Presenteism: kas tai? Pagalvokite, ar kada nors ėjote į darbą, nors sirgote? Peršalimas, sąnarių ar stuburo skausmai? Jei taip, net kelis kartus, jūs esate sąlyginai naujo reiškinio dalis – prezentacija, trumpai apibrėžianti sergančio darbuotojo atvykimą į darbą. Panagrinėkime šią problemą toliau.

Turinys:

  1. Pristatymas, arba kodėl ligoniai ateina į darbą
  2. O kaip prezentiškumas jūsų darbe?
  3. Kaip atremti prezentaciją?
  4. Kaip susidoroti su savo viršininko spaudimu?

Presenteeism(dabartis – buvimas) yra reiškinys, apibūdinantis sergančio darbuotojo buvimą, kuris, nepaisant ligos, vis tiek nusprendžia eiti pareigas, o tai baigiasi jo efektyvumo ir produktyvumo darbo vietoje pablogėjimas. Kalbėdami apie darbuotojų ligas, turime omenyje ne tik įprastą peršalimą, gripą, dantų, sąnarių ar skrandžio negalavimus. Mažesnis produktyvumas taip pat siejamas su tokiomis ligomis kaip depresija, migrena, alergijos ir net diabetas. Mokslininkų, nagrinėjančių prezentizmo fenomeną, tyrimais, sergančio darbuotojo produktyvumas gali sumažėti iki 40%!

Mes žinome, kaip jaučiamės sergant tam tikru negalavimu, dažnai susijusiu su skausmu. Krinta mūsų darbo efektyvumas, susiduriame su susikaupimo problemomis, esame palūžę, o mintys nukeliauja toli, ypač temomis, nesusijusiomis su mums patikėtomis pareigomis. Be to, sunku suvaldyti nervus, nes mums skauda stuburą (pvz.).

Žinoma, klaidų darome dažniau, o aptarnaujant klientus nekreipiame dėmesio į subjektyvų požiūrį į pareiškėją (klientą). Užuot ilsėję namuose, bloginame savo sveikatą, taigi ir gyvenimo kokybę. Negydoma liga paūmėja, sustiprėja jos padariniai, o sveikimo laikas neproporcingai pailgėja. Kai sergame, mūsų darbas yra neefektyvus ir neefektyvus. Taip pat galime atsidurti tarp darbuotojų konfliktams, nes eikime nuolat susierzinę, pavargę, nusiteikę ir, žinoma, užkrėskime aplinkui… Ir visa tai sutrumpina darbo laiką. Darbo laikas darbo vietoje.

Pristatymas, arba kodėl ligoniai ateina į darbą

Mokslininkai, tyrinėję prezentaciją, C. Hansenas ir J. Andersenas suskirstė šiuos dalykuspriežastys dėl trijų pagrindinių grupių:

1.Darbuotojas labai įsitraukęs į savo darbą ir neįsivaizduoja jo nebuvimo, todėl ateina į darbą nepaisydamas ligos, nes jaučiasi ten labai reikalingas ir tai vertina labai (patinka!) jo darbas.

2.Antrasis veiksnys yra susijęs su asmeniniais motyvais, dažnai susijusiais su finansais ir šeimos gyvenimu. Darbuotojas dažnai išsiugdo baimę dėl neatvykimo į darbą, susijusią su baime dėl savo darbo vietos. Baimė atsiduoti viršininkui ir prarasti darbą verčia daugybę žmonių apsilankyti, nepaisant skausmo ar ligos. Kartais, kai žmogus yra nepatenkintas asmeniniu ir šeimyniniu gyvenimu, darbo sūkurys tiesiog pabėga, nes darbas yra vienintelė išeitis (vieta) pabėgti nuo problemų namuose

3.Paskutinė grupė nurodo grynai profesionalius, į ateitį nukreiptus veiksnius. Nesvarbu, ar sergate, virš jūsų kabo projekto terminas, todėl esate tiesiog „priverstas“ pasirodyti darbo vietoje. Laiko spaudimas, punktualumas, terminai labai dažnai nulemia mūsų pasirinkimus ligos metu. Prie to pridedama svarbi problema: kai dar esame darbe, mes kontroliuojame, kas jame iš tikrųjų vyksta, mūsų niekas nepasigenda, o viršininko akyse esame suvokiami kaip tie, kuriuos visada galima suskaičiuoti. ant (metų darbuotojas, tik gaila, kad tai, ką jis mato prieš save pro patinusią junginę)

O kaip prezentiškumas jūsų darbe?

