Žaliosios arbatos savybės ir jos gydomasis poveikis buvo vertinamos tūkstantmečius. Žalioji arbata susilaukė didžiausio populiarumo kaip lieknėjimo ir organizmo valymo nuo toksinų priemonė. Kokių kitų savybių turi žalioji arbata? Kokie jo trūkumai? Kaip verdama žalioji arbata? Kiek gerti, kad būtų naudinga sveikatai?

Žalioji arbatayra įvairių arbatos rūšių koncepcija. Žaliosios arbatos rūšys skiriasi lapelių išvaizda, užpilo spalva, skoniu, kvapu ir kofeino kiekiu. Viskas priklauso nuo metų laiko ir paros laiko, kada renkami arbatžolių lapai (matyt, brangiausios žaliosios arbatos rūšys būna iš auštant nuskintų ir rytine rasa pabarstytų lapų), surinktų lapų amžiaus, jų skonio ir taip, kaip jie yra ridenami. Pasaulio regionas, iš kurio kilusi žalioji arbata (taigi ir klimato zona, kurioje ji auginama), taip pat yra labai svarbus.

Taip pat patikrinkite, kokios yra kitos arbatos rūšys ir kaip jos veikia kūną!

Gaminant žaliąją arbatą, lapai apdorojami ne vėliau kaip per valandą nuo jų nuskinimo, prieš pradedant fermentuotis. Dėl to, kad žaliosios arbatos lapai nėra fermentuojami, juose išsaugomos beveik visos vertingos medžiagos. Ir jų yra nemažai.

Pasak japonų, reguliarus žaliosios arbatos gėrimas padeda gydyti daugiau nei 60 ligų.

Tai daugiausia:

  • unikalus įvairaus poveikio polifenolių rinkinys ir katechinai,
  • stiprūs antioksidantai,
  • taninai,
  • alkaloidai,
  • lipidų,
  • aminorūgščių,
  • teina,
  • vitaminų: A, B, C, E,
  • daug mikroelementų: kalcio, kalio, vario, cinko, mangano, fluoro.

Dėl šio turtingo ingredientų rinkinio žalioji arbata sulaukė pripažinimo mokslininkų akyse, kurie vis dar atranda naujas jos savybes.

Žalioji arbata ir lieknėjimas

Žalioji arbatarekomenduojamalieknėjimui , ypač gertinaktį , prieš einant į lova. Tačiau jei žaliąją arbatą geriame per naktį, rinkitės iš antrojo virimo. Tada jis turi raminančių ir atpalaiduojančių savybių. Pirmojo virimo produktas turi stimuliuojantį ir gaivinantį poveikį.

Žalioji arbata tavoLiekninančias savybes jis dėkingas katechinams, ypač medžiagai, vadinamai epigallocatechin galatu (EGCG). Žaliojoje arbatoje esantys katechinai turi reikšmingą ir įvairiapusį poveikį kūno riebalų mažinimui. Jie slopina riebalų pasisavinimą iš maisto ir padidina jų suvartojimą organizme. Be to, žalioji arbata padidina kai kurių virškinime dalyvaujančių fermentų aktyvumą, teigiamai veikia kepenų metabolizmą, didina termogenezę ir greitina riebalų oksidaciją. Tai patvirtina tiek eksperimentai, atlikti su ląstelių linijomis, tiek su gyvūnų modeliais,

Žaliojoje arbatoje esantys katechinai EGCG rodo reikšmingą poveikį mažinant riebalinio audinio ląstelių skaičių ir tūrį.

Tuo pačiu metu mokslininkai pažymi, kad išvados, padarytos atliekant eksperimentus su in vitro modeliais ir laboratoriniais gyvūnais, ne visada gali būti pritaikytos žmogaus organizmui. Stimuliatorių, tokių kaip cigaretės ir alkoholis, naudojimas labai sumažina organizmo antioksidacinį potencialą, įskaitant žaliosios arbatos katechinų antioksidacinio poveikio mažinimą. Taigi, jei norime numesti svorio vartodami žaliąją arbatą, geriau vengti stimuliatorių.

