Manipuliavimo metodų išmanymas nebūtinai turi vesti prie žmonių išnaudojimo – žinių apie manipuliavimo būdus reikia įgyti tam, kad apsisaugotumėte nuo gudruolių, kurie grobia mūsų naivumą. Kartais nek altas pašalinių elgesys gali paskatinti veiksmus, kurių mes visai nenorime daryti. Kaip apsisaugoti nuo manipuliavimo?

Manipuliacija – tai metodų rinkinys, kuriuo siekiama įtikinti asmenį ar žmonių grupę pasiekti manipuliatoriaus tikslus. Manipuliacijos auka nežino, kad buvo apgauta ir dažnai yra įsitikinusi, kad jo elgesiui įtakos neturėjo jokie išoriniai veiksniai. Tuo tarpu yra priešingai – manipuliacijos dažnai yra kruopščiai suplanuota strategija, kuria siekiama konkretaus efekto.

Šiais laikais ypač lengva tapti tokio tipo nesąžiningų triukų auka. Mus supantis informacinis chaosas skatina skleisti neteisingas, nepatikrinamas nuomones ir argumentus, kurie gali turėti įtakos mūsų elgesiui.

Kad nesiveiktų įvairių tipų manipuliatoriai, verta išmokti dažniausiai naudojamų įtikinėjimo technikų.

Perskaitykite skirtumą tarp manipuliavimo ir įtikinėjimo

1. Manipuliavimo metodai: abipusiškumo taisyklė

Abipusiškumo taisyklė sako, kad kiekvienam žmogui, kuris mums padarė ką nors gero, turi būti atlyginta. Paprasčiausias pavyzdys, kai draugas pakvietė mus į savo gimtadienį. Organizuodami savo gimtadienį tikriausiai pakviesime ir jį, nes to reikalauja abipusiškumo taisyklė.

Nors toks gestas paprastai laikomas mandagumu, taip pat galite jį panaudoti savo naudai. Taip yra todėl, kad žmonės turi labai stiprų įsipareigojimo jausmą ir kartais gali įvykdyti prašymą vien todėl, kad jaučia pareigą tai padaryti (net tada, kai žino, kad elgiasi neteisingai). Taigi užtenka kam nors padaryti nedidelę paslaugą, ir mes jau turime pretekstą reikalauti, kad jis ateityje įvykdytų mūsų prašymą.

Panaši taisyklė plačiai taikoma prekyboje. Perkant prekybos centre besišypsančios šeimininkės pirkėjams siūlo naujos prekės pavyzdį – taip pirkėjas jaustų pareigą. Jis galvoja: jei nemokamai gavau sumuštinį su skania pasta, nedabar viso stiklainio geriau nepirkti.

Norėdami apsisaugoti nuo tokio pobūdžio manipuliacijų, prieš priimdami dovaną, pagalvokime, ar ją dovanojantis žmogus tai daro dėl nuoširdaus motyvo, ar jo gerumas yra įtartinas ir gali norėti kažko daugiau mainais.

2. Manipuliavimo metodai: įsipareigojimo taisyklė ir pasekmės

Kitas manipuliavimo būdas atsiranda dėl žmonėms būdingos savybės – bet kokia kaina stengtis laikytis anksčiau priimtų sprendimų. Socialiniai ir kultūriniai sumetimai lemia, kad mes nuosekliai laikomės savo pasirinkimų, net jei ilgainiui jie reikalauja veiksmų, prieštaraujančių mūsų interesams. Praktiškai tai reiškia, kad kai konkretus asmuo įsipareigoja ką nors padaryti, jis vėliau paprastai savo deklaracijos neatsiima.

Šia manipuliavimo taisykle dažnai naudojasi gatvių apgavikai – pretekstu atlikti apklausą praeivių klausia, kiek jie galėtų išleisti labdarai. Paklaustas asmuo, nenorėdamas pasirodyti savanaudis, nurodo sumą. Po kurio laiko pašnekovas netikėtai atskleidžia, kad dirba fonde, renkančiame pinigus beglobiams gyvūnams. Paklaustas, norėdamas būti nuoseklus ir neatrodyti kaip kažkas, kas mėto žodžius į vėją, pašnekovui paduoda deklaruotą sumą.

Kad nebūtų manipuliuojama, prieš imantis bet kokių veiksmų verta pagalvoti, ar tam tikru atveju yra prasminga laikytis taisyklių. Paprastai mūsų intuicija tokiose situacijose mums sako, kad kažkas gudriai „priėjo“ prie mūsų. Tada geriau paklusti sveikam protui ir mandagiai atsisakyti.

3. Manipuliavimo metodai: socialinis teisumo įrodymas

Socialinio teisingumo įrodymo naudojimas yra vienas iš populiariausių manipuliavimo būdų. Jo veikimo principas pagrįstas įsitikinimu, kad tam tikras elgesys yra teisingas tol, kol kiti žmonės elgiasi taip pat. Jis taip pat gali būti vadinamas „bandos refleksu“. Nors toks mąstymas paprastai yra naudingas, kyla pavojus, kad juo bus manipuliuojama.

