Tiesiosios žarnos prolapsas yra būklė, kai storosios žarnos galas pasislenka iš išangės. Tiesiosios žarnos prolapsas daugeliui pacientų yra grįžtamas – pasislinkusios storosios žarnos dalys gali būti nukreiptos atgal į vietą. Pažangiausios tiesiosios žarnos prolapso formos gali būti nuolatinės. Tiesiosios žarnos prolapsą dažniausiai sukelia dubens dugno raumenų susilpnėjimas, kurį gali lemti įvairios priežastys. Sužinokite, kaip pasireiškia tiesiosios žarnos prolapsas, kas sukelia tiesiosios žarnos iškritimą, kokias komplikacijas gali turėti tiesiosios žarnos prolapsas ir kaip diagnozuoti bei gydyti tiesiosios žarnos iškritimą.

Tiesiosios žarnos prolapsasyra įprastas sveikatos būklės, kuri iš tikrųjų turėtų būti vadinama tiesiosios žarnos prolapsu, pavadinimas. Šios ligos esmė yra galutinio storosios žarnos fragmento, t. y. tiesiosios žarnos, praradimas išorėje. Pati išangė arba anga virškinamojo trakto gale lieka vietoje. Tiesiosios žarnos pasislinkimas už išangės ribų atsiranda dėl to, kad susilpnėja mechanizmai, kurie turėtų išlaikyti ją teisingoje padėtyje. Dėl dubens dugno raumenų susilpnėjimo, nenormalios žarnyno perist altikos ir sutrikusių nervų refleksų gali netekti storosios žarnos galinių fragmentų už išangės.

Tiesiosios žarnos prolapsas iš pradžių yra grįžtamas – pasislinkusią žarnyno dalį galima rankiniu būdu grąžinti į teisingą padėtį. Laikui bėgant liga gali progresuoti – smarkiai sutrikus neuroraumeniniams mechanizmams, palaikantiems tiesiąją žarną teisingoje padėtyje, ji gali sukelti nuolatinį išangės prolapsą.

Žmogaus storoji žarna susideda iš kelių fragmentų – iš eilės gaubtinės, sigmoidinės ir tiesiosios žarnos, baigiant išange. Tiesioji žarna yra paskutinė storosios žarnos dalis, kurioje išmatos praeina prieš tuštinantis. Tinkama tiesiosios žarnos funkcija priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmoji – tinkama žarnyno sienelės raumenų, atsakingų už perist altinius judesius, veikla. Jų reguliarumas, be kita ko, priklauso nuo nuo tinkamos mitybos ir hidratacijos. Reguliarus maisto likučių judėjimas storojoje žarnoje, galiausiai sukeliantis žarnyno judėjimą, taip pat reikalauja tinkamos nervų sistemos funkcijos. Tuštinimasis arba tuštinimosi veiksmas – tai eilė tarpusavyje susijusių refleksų. Pertuštinantis, vieni raumenys susitraukia, o kiti atsipalaiduoja (taip pat ir išangės sfinkteriai), todėl išmatos gali išstumti į lauką. Dubens dugno raumenys, išsidėstę keliais sluoksniais, atlieka pagalbinį vaidmenį žarnyno galiniams fragmentams. Tinkamas jų veikimas – stangrinimas ir atpalaidavimas, taip pat būtinas tinkamam virškinamojo trakto galinių fragmentų funkcionavimui.

Tiesiosios žarnos prolapsas – tipai

Yra keletas tiesiosios žarnos prolapso formų, kurios skiriasi savo sunkumu ir klinikiniais simptomais. Tiesiosios žarnos prolapsas gali būti per visą sienelę – tada visas tiesiosios žarnos sienelės storis pasislenka į išorę.

Ankstyvosiose ligos stadijose, taip pat ir ne tokiomis sunkiomis formomis, tiesiosios žarnos prolapsas gali būti neišsamus. Tokiu atveju iškrenta tik plonytė gleivinė, dengianti tiesiąją žarną iš vidaus.

Tiesiosios žarnos gleivinės prolapsas reikalauja diferencijuoti nuo kitų ligų, ypač nuo hemoroidinės ligos, nes šių darinių klinikinis vaizdas gali būti labai panašus.

