Vis daugiau ir daugiau alergijos atvejų, bet kas iš tikrųjų ją sukelia? Kas yra dažniausias alergenas – maisto, o gal įkvepiami alergenai? Aiškinamės, kurie alergenai yra pavojingiausi ir kurie dažniausiai sukelia nepageidaujamas organizmo reakcijas.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius alergijų dažnis Lenkijoje ir pasaulyje išaugo. Remiantis statistika, XX amžiaus pradžioje alergija sirgo 1 proc. gyventojų –dabar yra 40 proc. žmonija .

Alergija dažniausiai kenčia vaikai, tačiau taip pat labai paplitusi tarp suaugusiųjų. Pavyzdžiui, daugiau nei 500 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo alerginio rinito.

Kas yra alergija ir kas yra alergenai?

Alergija – tai nenormali imuninės sistemos reakcija į alergenus – veiksnius, kuriems organizmas turėtų būti abejingas. Tuo tarpu imuninė sistema dėl kažkokios nežinomos priežasties „pagauna“ alergenus ir pradeda su jais kovoti.

Atliekant alergijos tyrimus, buvo aptikta daugiau nei 40 000 junginių, galinčių sukelti alergiją. Alergenai gali būti įvairių tipų b altymai (augalinės ar gyvūninės kilmės), sintetika (pvz., lateksas), metalai, vabzdžių nuodai, taip pat cheminės medžiagos.

Mokslininkai alergijas klasifikavo pagal tai, kaip alergenas patenka į organizmą. Štai kodėl šiuo metu kalbame apie alergijas:

  • įkvėpimas (pvz., nuo namų dulkių erkučių, žiedadulkių, pelėsių). Įkvepiami alergenai įkvepiami su oru.
  • maistas – dažniausiai tai sukelia maisto produktuose esantys alergenai, t.y. patekimas į organizmą su maistu.
  • kontaktas (pvz., kosmetikos ingredientai, valymo priemonės). Paprastai jie veikia tiesiai ant odos.

Kurie alergenai labiausiai sukelia alergiją?

Kiekvienas žmogus gali reaguoti su alergija kitam veiksniui. Kai kurie alergenai žmogui gali sukelti sunkią, gyvybei pavojingą reakciją, tačiau kitam žmogui tas pats alergenas nesukels net nedidelio bėrimo. Nepaisant to, tarp dešimčių tūkstančių alergenų yra kelios dešimtys, kurios yra dažniausia alergijos priežastis.

Kas yra labiausiai alergiškas? Pasirodo, į dešimtuką galingiausių alergenų patenka žiedadulkės, namų dulkių erkės, karvės pieno b altymai, braškės, nikelis, riešutai.žemės riešutai, jūros gėrybės, citrusiniai vaisiai, grybų sporos ir vabzdžių nuodai.

Dažniausi kontaktiniai alergenai

Kontaktiniai alergenai yra dažniausiai pasitaikančios cheminės medžiagos, su kuriomis susiduriame per odą. Jie gali būti kosmetikos, ploviklių ingredientai, kuriuos naudojame valydami, skalbdami ir pan. Alergija skalbimo priemonėms ir kosmetikai yra viena dažniausių kontaktinių alergijų, ypač vaikams, kurių oda jautri įvairiems išoriniams veiksniams

Labai dažnas alergenas yra nikelis, rečiau chromas, randamas papuošaluose ar kasdieniuose daiktuose. Alergiškam žmogui užtenka užsidėti auskarus ar žiedą su nikeliu, ir jam pasireiškia alergijos simptomai: dilgėlinė, niežulys ir pan.

Kiti kontaktinės alergijos simptomai yra odos paraudimas ir bėrimas. Kartais, esant alergijai nikeliui, gali pasireikšti rinitas ir astmos priepuoliai.

