PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Katarzyna Banaszczyk

Rėmuo yra labai nemalonus negalavimas. Daugelis pacientų turėjo jausti būdingą deginimą už krūtinkaulio pasilenkę ir po sočių pietų. Kokios yra rėmens priežastys ir kodėl atsiranda šis simptomas? Kaip susidoroti su rėmuo ir kokios gydymo galimybės šiuo atveju?

Rėmuoyra nemalonus deginimo pojūtis už krūtinkaulio stemplėje. Tai gali lydėti rūgštus skonis burnoje, o deginimo pojūtis gali plisti iki gerklės.Rėmuosukelia nenormalus rūgšties refliuksas skrandyje į stemplę. Stemplė nepritaikyta rūgštingumui ir sukelia dirginimą, o kai kuriais atvejais net gilesnius pažeidimus.

Krūtinės skausmas ir rėmuo – diferenciacija

Rėmuo gali būti kartu su krūtinės skausmu, kuris kai kuriais atvejais primena į krūtinės anginą panašų skausmą, susijusį su širdies priepuoliu. Verta tai žinoti, nes reikia atskirti šias krūtinės skausmo priežastis.

Skrandžio turinio atpylimo atveju skausmą išprovokuoja gausus valgymas, pasilenkimas, bet ir gulėjimas – tokia veikla padidina dirginančio turinio atpylimą į skrandį. Esant krūtinės anginos simptomams, skausmas sustiprėja veikiant stresui, fiziniam krūviui, š altam orui, taip pat ir sunkaus valgio metu, ir išnyksta nustojus fiziniam krūviui

Tačiau infarkto atveju skausmas trunka ilgiau (daugiau nei 20-30 min.) ir nepraeina pasibaigus fizinei veiklai. Jį gali lydėti kiti simptomai, tokie kaip dusulys, silpnumas, pykinimas, vėmimas, taip pat gausus prakaitavimas.

Jei pacientui skauda krūtinę, būtina surašyti išsamią ligos istoriją ir atlikti EKG tyrimą, kuris iš pradžių padės atskirti krūtinės skausmo priežastis

Rėmuo – rėmens priežastys

Rėmuo yra svarbiausias gastroezofaginio refliukso ligos simptomas – tai yra skrandžio rūgšties atpylimas į stemplę, sukeliantis nemalonius simptomus pacientui. Koks yra šio simptomo atsiradimo rezultatas? Svarbiausi veiksniai, lemiantys atsiradimąGastroezofaginio refliukso liga ir rėmuo apima:

  • pertrauka slenkanti išvarža – ši būklė susideda iš to, kad dalis skrandžio juda iš teisingos anatominės padėties, t.y. iš pilvo ertmės į krūtinės ertmę. Dėl išvaržos susilpnėja gastroezofaginis barjeras, kuris skatina turinio nutekėjimą iš skrandžio į stemplę,
  • lėtina skrandžio išsituštinimą – užsitęsęs skrandžio turinys skrandyje ir jo kaupimasis skatina rėmenį, lėtesnis skrandžio išsituštinimas gali lydėti diabetą ir kai kurias neurologines ligas,
  • rūkymas – paveikia simptomus taip, kad sumažina apatinio stemplės sfinkterio įtampą (sutrumpinimas iš angliškų žodžių LES), kuris yra specifinis antirefliuksinis barjeras, per maža jo įtampa skatina skrandžio refliuksą turinį į stemplę,
  • alkoholis – piktnaudžiavimas juo taip pat skatina refliuksą, nes, kaip ir cigaretės – mažina LES įtampą,
  • riebi dieta – riebus maistas išskiria hormoną cholecistokininą – medžiagą, mažinančią LES įtampą. Refliukso simptomus taip pat apsunkina rūgštus ir aštrus maistas,
  • nutukimas, antsvoris - perteklinis kūno svoris padidina spaudimą skrandyje ir keičia LES padėtį, kuri skatina refliuksą,
  • nėštumas – ši būklė taip pat prisideda prie rūgšties refliukso. Taip yra todėl, kad nėštumo metu padidėja spaudimas pilve, taip pat padidėja estrogenų (lytinių hormonų) koncentracija, todėl sumažėja LES įtampa,
  • vartojant vaistus, mažinančius LES įtampą – tai, be kita ko, apima kalcio kanalų blokatorius (dažniausiai vartojamus hipertenzijai gydyti), nitratus, geriamuosius kontraceptikus arba β2 agonistus (vartojamus astmai gydyti).