Pabandyk

Autorius: Time S.A

Individualiai parinkta dieta leis lengvai numesti svorio, įgyti gražią veido spalvą, plaukus ir nagus, maitintis sveikai, skaniai ir be aukų. Pasinaudokite Jeszcolubisz, novatoriška sveikatos vadovo internetine mitybos sistema, ir pasirūpinkite savo sveikata ir gerove. Mėgaukitės puikiai parinktu meniu ir nuolatine dietologo pagalba šiandien!

Sužinoti daugiau

Žalioji arbata prailgina gyvenimą ir apsaugo nuo demencijos

Japonai tiki, kad išgeriant nuo 4 iki 10 puodelių šio gėrimo per dieną teigiamas poveikis sveikatai ir pailgėja žmogaus gyvenimas vidutiniškai 3 metais. Olandai teigia, kad keturi puodeliai per dieną sumažina sergamumą ateroskleroze. Taigi mokslininkai rekomenduoja kiekvieną dieną išgerti keletą stiklinių žaliosios arbatos, kad galėtumėte mėgautis ir sveikai.

Japonijoje arbatos lapai prieš džiovinimą blanširuojami garais. Kinijoje jie džiovinami 4–5 minutes ant saulės arba ugnies kaitinamų bambukinių padėklų, o vėliau apdorojami ritėse arba karštuose virduliuose.

Dabartiniai tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali apsaugoti smegenis nuo įvairių senatvinės demencijos formų. Įrodyta, kad polifenoliai jungiasi prie toksiškų komponentų (vandenilio peroksido ir beta-amiloido), kurie vaidina svarbų vaidmenį Alzheimerio ligos vystymuisi. Į organizmą patekę polifenoliai suyravirsta nekenksmingu santykių deriniu.

Žalioji arbata sumažina vėžio išsivystymo riziką

Tarptautiniai žaliosios arbatos savybių tyrimai parodė jos priešvėžinį poveikį. Taip yra dėl, be kita ko labai galingi antioksidantai, apsaugantys DNR nuo kancerogeninių medžiagų ir pokyčių, galinčių sukelti vėžio išsivystymą. Visų pirma, jų apsauginis poveikis nuo odos vėžio, kurį daugiausia sukelia UV spinduliuotė, yra gerai dokumentuotas. Nustatyta, kad reguliarus žaliosios arbatos gėrimas žymiai sumažina tikimybę susirgti šiuo vėžiu, taip pat apsaugo nuo saulės nudegimo.

Svarbu

Žalioji arbata – virimas

Alaus ruošimui geriausiai tinka minkštas, mažai kalcio turintis ir nechloruotas vanduo. Deja, mūsų čiaupuose yra kieto vandens, kuriame yra daug chloro. Jei nėra galimybės jo filtruoti, naudokite mineralinį, negazuotą, su mažu kalcio kiekiu. Užpilas ruošiamas taip: šaukštelis džiovintų vaisių užpilamas stikline 80 laipsnių C temperatūros vandens. Žalioji arbata neužpilama verdančiu vandeniu! Kiekvieną kartą tai turėtų būti šviežias vanduo ir vieną kartą virintas. Arbata turi būti virinama ne ilgiau kaip 3-4 minutes. Per stiprus, turi špinatų ar dumblių poskonį. Pakanka praskiesti vandeniu ir jis įgaus skonį.

Ar žaliąją arbatą galima virti kelis kartus?

Pirmąjį garavimą reikia išpilti, nes jis nuplauna purvo lapus. Tačiau nesijaudinkite, žaliosios arbatos lapelius galite užplikyti kelis kartus. Taip elgiasi didžiausi gurmanai, t.y. kinai ir japonai. Pakartotinai užplikyta arbata yra tokia pat turtinga ir netgi turtingesnė mineralais nei pirmasis užplikymas. Tai visų pirma manganas ir fluoras, kurių maiste yra retai. Tačiau verta atminti, kad drėgnų žaliosios arbatos lapelių negalima laikyti ilgiau nei 12 valandų, nes vėliau ant jų vystosi grybeliai. Verta žinoti, kad kuo geresnės kokybės arbatos lapeliai, tuo geresnis užpilo skonis ir galima pagaminti daugiau užpilo.