Su socialiniais teisingumo įrodymais galima susidurti beveik kiekviename žingsnyje – nuo ​​paprastos, tarpasmeninės sąveikos iki sudėtingų rinkodaros triukų, kuriuos naudoja didelės įmonės. Barmenas įmeta keletą popierinių kupiūrų į savo arbatpinigių indelį, nes žino, kad tai pamatę žmonės manys, kad teisinga duoti arbatpinigių. Kosmetikos koncernas reklamose įrodinėja, kad jo gaminius dažniausiai renkasi lenkės – tokiu būdu bandoma įrodyti, kad jo prekės ženklas yra geriausias.

Panašiai, cituojant perdėtus duomenis arba naudojant nepagrįstus apibendrinimus („98 proc. klientų yrapatenkintas… "," dauguma žmonių mano, kad… ") galite labai lengvai ką nors įtikinti, kad esate teisus. Išgirdę tokius argumentus, automatiškai nepriimkime jų kaip teisingų, o paklauskime apie jų š altinį. Interneto amžiuje tikrinti pateiktos informacijos tikslumą yra vaikiškas žaidimas ir neužtrunka daugiau nei kelių minučių.

4. Manipuliavimo metodai: simpatijos ir simpatijos taisyklė

Vienas iš paprasčiausių būdų įtikinti ką nors, kad esi teisus, yra… susidraugauti su juo. Paprastai žmonės labiau linkę daryti įtaką pažįstamų ir mėgstamų žmonių. Šis plačiai paplitęs stebėjimas atveria platų lauką manipuliavimui. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakanka, kad manipuliatorius būtų panašus į mus (jis turi panašų aprangos stilių, pomėgius, pažiūras), o mes labiau norime išpildyti jo prašymą. Panašų poveikį mums daro komplimentai, kuriuos noriai naudoja pardavėjai ir rinkodaros specialistai (reklaminiai šūkiai, tokie kaip „tu esi to vertas“).

Kaip apsisaugoti nuo tokio manipuliavimo? Reikia jautriai reaguoti į meilikavimą ir bandymus įtikti. Tai ypač pasakytina apie kliento ir pardavėjo santykius, nors tokiu būdu manipuliavimas nėra neįprastas net tarp žmonių, kurie palaiko artimesnius santykius.

5. Manipuliavimo metodai: autoriteto taisyklė

Amerikiečių psichologijos profesoriaus Stanley Milgramo didelio atgarsio sulaukęs eksperimentas įrodo, kad valdžios taisyklė yra veiksmingas manipuliavimo metodas. Milgramas pakvietė grupę žmonių, kurie atliko mokytojų vaidmenį, dalyvauti jo tyrime. Mokytojai turėjo patikrinti, kiek mokiniai prisimena žodžių poras, kurios jiems buvo duotos anksčiau. Taip pat buvo nurodyta juos bausti kiekvieną kartą, kai mokinys pateikia neteisingą atsakymą – nutrenkti jį elektra. Visą eksperimentą prižiūrėjo pats profesorius, kuris liepė mokytojams nuolat didinti savo galią ir sukelti vis didesnį skausmą mokiniams.

Eksperimentas atskleidė, kad žmonės gali sukelti kančias nek altam žmogui tik todėl, kad tai padaryti jiems nurodė autoritetas, tai yra profesorius. Iš 40 tyrimo dalyvių nė vienas nepasitraukė, nepaisant to, kad jų aukos prašė pasigailėjimo (laimei, tai buvo tik apsimestinė kančia). Eksperimento rezultatai sukrėtė net psichologus, kurie prognozavo, kad dauguma dalyvių greitai atsisakys savo, kaip mokytojo, vaidmens.

Milgramo tyrimai rodo, kaip giliai įsišaknijęs mūsų aklas paklusnumas valdžiai. Kartu jie dažnai yra tariami autoritetai – mums įtaką darantys žmonės neprivalo turėti daug žinių ar turėti išskirtinių bruožų. Pakanka, kad juos gerbtų visuomenė, o tai praktiškai reiškia turėti nemažą pinigų sumą, dėvėti brangius drabužiusprekės ženklai, būti atpažįstami ir tt

Norėdami apsisaugoti nuo netikrų autoritetų įtakos, turėtumėte užduoti sau du klausimus: "Ar konkreti institucija tikrai yra tam tikros srities ekspertė?" ir "Ar galite juo pasitikėti?" Gilesnė analizė gali padėti atskirti tikrąjį autoritetą nuo tuščio simbolio, taip pat išsiaiškinti, kokius metodus naudojo asmuo, darydamas mums įtaką.

Kategorija:

Psichologija