įdiegus širdies stimuliatorių, po procedūros kyla kraujavimo arba infekcijos pavojus. Savo ruožtu šalutinis poveikis, atsirandantis dėl stimuliacijos, yra:
- galimas kalbos pablogėjimas
- emociniai sutrikimai (depresija, hipomanija, bandymai nusižudyti)
- pažinimo nuosmukio rizika (daugiausia dėl vykdomųjų funkcijų ir žodinio sklandumo)
Daugiau šio autoriaus straipsnių