Į žaliąją arbatą negalima dėti citrinos! Jo taip pat negalima gerti su pienu, nes jis sumažina naudingų polifenolių aktyvumą ir pasisavinimą.

Žalioji arbata – dopingas smegenims

Arbata stimuliuoja ir gaivina dėl didelio teino kiekio, kuris veikia taip pat, kaip ir kavoje esantis kofeinas.

Patirtis rodo, kad arbata taip stimuliuoja protą, kad įvairių tipų testų metu klaidų padarome žymiai mažiau, net iki 25%.

LapaiArbatoje, tiek juodojoje, tiek žaliojoje, yra 2,5–4 procentai teino, iš kurių apie 80 procentų užplikoma. Puodelyje arbatos yra nuo 30 iki 100 mg teino. Išgėrus jo, didėja protinės ir fizinės organizmo galimybės, praeina mieguistumo, nuovargio ir išsekimo jausmas. Teinas ne tik palengvina mokymosi procesą ir gerina gebėjimą bendrauti, bet ir reguliuoja žarnyno darbą, kai kuriems žmonėms malšina įvairaus pobūdžio skausmus. Tačiau stimuliuos tik šviežias užpilas, kurį gausite daugiausiai po 3 minučių. Užplikyta arbata ilgiau atpalaiduoja.

Žalioji arbata palaiko širdies ir kraujagyslių sistemą

Unikalus vertingų medžiagų rinkinys daro žaliąją arbatą neįkainojama širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Jis apsaugo nuo nuosėdų nusėdimo ant kraujagyslių sienelių, o tai padidina jų pralaidumą. Jis slopina cholesterolio pasisavinimą į kraują, mažina trombocitų klampumą, neleidžia susidaryti krešuliams. Dėl to žaliosios arbatos gėrimas apsaugo nuo hipertenzijos, sumažina širdies priepuolio, vainikinių arterijų ligos ir insulto riziką.

Verta žinoti

Žalioji arbata – trūkumai

Žalioji arbata nėra be trūkumų. Jis taip pat turi neigiamų savybių. Jei suvartojama per daug, žalioji arbata gali :

  • sukelia anemiją – žaliojoje arbatoje esantys katechinai mažina geležies pasisavinimą iš maisto organizme
  • neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi nėštumo metu ir naujagimių vystymąsi žindymo laikotarpiu – taninas, esantis per daug žaliojoje arbatoje, gali pakenkti kūdikiui
  • sukelia skrandžio sutrikimus – žaliojoje arbatoje esantys taninai dirgina skrandį, todėl jos gerti nevalgius ar nevalgius
  • sąveikauja su vaistais, pvz., gali susilpninti vaistų nuo aukšto kraujospūdžio poveikį
  • sukelia osteoporozę – žalioji arbata išplauna kalcį iš organizmo, todėl per didelis jos vartojimas gali sukelti osteoporozę

Žalioji arbata apsaugo nuo periodontito

Žaliojoje arbatoje esantys junginiai neutralizuoja burnoje esančias bakterijas, kurios gali prisidėti prie gingivito ir periodontito išsivystymo. Kartu jie neutralizuoja nemalonaus kvapo susidarymą. Dar daugiau – žalioji arbata pasižymi ir anti-ėduonies savybėmis. Taip yra dėl antibakterinio polifenolių poveikio ir didelio fluoro kiekio. Taigi ne tik gerkime arbatos užpilą, bet ir naudokime jį kaip burnos skalavimo skystį.

Žalioji arbata pagerina odos išvaizdą

Žalioji arbata yra labai patrauklus kosmetikos ingredientas. Kadangi jame yra daug antioksidantų, kurie sumažina žalingą poveikįlaisvųjų radikalų veikimas, kremai su jo priedu apsaugo odą nuo fotosenėjimo – atitolina raukšlių atsiradimą ir spalvos pasikeitimą. Dėl antibakterinių ir priešuždegiminių savybių žaliosios arbatos ekstraktai naudojami kosmetikoje, skirtoje riebiai ir į spuogus linkusiai odai prižiūrėti.