Gastroezofaginio refliukso liga – tai ne tik rėmuo

Kokie kiti simptomai gali lydėti gastroezofaginio refliukso ligą? Čia visų pirma reikėtų paminėti:

  • raugėjimas,
  • skausmas lokalizuotas epigastriniame regione,
  • užkimimas – rūgštus skrandžio turinys gali dirginti balso stygas ir taip pakeisti balso tembrą,
  • kosulys, paprastai sausas, taip pat bronchų spazmas – rūgštingumas gali patekti į bronchus ir sudirginti kvėpavimo takus. Šie simptomai taip pat gali atsirasti dėl klajoklio nervo reflekso – šis nervas sudirginamas apatinėje stemplės dalyje, dėl to susitraukia bronchai, todėl atsiranda kvėpavimo problemų, pasireiškiančių švokštimu,
  • krūtinės skausmas jau aprašytas pirmoje pastraipoje,
  • per daugseilėtekis – dėl stemplės sudirginimo,
  • dantų emalio pažeidimas dėl rūgštaus skrandžio turinio,
  • laringitas – daugiausia susijęs su naktinio refliukso epizodais.

Čia verta paminėti, kad gastroezofaginio refliukso liga gali būti besimptomė ir besimptomė. Tada gastroskopijos metu netyčia aptinkamas ezofagitas.

Rėmuo ir pavojaus simptomai – kada skubiai atlikti gastroskopiją?

Tam tikriems klinikiniams simptomams, kurie gali lydėti gastroezofaginio refliukso liga, reikalinga skubi endoskopinė diagnostika – tiksliau – gastroskopija. Šie simptomai gali rodyti rimtesnę sveikatos būklę, pvz., vėžį. Pavojaus simptomai, susiję su rūgšties refliuksu, yra šie:

  • disfagija – rijimo problemos, sunkus rijimas,
  • odinofagija – skausmas ryjant,
  • svorio metimas,
  • kraujavimas iš viršutinio virškinamojo trakto – gali pasireikšti kaip derva, tamsios išmatos, sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, silpnumas ir kartais vėmimas su krauju,
  • nuolatinis vėmimas – gali reikšti stemplės susiaurėjimą,
  • pasipriešinimas epigastriume, apčiuopiamas palpacijos metu – gali reikšti besivystantį naviką skrandyje arba stemplėje.

Rėmuo – farmakologinis gastroezofaginio refliukso ligos gydymas

Vaistai, mažinantys druskos rūgšties sekreciją, yra rėmens farmakologinio gydymo pagrindas. Pirmos eilės vaistai yra protonų siurblio inhibitoriai, kuriuos trumpai vadiname PSI. Išvardykite čia:

  • omeprazolas,
  • rabeprazolas,
  • lansoprazolas,
  • ezomeprazolas,
  • pantoprazolas,
  • dekslansoprazolas.

Šie vaistai vartojami ryte nevalgius, pradžioje terapija pradedama nuo vienos kapsulės/tabletės – geriama kartą per dieną. Kartais vartojami ir histamino receptorius blokuojantys vaistai – tiksliau H2 blokatoriai, tarp kurių yra ranitidinas ir famotidinas. Šie vaistai mažina skrandžio sekreciją, bet kitaip nei protonų siurblio inhibitoriai (šie vaistai slopina nuo histamino priklausomą skrandžio rūgšties sekreciją).

Preparatai, tokie kaip magnio ir aliuminio junginiai, algino rūgštis ir sukralfatas, naudojami rečiau.

Kaip pagalbinė priemonė naudojami skrandžio ištuštinimą skatinantys preparatai – tokia medžiaga yra itopridas. Vaistus parenka gydytojas, atsižvelgdamas į simptomų sunkumą ir istoriją.

Rėmuo – kada gali prireikti operacijos?

