Ne Hodžkino limfomos yra limfinės sistemos vėžys, kurių gydymas, kaip ir kitų vėžio formų, priklauso nuo ligos vystymosi stadijos ir formos. Be to, vaikams ir suaugusiems naudojami skirtingi gydymo būdai. Sužinokite, kaip diagnozuoti ir gydyti ne Hodžkino limfomą bei prognozę.

Ne Hodžkino limfoma (NHL) arba limfoproliferaciniai navikai – tai limfinės sistemos piktybinių navikų grupė, t. y. sistemos, kurios pagrindinė užduotis yra apsaugoti organizmą nuo infekcijų ir ligų.

Šie vėžiai atsiranda dėl nenormalių limfocitų, ląstelių, atsakingų už organizmo apsaugą, dauginasi nekontroliuojamai.

Lenkijoje kasmet nustatoma apie 8000 naujų limfomos atvejų ir šis skaičius nuolat auga.

Pasaulyje daugiau nei 1 milijonas žmonių serga viena iš kelių dešimčių ne Hodžkino limfomos tipų, o 200 000 miršta dėl jo. Deja, viskas rodo, kad šis skaičius bus dar didesnis.

Viskas todėl, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, limfinės sistemos vėžio atvejų kasmet padaugėja 4-5 procentais.

Lenkijoje ne Hodžkino limfoma užima 6 vietą tarp vėžio atvejų (pagal sergamumą). Dažniausiai jie paveikia 20–30 metų ir 60–70 metų žmones.

Ne Hodžkino limfoma – priežastys

Ligos esmė – nenormalus limfinės sistemos ląstelių augimas. Iš kraujo ląstelių pradeda formuotis nenormalūs limfocitai ir jie toliau dalijasi.

Po kurio laiko jų perteklius lemia naviko susidarymą limfmazgiuose, nes būtent čia šis procesas vyksta dažniausiai

Tačiau kartais vėžio ląstelės per limfmazgius arba kraujotaką gali patekti į kitus organus (pvz., blužnį, kaulų čiulpus, kepenis ir plaučius). Naujoje vietoje limfomos ląstelės toliau dalijasi ir susidaro naujas navikas.

Daugeliu atvejų to priežastys nežinomos. Daug daugiau žinoma apie ne Hodžkino limfomų išsivystymo rizikos veiksnius, kurie yra:

  • nusilpusi imuninė sistema – įsk. vaistus vartojančių žmoniųimunosupresantai (pvz., po transplantacijos), ŽIV infekuoti, įgimtas imunodeficitas
  • autoimuninės ligos, įsk. reumatoidinis artritas, Hashimoto liga
  • Ankstesnis gydymas nuo vėžio – ankstesnis radioterapija arba chemoterapija
  • kai kurie virusai, bakterijos, parazitai, pvz., hepatito C virusas (HCV), bakterijosHelicobacter pylori(padidina riziką susirgti MALT limfoma skrandyje), Epstein-Barr virusas ( EBV), žmogaus T-limfocitotropinis retrovirusas, t. y. HTLV-1 (didina riziką susirgti ATL limfoma), Plasmodium genties pirmuonis (Afrikoje Burkitt limfoma yra dažna šio parazito sukeliama maliarija sergantiems pacientams)
  • cheminių junginių, ypač herbicidų, insekticidų, aromatinių angliavandenilių darinių, tirpiklių, medienos ir medvilnės dulkių. Todėl chemijos, gumos ir medienos pramonės bei maisto perdirbimo darbuotojai labiau susiduria su vėžiu
  • ligos buvimas šeimoje (tačiau rizika susirgti šiuo atveju nedidelė)

Ne Hodžkino limfoma – tipai

Ne Hodžkino limfomos skirstomos į agresyvias ir lėtines. Pastarosios vystosi lėtai ir nereikalauja ilgalaikio gydymo, tačiau dažniausiai neišgydomos visam laikui. Savo ruožtu agresyvi limfinės sistemos vėžio forma vystosi daug greičiau ir reikalauja nedelsiant gydyti. Laimei, šiuo atveju yra gydymas.

Dažniausiai diagnozuojama ne Hodžkino limfoma yra mažų B ląstelių limfoma, dažniausiai pasireiškianti lėtinės limfocitinės leukemijos (trumpai arba dažniau LLL) forma.

Tai 25 proc. visų leukemijų, apie 70 proc. limfoidinės leukemijos, o 7 proc. visos limfomos.

Kitos vietos yra „difuzinė“ didelių B ląstelių limfoma (DLBCL), dauginė (plazmocitinė) mieloma ir folikulinė limfoma.