Žalioji arbata kovoja su celiulitu

Žaliosios arbatos užpilas turi diuretikų poveikį, kuris padeda pašalinti patinimą. Kartu jis turi ir valomųjų savybių – pašalina audiniuose susikaupusius toksinus. Dėl to tai veiksmingas ginklas prieš celiulitą, neleidžia jam susidaryti ir lygina odą.

Nuostabios žaliosios arbatos savybės

Š altinis: x-news.pl/Agencja TVN

Žiūrėti galeriją 4 nuotraukos

Kas negali gerti žaliosios arbatos?

Žmonės turėtų apriboti stiprios arbatos, tiek žaliosios, tiek juodosios, gėrimą:

  • vyresnis
  • širdies liga
  • su hipertenzija
  • su glaukoma

Tai taip pat nėra pats geriausias gėrimas besivystančiam organizmui. Todėl vaikams iki 10 metų arbatos duoti iš viso negalima. Vyresni gali kartas nuo karto išgerti stiklinę silpnos arbatos. Žalioji arbata turėtų būti ruošiama antrą ar trečią kartą. Svarbus privalumas vyresniems vaikams geriant jį yra tanino ir fluoro kiekis, apsaugantis nuo dantų ėduonies. Parduotuvėse galite nusipirkti žaliosios arbatos be teino ir ją gerti gali visi be apribojimų.

Verta žinoti

Žalioji arbata – populiariausia rūšis pasaulyje

Populiariausios žaliosios arbatos yra iš Kinijos ir Japonijos. Kinijoje jie skinami 18 regionų, pavyzdžiui, Sičuane, Junane, Anhujuje, Fudziane, Hunane ir Džedziange. Tie, kurie kilę iš Tekančios saulės šalies, auginami Kyushu ir Shikoku salose bei centrinėje Honšiu salos dalyje. Be to, žalioji arbata taip pat auginama Indijoje, Kenijoje, Šri Lankoje, Indonezijoje, Turkijoje, Vietname, Argentinoje ir Irane.

Iki šiol pati populiariausia žaliosios arbatos rūšis pasaulyje yra Sencha, kilusi iš Japonijos. Jo užpilas yra ryškiai žalios spalvos ir išskirtinio, tačiau subtilaus skonio. Arbata plikoma 2 minutes 65-70 laipsnių C temperatūroje.

Kita populiari žaliosios arbatos rūšis – parakas-yra iš Kinijos Anhwei provincijos. Šios arbatos lapeliai yra labai sandariai susukti labai mažų rutuliukų pavidalu, todėl jos pavadinimas yra įprastas. Užplikytas jis suteikia auksinį, gintarinį antpilą, turintį labai stiprų, aštrų skonį. Arbata plikoma 3-4 minutes 80-90 laipsnių C temperatūroje.

KitasTekančios saulės Kukicha žemėje auginama labai gerai žinoma žaliosios arbatos rūšis. Jis gaminamas ne tik iš arbatžolės lapų, bet ir iš jų stiebų (kuki – stiebas japoniškai). Šviesiai geltonas antpilas yra švelnaus skonio, nes jame yra mažai kofeino. Todėl jį galima duoti vaikams. Arbatą reikia virti vieną minutę iki 90 laipsnių C temperatūroje.

Populiariausių žaliųjų arbatų pasaulyje sąraše taip pat yra Longjing (taip pat žinomas kaip Lung Ching). Dragon Well – kaip pažodžiui išvertus – kilęs iš Kinijos Džedziango provincijos ir yra seniausia bei populiariausia žaliosios arbatos rūšis šioje šalyje. Jis turi ryškią šiaudų spalvą ir švelnų aromatą. Šios rūšies arbata verdama 3 minutes 65-80 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Alternatyvi medicina