Dažniausių kontaktinių alergenų sąrašas:

  • nikelio (randama papuošaluose ir stalo įrankiuose, slankikliuose, žirklėse ir kt.),
  • chromo (cemente, dažuose, tepaluose),
  • dažiklių (rasta kosmetikoje ir plovikliuose),
  • konservantų (kremai, spalvota kosmetika, losjonai),
  • eteriniai aliejai (kvepalai, kūno kosmetika, kremai),
  • mineralinių aliejų (kremai, losjonai),
  • vazelinas (kaip aukščiau),
  • parafino (kaip aukščiau).

Dažniausi įkvepiami alergenai

Įkvėpimo alergija dažniausiai pasireiškia pavasarį ir vasarą, kai stebime dulkėjimą nuo medžių, žolių ir krūmų. Alergija žiedadulkėms yra viena iš dažniausių įkvėpimo alergijos formų. Tačiau yra ir žmonių, kuriems viso kurso metu jaučiasi šilta alergija – tai namų dulkių erkėms alergiški pacientai.

Populiari inhaliacinės alergijos priežastis taip pat yra pelėsiai ir grybai, taip pat plaukai, o tiksliau – gyvūniniai b altymai, esantys šunų ar kačių plaukuose, įskaitant seiles ir išmatas. Įjautrinimą gali sukelti ir stipraus kvapo cheminės medžiagos – dažai, lakai ar plovikliai. Tokie alergenai dažniausiai sukelia alerginį rinitą, kosulį, konjunktyvitą ir astmos priepuolius.

Dažniausiai įkvepiamų alergenų sąrašas:

  • dulkių erkučių,
  • žolės žiedadulkės (javai, žolė, ambrozija),
  • medžių žiedadulkės (uosis, liepa, lazdynas, alksnis, beržas),
  • grybai ir pelėsiai (Alternaria ir Cladosporium bei Penicillium

Dažniausi maisto alergenai

Alergija maistui dažniausiai pasireiškia kūdikiams, nes jų virškinimo sistema dar nėra visiškai subrendusi ir „įsileidžia“ alergenus, sukeliančius nepageidaujamas imunines reakcijas. Daugeliui vaikų alergija išnyksta per 2–3. metų amžiaus, betdidelė dalis jaunų pacientų alergijos simptomus turi keliasdešimt metų. Taip pat atsitinka, kad alergija maistui nepasireiškia iki pilnametystės.

Maisto alergenai dažniausiai sukelia pilvo skausmą, vidurių pūtimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir bėrimus. Jie rečiau pasireiškia kvėpavimo sutrikimais.

Dažniausia maisto alergija Lenkijoje – alergija karvės pieno b altymams, o tiksliau kazeinui bei piene esantiems alfa ir beta laktoglobulinams. Populiarus alergenas taip pat yra glitimas, ty b altymai, esantys kviečių, rugių ir miežių grūduose.

Dažniausi maisto alergenai:

  • pieno produktai
  • kiaušinių
  • žuvis
  • sojos pupelės (ir sojos produktai, pvz., pienas, jogurtas, sūris, sojų mėsa)
  • vaisiai (dažniausiai: apelsinai, mandarinai, citrinos, kiviai, melionai, o iš lenkiškų vaisių: braškės, miško braškės, avietės
  • daržovės: salierai, pomidorai, paprikos
  • mėsa: dažniausiai: veršiena ir jautiena (jei vaikas alergiškas karvės pieno b altymams), vištiena (jei vaikas alergiškas kiaušiniams)
  • grūdų, kurių sudėtyje yra glitimo (tai b altymas, randamas kviečiuose, ryžiuose, miežiuose ir avižose). Ypač dažnai kviečiai ir rugiai yra alergiški
  • saldainiai: dažniausiai kakava, šokoladas
  • riešutai, ypač žemės riešutai
  • vėžiagyviai ir jūros gėrybės
  • konservantų ir dažiklių (mononatrio glutamatas, tartrazinas, sulfitai)
Zondas

Kategorija:

Alergija