Tiesiosios žarnos prolapsas pirmiausia siejamas su išoriniu iškritimu – tuomet tiesioji žarna matoma už išangės ribų. Verta žinoti, kad galimas ir vidinis tiesiosios žarnos prolapsas. Kaip ir išorinio prolapso atveju, susilpnėjus raumenims, laikantiems žarnyną, atsiranda tiesiosios žarnos išnirimas.

Tačiau vidinio iškritimo atveju tiesioji žarna nejuda už išangės ribų – ji tik „slenka“, bet nepatenka už kūno ribų. Vidinį tiesiosios žarnos prolapsą gali būti sunku diagnozuoti – jis taip pat dažnai vadinamas „latentu“.

Vidinis tiesiosios žarnos prolapsas kelia žarnyno sienelės suspaudimo riziką, sukeliančią išemiją, o kraštutiniais atvejais – nekrozę. Todėl vidinis tiesiosios žarnos prolapsas neturėtų būti laikomas švelnesniu šios būklės variantu. Kaip ir išorinis prolapsas, tai yra chirurginio gydymo indikacija.

Tiesiosios žarnos prolapsas – simptomai

Bendras tiesiosios žarnos prolapsas paprastai pirmą kartą įvyksta tuštinimosi metu. Tiesiosios žarnos prolapsą pacientas jaučia kaip aplink išangę esantį svetimą audinį, kurį paprastai leidžiama rankiniu būdu evakuoti į teisingą padėtį.

Tiesiosios žarnos prolapsas taip pat gali atsirasti situacijose, kai padidėja pilvo spaudimas, pvz., kosint, čiaudint, juokiantis ar mankštinantis.

Tiesiosios žarnos prolapsą gali lydėti kiti virškinimo sutrikimai:

  • lėtinis vidurių užkietėjimas,
  • nepilno tuštinimosi jausmas,
  • išmatų nelaikymas
  • arba kraujavimo iš virškinimo trakto epizodų.

Panašūs simptomai gali pasireikšti ir esant vidiniam tiesiosios žarnos prolapsui. Tačiau verta žinoti, kad šis tiesiosios žarnos prolapso variantas gali būti visiškai besimptomis. Jei tiesiosios žarnos prolapsą lydi stiprus pilvo skausmas, kraujavimas arba nesugebėjimas ištuštinti tiesiosios žarnos į vidų, būtina skubi medicininė konsultacija.

Tiesiosios žarnos prolapsas – priežastys

Tiesiosios žarnos prolapsas yra sudėtingos etiologijos liga; dažniausiai tai yra dėl kelių priežasčių. Pagrindinis tiesiosios žarnos prolapso mechanizmas yra dubens dugno raumenų, kurie paprastai turėtų palaikyti tiesiąją žarną teisingoje padėtyje, susilpnėjimas.

Viena dažniausių dubens dugno disfunkcijos priežasčių yra ilgalaikis vidurių užkietėjimas, kuris pasireiškia daugeliui pacientų, sergančių tiesiosios žarnos prolapsu. Ilgalaikis stiprus spaudimas išmatoms sukelia išangės sfinkterių disfunkciją ir aplinkinių raumenų bei raiščių susilpnėjimą.

Tuštinimosi kontrolės sunkumus taip pat gali sukelti neurologinės būklės. Nervų sistemos centrai, reguliuojantys tiesiosios žarnos funkciją, yra nugaros smegenų apačioje. Šios srities sužalojimas ar pažeidimas gali sukelti pernelyg didelį suglebimą, o kraštutiniais atvejais - visišką dubens dugno raumenų paralyžių. Dėl tokių sutrikimų gali atsirasti tiesiosios žarnos prolapsas.

Manoma, kad išangės prolapsas paveikia moteris 5–6 kartus dažniau nei vyrus. Vienas iš veiksnių, skatinančių tiesiosios žarnos prolapsą, yra nėštumas. Didelis nėštumų ir gimdymų skaičius padidina dubens dugno raumenų disfunkcijos riziką.

Šių raumenų sutrikimo rizika taip pat taikoma pacientams, kuriems buvo atlikta dubens operacija. Viena iš galimų tokių procedūrų komplikacijų yra nervų, atsakingų už tinkamo dubens dugno raumenų tonuso palaikymą, pažeidimas.