Mažiau paplitę variantai yra:

  • ekstranodalinė kraštinė limfoma – MALT
  • mantijos ląstelių limfoma
  • Burkitto limfoma
  • didelių B ląstelių tarpuplaučio limfoma
  • kraštinės zonos mazginė limfoma
  • mažų B ląstelių limfoma
  • limfoplazmocitinė limfoma (Waldenstrom makroglobulinemija)
  • periferinė T ląstelių limfoma
  • odos limfomos (įskaitant mikozę fungoides ir Sezaro sindromą)
  • didelės T ląstelės anaplastinės
  • limfoblastinės limfomos (daugiausia T ląstelės, bet gali būti ir B ląstelės)

Ne Hodžkino limfoma – simptomai

Dažniausiai pirmasis ne Hodžkino limfomos simptomas yra neskausminga liaukos patinimas vienoje kūno vietoje, pavyzdžiui, kakle, pažastyse ar kirkšnyse.

Limfomos dažniausiai yra limfmazgiuose. Tačiau kai kuriais atvejais liga gali pradėti vystytis ir už limfmazgių ribų, dažniausiai kituose limfinės sistemos organuose – blužnyje, tonzilėse, kaulų čiulpuose ir kraujyje, nors jie gali būti ir retesnėse vietose – skrandyje. , krūtinė, širdis ir net nosis.

Tačiau atminkite, kad padidėjusius limfmazgius daug dažniau sukelia infekcija, o ne limfoma.

Kai kurie žmonės turi papildomų simptomų, susijusių su limfomos vieta:

  • nosies užgulimas su klausos praradimu, kvėpavimo sunkumais, gleivių nutekėjimu iš nosies (jei vėžys išsivystė nosiaryklės ertmėje)
  • kosulys, pasunkėjęs rijimas arba dusulys (tarkite, kad limfoma yra krūtinėje)
  • virškinimo sutrikimai, pilvo skausmas ir svorio kritimas (limfoma greičiausiai išsivystė skrandyje arba žarnyne)
  • mėlynės arba kraujavimas su sumažėjusiu atsparumu infekcijai (limfoma tikriausiai išsivystė kaulų čiulpuose, kurie gamina kraujo ląsteles. Dėl to gali sumažėti kraujo ląstelių kiekis organizme);

Be to, gali atsirasti bendrų simptomų, tokių kaip:

Jei šie simptomai išlieka nepaisant gydymo ir išlieka ilgiau nei 2-3 savaites, patartina pasikonsultuoti su onkologu

  • nedidelio laipsnio karščiavimas arba karščiavimas, pasireiškiantis skirtingu paros metu (atsiranda ir išnyksta be jokios aiškios priežasties)
  • niežtintis, permirkęs naktinis prakaitas
  • svorio metimas
  • nuovargis
  • nuolatinis odos niežėjimas

Kartais pacientai nejaučia jokių bendrųjų simptomų ir jaučiasi gerai.

Svarbu

Peršalimo, gripo ar kitų infekcijų atveju limfmazgiai, pavyzdžiui, kakle ar žandikaulyje, tampa apčiuopiami ir gali skaudėti.

Tokie skausmingi, padidėję limfmazgiai, ypač jei juos lydi kosulys, sloga ar karščiavimas, dažniausiai nėra susiję su vėžiu ir yra organizmo kovos su infekcija įrodymas.

Limfmazgiai taip pat didėja reaguojant į vietinį uždegimą.

Limfmazgiai kelia susirūpinimą:

  • neskausmingas (nors kai kuriems pacientams išgėrus alkoholio skauda limfmazgius)
  • kurių skersmuo didesnis nei 2 cm
  • sunkus
  • jaučiamas vienoje ar keliose kūno vietose
  • auga lėtai (išskyrus Burkitt ir difuzinę stambialąstelinę limfomą – tokiais atvejais jos auga greitai)
  • suaugę į ryšulius
  • , virš kurios oda išlieka nepakitusi (ji nėra raudona ar šilta, kaip paprastai būna sergant infekcija)

Be to, susirūpinimą turėtų kelti auglio buvimas ekstramazginėje srityje.

Tada rekomenduojama kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją

Ne Hodžkino limfoma – diagnozė

Jei įtariama ne Hodžkino limfoma, pagrindinis ir lemiamas diagnostinis tyrimas yra biopsija, kuri šiuo atveju apima viso padidėjusio limfmazgio (šioje vietoje pradeda vystytis dauguma limfomų) histopatologiniam tyrimui.

Procedūra atliekama taikant vietinę arba bendrąją nejautrą. Biopsijos rezultatų laukimo laikas yra apie 2 savaites.

Jei tyrimo rezultatai rodo limfomą, gydytojas paskirs tolesnius tyrimus, kad nustatytų, ar liga neišplito į kitas kūno dalis. Jie taip pat leis nustatyti ligos išsivystymo stadiją, kurios dėka gydytojas galės suplanuoti veiksmingą gydymo metodą:

  • kraujo tyrimai
  • kompiuterinė tomografija
  • magnetinio rezonanso tomografija – testas kartais naudojamas galvos, kaklo, kaulų ir smegenų limfomai diagnozuoti, nes suteikia išsamesnį vaizdą nei tomografija
  • PET / KT vaizdas – kompiuterinės tomografijos ir pozitronų emisijos tomografijos derinys – testas naudojamas diagnozuojant kai kurių tipų limfomas
  • kaulų čiulpų mėginio paėmimas – leidžia nustatyti limfomos ląstelių buvimą kaulų čiulpuose; kaulų čiulpų mėginiai paprastai renkami iš klubo kaulo

Ne Hodžkino limfoma – gydymas

  • lengvas ankstyvosiose vystymosi stadijose

Dažniausiai taikoma spindulinė terapija yra pažeisti limfmazgiai. Gydymas paprastai veikia. Atkryčio atveju chemoterapija gali būti skiriama ligai kontroliuoti daugelį metų.

