Paryžiaus sindromas paveikia Paryžiuje lankančius turistus, kurie jaučiasi nusivylę Prancūzijos sostinės išvaizda ir atmosfera. Kontrastas tarp Paryžiaus, kurį jie žino iš romantiškų filmų ir atvirukų, ir miesto tikrovės sukelia jiems nusivylimą ir ligos simptomus: nerimą, dusulį, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies susitraukimų dažnį ir net haliucinacijas bei kliedesius.

Paryžiaus sindromąpirmą kartą 1980-aisiais diagnozavo japonų psichiatras Hiroaki Otas, dirbęs Paryžiaus ligoninėje. Tada jis pastebėjo, kad daugelis jo tautiečių, kurie atvyksta į ligoninę atvykę į Paryžių, skundėsi simptomais, primenančiais psichologinį šoką ar depresiją. Nors panašūs simptomai buvo pastebėti daugeliui turistų vėlesniais metais, Paryžiaus sindromas galiausiai nebuvo įtrauktas į oficialią psichikos ligų klasifikaciją. Tai greičiau laikoma liga, kuria serga nedidelė dalis turistų, atvykstančių į naują vietą - daugiausia japonų. Japonijos ambasados ​​statistika rodo, kad kasmet Paryžiaus sindromu serga apie 20 šios šalies piliečių (tuo tarpu į Paryžių kasmet atvyksta 6 mln. turistų).

Paryžiaus sindromas – simptomai

Paryžiaus sindromo simptomai yra psichiniai ir somatiniai. Pirmieji yra:

  • nerimas
  • kliedesiai
  • haliucinacijos
  • persekioja žmogų
  • nuasmeninimas
  • derealizacija

Savo ruožtu pastebimi šie somatiniai simptomai:

  • dusulys
  • galvos svaigimas
  • pagreitintas pulsas
  • prakaitavimas
  • vėmimas

Paryžiaus sindromas – priežastys

2012 metais viename prancūzų psichologijos žurnalų „Nervure“ buvo paskelbtas straipsnis apie Paryžiaus sindromą. Jame išvardytos 4 pagrindinės šio sutrikimo atsiradimo tarp japonų priežastys.

  1. Kalbos barjeras– tai buvo pripažinta pagrindine Paryžiaus sindromo priežastimi. Tai rodo didelius skirtumus tarp japonų ir prancūzų kalbų ir su tuo susijusius sunkumus verčiant tam tikrų frazių reikšmę iš vienos kalbos į kitą. Tai sukelia daug painiavos japonuose.
  2. Kultūriniai skirtumai- palyginti su prancūzais, kultūraJaponai yra oficialesni, o žmonės yra konservatyvesni santykiuose su kitais. Štai kodėl į Paryžių atvykę japonai jaučiasi nejaukiai, kai tenka bendrauti su žmonėmis, kurie atvirai demonstruoja savo emocijas ir labai laisvai bendrauja.
  3. Idealizuotas Paryžiaus įvaizdis- Japonijos populiariojoje kultūroje Paryžius pristatomas kaip miestas iš svajonių šalies, pilnas gražios architektūros, paminklų, romantiškų gatvelių ir atmosferinių alėjų. Susidūrimas su realybe kai kuriems turistams sukelia šoką ir depresiją.
  4. Nuovargis- Paryžiaus sindromas gali apsunkinti per daug lankytinų vietų ir dėl to atsirandantį nuovargį. Turistai iš net Japonijos dažnai nori pamatyti kuo daugiau paminklų per trumpiausią įmanomą laiką, o tai kartu su laiko juostos pasikeitimu gali sukelti fizinį ir protinį išsekimą.

Paryžiaus sindromas – ar jis gali paveikti lenkų turistus?

Nors Paryžiaus sindromas daugiausia stebimas japonams, iš tikrųjų bet kuris turistas gali pajusti kai kuriuos jo simptomus. Daugumos žmonių sutrikimas nepasižymi tokia audringa eiga, tačiau nemalonios mintys ir jausmai gali sugadinti bet kurio svajonių kelionę į įsimylėjėlių miestą. Yra daug lenkų turistų, kurie grįžę iš Paryžiaus skundžiasi triukšmu, purvu, kilometrų ilgio eilėmis prie lankytinų vietų, įspūdingais gatvės prekeiviais, benamiais …

Reikia atsiminti, kad Paryžius – tai ne muziejus po atviru dangumi, sustingęs laike, o modernus, gyvybingas miestas, kuriame gyvena įvairių rasių, kultūrų ir tautybių žmonės. Prieš vykstant į Prancūziją, geriau nežiūrėti naivių komedijų, kuriose Paryžius rodomas tik spalvingomis spalvomis, o susipažinti su tikrais šiuolaikinių turistų pasakojimais, pasakojančiais apie šviesiąsias ir tamsiąsias Prancūzijos sostinės puses. Susipažinimas su blaiviu pašalinio žmogaus žvilgsniu gali ne tik išvengti vėlesnio nusivylimo, bet ir suteikti vertingos informacijos bei praktinių patarimų lankantis mieste.

Kategorija:

Psichologija