Tiesiosios žarnos prolapsas taip pat pasitaiko vaikams. Ligos priežastys gali būti panašios į suaugusiųjų (ilgalaikis vidurių užkietėjimas, neurologiniai sutrikimai) arba būti susijusios su kitomis įgimtomis ligomis.

Viena iš būdingų vaikų tiesiosios žarnos prolapso priežasčių yra cistinė fibrozė – genetinė liga, susijusi su daugelio organų (įskaitant plaučius, kasą ir žarnas) disfunkcija. Tiesiosios žarnos prolapsas retais atvejais gali būti pirmasis cistinės fibrozės simptomas.

Tiesiosios žarnos prolapsas – komplikacijos

Tiesiosios žarnos prolapsas yra sveikatos būklė, kurią reikia gydyti. Nors tiesiosios žarnos prolapsas iš pradžių gali pasirodyti kaip pavieniai epizodai, dubens dugno pokyčiai laikui bėgant tampa nuolatiniai.

Tiesiosios žarnos prolapsas gali būti negrįžtamas. Tiesiosios žarnos prolapsas visada yra susijęs su gleivinės pažeidimo rizika, dėl kurios gali atsirasti infekcija arba kraujavimas.

Tiesiosios žarnos prolapsas taip pat veda prie žarnyno netobulumo. Kai kurios žarnyno dalys gali persidengti, todėl gali kilti vietinio kraujo tiekimo sutrikimo pavojus. Tokia žarnyno išemija gali sukelti rimtų komplikacijų – žarnyno sienelių nekrozę, taip pat jų perforaciją, t.y. perforaciją.

Žarnyno perforacija išstumia didelį bakterijų kiekį iš žarnyno spindžio į pilvo ertmę. Šios bakterijos gali sukelti plačiai paplitusias infekcijas, įskaitant peritonitą. Peritonitas yra neatidėliotina medicinos pagalba, todėl jį reikia skubiai gydyti ligoninėje.

Tiesiosios žarnos prolapsą sukeliantys veiksniai gali būti kitų kartu egzistuojančių dubens funkcijos sutrikimų priežastis. Dubens dugno raumenų susilpnėjimas gali sukelti kitų organų, esančių šalia tiesiosios žarnos, praradimą.

Išangės prolapsas, ypač moterims, egzistuoja kartu su reprodukcinio organo arba šlapimo pūslės prolapsu. Tokių didelių pakitimų gydymas susideda iš operatyvinio dubens organų fiksavimo tinkamoje padėtyje.

Tiesiosios žarnos prolapsas – diagnozė

Ligos istorija ir fizinis tiesiosios žarnos srities ištyrimas (vadinamasistiesiosios žarnos ) leidžia iš pradžių diagnozuoti tiesiosios žarnos prolapsą. Apžiūros metu gydytojas prašo paciento įtempti pilvo raumenis ir atpalaiduoti išangės sfinkterius – panašiai kaip stumiant išmatą.

Jei atsiranda tiesiosios žarnos prolapsas, gydytojas įvertina simptomų sunkumą (visapusis arba nekompetentingas) ir bet kokių vietinių komplikacijų buvimą, pavyzdžiui, kraujavimą.

Apžiūratiesiosios žarnosgali būti nepatogus, bet ne skausmingas. Tai vienas iš paprasčiausių ir naudingiausių išangės prolapso testų.

Pradinė tiesiosios žarnos prolapso diagnozė yra indikacija papildomam galutiniam storosios žarnos tyrimui. Tiesiosios žarnos anatomija, be kita ko, vertinama pagal rektoskopijoje.

Rektoskopija – tai tyrimas naudojant nedidelę internetinę kamerą, įstatytą į tiesiąją žarną, kuri leidžia pamatyti jos vidų. Storosios žarnos išskyrimo funkcijai įvertinti atliekamas kontrastinis tyrimas – vadinamasis defektografija.

Šis tyrimas susideda iš kontrasto skyrimo tiesiajai žarnai, o po to atliekama rentgeno spindulių serija, rodanti kontrasto prasiskverbimą per tiesiąją žarną (iki jos pašalinimo). Defektografija gali būti ypač naudinga nustatant vidinį prolapsątiesioji žarna.