  • lengvas pažengusiame vystymosi etape

Yra chemoterapija arba chemoterapija su monokloninių antikūnų skyrimu. Tada limfoma paprastai susitraukia ir simptomai išnyksta.

Pacientams, atsižvelgiant į limfomos tipą, toleranciją ir gydymo poveikį, gali prireikti nuo 3 iki 12 gydymo kursų, kurių vienas chemoterapijos kursas, po kurio daroma 2-4 savaičių pertrauka.

Vienam iš trijų žmoniųgerybinė ne Hodžkino limfoma tampa agresyvi

Tada tęsiamas gydymas monokloniniais antikūnais (vadinamasis palaikomasis gydymas). Suleidus į veną, monokloniniai antikūnai prisijungia prie B limfocitų, įskaitant limfomos ląsteles, ir juos sunaikina.

Limfoma gali atsinaujinti po kelerių metų. Tada gydymas kartojamas tol, kol simptomai išnyks. Tokiu būdu vėžys yra kontroliuojamas net dešimtmečius, išlaikant gerą gyvenimo kokybę.

  • agresyvi ne Hodžkino limfoma

Dažniausias gydymo metodas yra chemoterapija (dažnai kartu su monokloniniais antikūnais).

Spindulinė terapija gali būti taikoma pasibaigus chemoterapijai, ypač jei vėžys yra vienoje kūno vietoje arba jei limfmazgiai buvo žymiai padidėję prieš chemoterapiją.

Intensyvesnė terapija gali apimti didelių dozių chemoterapiją su kamieninių ląstelių transplantacija.

Savo periferinio kraujo kamieninių ląstelių arba kaulų čiulpų transplantacija naudojama siekiant pagreitinti kraujodaros sistemos atsigavimą po chemoterapijos ar radioterapijos, skiriamos daug didesnėmis nei įprasta dozėmis.

Ši terapija dažniausiai taikoma vaikams, kurių limfoma beveik visada yra agresyvi. Vaikams papildomai gali prireikti spindulinės terapijos.

Svarbu

Gerybinės limfomos dažniausiai vystosi lėtai, todėl dažnai nereikia pradėti gydymo vos diagnozavus. Tada užtenka aktyvaus stebėjimo, t.y. reguliarių patikrinimų pas gydytoją.

Tačiau esant agresyvioms formoms, gydymas pradedamas iškart po vėžio diagnozės

Kitos procedūros:

Jei vėžys taip pat išplito į smegenis, gydytojas gali nurodyti leisti citostatikų tiesiai į smegenų skystį arba į arteriją į smegenų auglį.

Limfomos iš pradžių vadinamas papildomos mazginės ląstelės, atsirandančios už limfmazgių ribų (dažniausiai randamos gomurinėse tonzilėse, skrandyje, žarnyne, smegenyse, sėklidėse, kiaušidėse, odoje ir kauluose), gali būti pašalintos chirurginiu būdu.

Antibiotikai kartais naudojami gerybinei limfomai gydyti, pvz., MALT limfomai gydyti.

Ne Hodžkino limfoma – šalutinis poveikis

Iš karto po chemoterapijos organizmas yra ypač jautrus visų rūšių infekcijoms. Jie yra labai pavojingi, todėl bet kokie infekcijos simptomai, prasidedantys po chemoterapijos (sloga, kosulys, gerklės skausmas), reikalauja medicininės pagalbos. Be imuniteto sumažėjimoįvairaus intensyvumo ir dažnio organizmo pažeidimas, gali pasireikšti: pykinimas ir vėmimas, apetito praradimas, nuovargis, plaukų slinkimas, viduriavimas ir vidurių užkietėjimas.

Radioterapijos šalutinis poveikis dažnai būna ne toks stiprus ir paprastai apsiriboja švitinimo vieta.

Ne Hodžkino limfoma – prognozė

Esant žemo laipsnio (indolentinėms) limfomoms, išgyvenamumas be gydymo yra nuo kelerių iki kelerių metų.

Š altinis:

  1. Hematologijos ir transfuzijos institutas [prieiga: 2015 01 19]. Prieiga internete: http://www.ihit.waw.pl/leczenie-chloniakow-nieziarniczych.html
  2. „Limfomos – noriu sužinoti daugiau“ – Limfoma sergančių pacientų paramos asociacijos „Sowie Oczy“ parengtas vadovas

Kategorija:

Onkologija