Procedūros indikacijos pirmiausia yra didelėshiatal išvarža. Pasirinkta operacija yra fundoplikacija naudojant Nisseno metodą – tai ne kas kita, kaip apatinę stemplės dalį gaubiančios skrandžio dalies (tiksliau iš jo apačios) apykaklės sukūrimas, kuris žymiai sustiprina antirefliuksinį barjerą. ir neleidžia skrandžio turiniui tekėti atgal į stemplę.

Procedūros indikacija taip pat yra netoleravimas ir blogas atsakas į farmakologinį gydymą. Esant pažengusiam nutukimui (visų pirma, III stadijos nutukimas, kai paciento KMI didesnis nei 40), bariatrinė chirurgija, skirta nutukimui pašalinti, laikoma stemplės refliukso priežastimi.

Rėmuo – stemplės refliukso prevencija

Pagrindinė rėmens prevencija sergant gastroezofaginio refliukso liga yra nemedikamentinis gydymas. Kokių taisyklių reikėtų nepamiršti, norint žymiai sumažinti deginančio skausmo ir diskomforto epizodų skaičių? Pirmiausia atsiminkite apie:

  • vengti valgyti dvi ar tris valandas prieš miegą – gulima padėtis skatina refliuksą,
  • miegant verta aukščiau pasistatyti galvūgalį ir pagalvę,
  • vengiant vartoti alkoholį ir mesti rūkyti,
  • svorio netekimas, jei turite antsvorio arba nutukę,
  • atsisakymas valgyti riebius ir aštrius patiekalus, be to - vengti gazuotų gėrimų,
  • vengiant vartoti vaistus, mažinančius apatinio stemplės sfinkterio (LES) tonusą – šie vaistai jau buvo paminėti šiame straipsnyje, jei yra galimybė konkretų vaistą pakeisti kitu preparatu, verta tai aptarti su gydytoju
  • atsistatydinimas nuo energingų pratimų iškart po valgio,
  • nereikia dėvėti drabužių, kurie prispaudžia juosmenį,
  • sumažinant suvartojamo maisto kiekį – geriau valgyti dažniau ir mažais kiekiais, nei rečiau ir dideliais kiekiais, nes tai veda prie skrandžio sienelių tempimo ir taip padidėja rūgšties atpylimo rizika stemplė.

Šių taisyklių laikymasis ir gydytojo rekomenduotų preparatų vartojimas daugeliu atvejų padės kontroliuoti gastroezofaginio refliukso ligos simptomus.

Gastroezofaginio refliukso liga – rėmens komplikacijos

Deja, negydoma gastroezofaginio refliukso liga gali būti susijusi su komplikacijomis, kurios yra pavojingos paciento sveikatai. Jie daugiausia apima:

  • ezofagitas,
  • stemplės gleivinės erozijos,
  • stemplės opos – tai gilesni pokyčiai nei erozijos,
  • metaplazijažarnyno (t. y. vadinamoji Bareto stemplė) – tai būklė, kai plokščias daugiasluoksnis epitelis pakeičiamas skrandžiui būdingu epiteliu (cilindriniu vienasluoksniu epiteliu). Bareto stemplė yra ikivėžinė būklė – ji padidina riziką susirgti stemplės adenokarcinoma,
  • kraujavimas dėl audinių pažeidimo ir išopėjimo,
  • stemplės susiaurėjimas dėl pažeidimo, dėl kurio pasunkėja rijimas, t. y. disfagija, apie kurią kalbama šiame straipsnyje.

Kaip matote, negydomo rėmens komplikacijos gali būti labai rimtos ir netgi sukelti onkologinės ligos išsivystymą. Dėl šios priežasties neverta nuvertinti pasikartojančio rėmens ir jam atsiradus – kreiptis į gydytoją, geriausia pradžioje pas bendrosios praktikos gydytoją (t.y. šeimos gydytoją)

Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir atlikęs nuodugnią apklausą, nuspręs, ar reikalinga tolesnė diagnostika (pavyzdžiui, gastroskopinis tyrimas, leidžiantis pamatyti stemplę ir skrandį) ir, jei reikia, įves atitinkamas farmakologines gydymas.

Kategorija:

Gastrologija