Papildomi tyrimai, galintys papildyti tiesiosios žarnos prolapso diagnozę, yra šie: transrektalinis ultragarsas, dubens magnetinio rezonanso tomografija ir tiesiosios žarnos manometrija (slėgio išangėje ir tiesiojoje žarnoje matavimas).

Tiesiosios žarnos prolapsas – gydymas

Tiesiosios žarnos prolapso gydymo metodus galima suskirstyti į konservatyvius ir operacinius. Konservatyvus tiesiosios žarnos prolapso gydymas nurodomas tik pradinėse ligos stadijose. Konservatyvaus gydymo bandymus, be kita ko, imasi esant nepilnam tiesiosios žarnos prolapsui, taip pat kai galimos tiesiosios žarnos iškritimo priežastys yra glaudžiai susijusios su paciento gyvenimo būdu.

Konservatyvaus gydymo nesėkmės, pažengusios tiesiosios žarnos prolapso formos, taip pat galimos ligos komplikacijos (perforacija, didelis kraujavimas) yra absoliuti chirurginio gydymo indikacija

Konservatyvus tiesiosios žarnos prolapso gydymas susideda iš tuštinimosi ritmo reguliavimo ir dubens dugno raumenų lavinimo. Vienas iš pagrindinių terapijos tikslų yra išvengti vidurių užkietėjimo. Patartina vartoti daug skysčių ir maisto, kuriame gausu skaidulų (šviežių daržovių, kruopų, avižinių dribsnių, ankštinių daržovių ir riešutų).

Taip pat turėtumėte pasirūpinti tinkamu tuštinimosi patogumu, vengti skubėjimo ir padidėjusio spaudimo išmatoms. Antrasis konservatyvaus tiesiosios žarnos prolapso gydymo aspektas – stiprinti dubens dugno raumenis.

Treniruotės turėtų vykti prižiūrint kvalifikuotam kineziterapeutui. Reguliarus pratimas gali žymiai pagerinti raumenų, laikančių tiesiąją žarną, funkciją.

Chirurginiam tiesiosios žarnos prolapso gydymui taikomos įvairių tipų operacijos. Kiekvienam pacientui reikalingas individualus gydymo metodo pasirinkimas, atsižvelgiant į amžių, anatominius veiksnius, gyvenimo būdą ir ligos stadiją. Chirurginis tiesiosios žarnos prolapso gydymas gali būti atliekamas per pilvą arba per išangę.

Transabdominalinės operacijos apima iškritusio storosios žarnos fragmento pritvirtinimą prie kryžkaulio. Tiesioji žarna fiksuojama specialiais tinkleliais ir juostelėmis. Tokia procedūra vadinama rectex.

Per pilvo ertmę galima atlikti ir dalinę rezekciją, t.y. storosios žarnos fragmento iškirpimą. Kai kurie pacientai taiko abiejų pirmiau minėtų metodų derinį. Taip pat verta žinoti, kad kai kurie centrai tokias operacijas atlieka laparoskopiniu būdu.

Tada didelių pjūvių pilvo sienelėje daryti nereikia – operacija atliekama naudojant fotoaparatą ir į pilvo ertmę per mažas skylutes įkištus įrankius

Antrasis gydymo būdasnaudojamos tiesiosios žarnos prolapsu yra transrektalinės operacijos. Daugeliui jų nereikia bendrinės anestezijos, todėl jie gali būti tinkami vyresnio amžiaus pacientams arba pacientams, sergantiems gretutinėmis ligomis.

Tiesiosios žarnos prieigos operacijos metu dažniausiai išpjaunama išsikišusi tiesiosios žarnos dalis, o likusi dalis pritvirtinama prie storosios žarnos. Esant reikšmingam išangės kanalo išsiplėtimui, jį galima susiaurinti specialiais siūlais.

Tai taip pat gali užkirsti kelią tiesiosios žarnos prolapso pasikartojimui. Transrektalinės operacijos turi didesnę simptomų pasikartojimo riziką, palyginti su pilvo operacijomis. Tačiau pagrindinis jų privalumas yra tai, kad procedūra yra daug mažiau invazinė.

  • Keltuvo sindromas – priežastys, simptomai ir gydymas
  • Gimdos nutrūkimas: priežastys, simptomai, gydymas
  • Analinis plyšys – kas tai? Išangės įtrūkimų priežastys, simptomai ir gydymas

Kategorija:

Gastrologija