Agnozija yra jutimo dirgiklių suvokimo sutrikimas, kai jutimo organai, tokie kaip akis ir ausis, visiškai veikia tinkamai. Agnozijos formų yra daug, kai kurios iš jų gali reikšmingai paveikti kasdienį funkcionavimą – pavyzdžiui, prozopagnozija, kai pacientas neatpažįsta jam pažįstamų žmonių veidų. Negalima nuvertinti bet kokios agnozijos formos atsiradimo – jos atsiradimo priežastis gali būti net smegenų auglys.
Terminasagnosiakilęs iš graikų kalbos ir reiškia nežinojimą arba nežinojimą. Ją į medicinos kalbą 1891 m. įvedė Sigmundas Freudas. Paprasčiausias agnozijos paaiškinimas – būklė, kai sutrinka dirgiklių iš aplinkos suvokimas, nepaisant tinkamai veikiančių jutimo organų. Agnozijos atveju sutrikimai liečia ne tik organus, gaunančius patirtį iš aplinkos, bet ir smegenų centrus, atsakingus už juos pasiekiančių jutiminių dirgiklių registravimą ir apdorojimą. Agnozija dėl galimų jos priežasčių gali pasireikšti bet kokios lyties ir amžiaus žmonėms.
Agnozija: priežastys
Agnoziją gali sukelti bet kokios sąlygos, pažeidžiančios smegenų žievės centrus. Dažniausios agnozijos priežastys:
- galvos traumos
- centrinės nervų sistemos navikai
- intrakranijinis kraujavimas
- demencija
- neurodegeneracinės ligos
- smegenų hipoksija
- apsinuodijimas (pvz., anglies monoksidu)
- potėpis
- centrinės nervų sistemos infekcijos (pvz., encefalitas)
Agnozija: tipai
Yra 3 pagrindiniai agnozijos tipai, susiję su skirtingais pojūčiais:regos agnozija , klausos agnozija ir jutiminė agnozija. Šiose kategorijose yra išvardyti kiti agnozijos porūšiai – paciento problema gali būti susijusi su tik vieno konkretaus tipo dirgiklių gavimu.
- prozopagnozija (sutrikęs veido atpažinimas),
- achromatopsija (negalima nustatyti spalvų),
- akinetopsija (judančių objektų matymo sutrikimas),
- erdvinė agnozija (aplinkos neatpažinimas),
- simultanagnozija (gebėjimas sutelkti dėmesį tik į vieną dalykąobjektą tuo pačiu metu - matydamas, pvz., stalą, pacientas negali atpažinti kambario sienų ar kitų jame esančių objektų spalvos tuo pačiu metu),
- aleksija (negalima atpažinti tekstų ir raidžių).
Kitas sutrikimo tipas yraklausos agnozija . Jo metu pacientai gali neatpažinti girdimos kalbos, taip pat yra klausos agnozijos forma, kai pacientai nesuvokia sudėtingesnių garsų, tokių kaip muzika. Specifinis šios agnozijos formos tipas yra žievės kurtumas, kai pacientai negirdi jokių garsų, kai klausos organas pilnai funkcionuoja Trečiasis aptariamas neurologinių sutrikimų tipas yrasensorinė agnozija . Jos atveju problema daugiausia susijusi su objektų formos atpažinimu – ir tų, kurie pacientui žinomi, ir tų, kurie pacientui visiškai nauji. Tuo pačiu metu pacientai gali atpažinti liečiamų objektų svorį ar dydį. Pagrindinė šios rūšies agnozijos atstovė yra astereognozija, kai pacientas negali atpažinti daiktų vien juos liesdamas. Yra ir kitų agnozijos tipų, kuriuos sunku priskirti tam tikram jutiminės patirties tipui. Tokios problemos yra:
- autotopagnozija (nesugebėjimas atpažinti konkrečių savo kūno dalių),
- anosognozija (paciento nežinojimas ar net neigimas, kad yra kokių nors ligos sutrikimų, viena iš anosognozijos formų yra aklo paciento neigimas, kad jis ar ji tiesiog nemato),
- emocinė agnozija (nesugebėjimas atpažinti vadinamosios kitų žmonių kūno kalbos arba daryti išvadą apie jų emocijas, remiantis veido stebėjimu).
Agnozija: diagnostika
Paciento agnozijos tipas vaidina pagrindinį vaidmenį diagnozuojant ligas pacientams, kuriems pasireiškia agnozija. Taip yra dėl to, kad pagal agnozijos tipą galima daryti išvadą, kurioje smegenų dalyje buvo padaryta žala. Pavyzdžiui, regos agnoziją dažniausiai sukelia pakaušio skilčių defektai, o klausos agnosiją gali sukelti galvos smegenų parietalinių skilčių pažeidimai.Neurovaizdizacija atlieka neabejotiną vaidmenį diagnozuojant agnoziją. Atliekant tokius tyrimus kaip kompiuterinė tomografija ar galvos magnetinio rezonanso tomografija, galima vizualizuoti, pavyzdžiui, smegenų auglius, bet ir insulto sukeltus išeminius pokyčius. Ieškant agnozijos priežasties, taip pat svarbu atlikti medicininį pokalbį su pacientu.
Agnozija: gydymas
Pati agnozija iš tikrųjų yra simptomas, o ne liga – gydymastai priklauso nuo būklės, sukėlusios agnoziją. Konkreti terapija priklauso nuo agnozijos priežasties – jei tai vėžys, bus atliekamos intervencijos, orientuotos į jo gydymą, o esant centrinės nervų sistemos infekcijai, pacientui bus skiriami atitinkami vaistai, leidžiantys infekcijai išnykti. jo atsiradimas (tai gali būti smegenų infekcijų atveju) ir jis gali išlikti pacientui ilgesnį laiką (pvz., jei jį sukėlė insultas). Pacientams, kuriems pasireiškia ilgalaikė agnozija, gali būti naudojami įvairūs pratimai, leidžiantys pasiekti geresnį funkcionavimo lygį – pavyzdžiui, logopedija pacientams, sergantiems įvairiomis klausos agnozijos formomis.