Viena iš prezentacijų tyrimo priemonių yra Stanfordo pristatymo skalė (SPS-6). Darbuotojas nustato matmenis – sakinius, apibūdinančius savijautos ir sveikatos įtaką darbui per pastarąjį mėnesį. Žinoma, respondento prašoma nurodyti, kiek jis sutinka su pateiktu teiginiu. Tačiau norint gauti kuo objektyvesnius rezultatus, geriausia, kad apklausas atliktų išorės įmonė, sudaryta iš šios srities profesionalų, ir svarbu, kad apklausos būtų visiškai anoniminės. Vartotojo prašoma patikslinti, kiek jis sutinka su šiais teiginiais (labai sutinku, sutinku, man sunku pasakyti, nesutinku arba labai nesutinku). Remdamasis atsakymais, tyrimą atliekantis asmuo gali nustatyti, ar asmuo susiduria su prezentacija.

Stanfordo pristatymo skalė:

1.Dėl sveikatos problemų man daug sunkiau susidoroti su stresu darbe

2.Mano sveikatos problemos nesutrukdė man atlikti savo užduočių

3.Darbo džiaugsmo nepajutau/jaučiau dėl sveikatos problemų

4.Jaučiau / jaučiaubejėgis / bejėgis darbe dėl mano sveikatos problemų.

5.Darbe, nepaisant sveikatos problemų, galėjau susikoncentruoti ties savo tikslų siekimu.

6.Nepaisant sveikatos problemų, jaučiu, kad turiu pakankamai energijos, kad galėčiau baigti savo darbą.

Kaip atremti prezentaciją?

Presenteizmas kaip reiškinys gali turėti neigiamų pasekmių ženkliai sumažėjusio darbuotojų produktyvumo forma. Tinkamai pavestų užduočių neatlikimas, padarytos klaidos, akivaizdus buvimas – visa tai daro organizacijai nuostolius, tokius, kurie gali nulemti dar silpnesnius įmonės finansinius rezultatus (!), Tačiau atminkite, kad įmonės pinigai tam tikra dalimi yra jūsų pinigai. , jūsų atlyginimas ar finansinis pasitenkinimas. Silpnesni finansiniai rezultatai ir jūsų atlyginimas? Pasakyk sau visa kita …

Nėra vieno veiksmingo metodo prieš prezentaciją, bet faktas, nuo kurio turėtume pradėti, yra problemos diagnozavimas. Labai dažnai įmonių savininkai, vadovai ir vadovai net nežino, kaip šis reiškinys veikia jų organizacijos darbą. Todėl būtina nustatyti, ar problema apskritai egzistuoja, ir tik tada imtis atitinkamų veiksmų. Bet ką galima padaryti praktiškai?

Sveikatos politika – skiepijame nuo gripo (!)

Puikus pavyzdys yra sveikatos darbuotojų politikos įvedimas, pvz., įvairūs sveikatos paketai, su plačia prieiga prie skiepų nuo gripo ir darbo su psichologais, mitybos specialistais ir kineziterapeutais. Žinoma, kalbant apie prevenciją, čia svarbūs įvairūs mokymai ir paskaitos su sveikata susijusiomis temomis ir netgi specifinis darbuotojų papildymas (kaip arbatos pertraukėlė, tik su vitamino C hiperdoze).

Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas

Taip pat prisiminkime apie pusiausvyros įvedimą į savo gyvenimą, t. y. apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Verta pasirūpinti kiekvienu jos aspektu – subalansuota mityba, pakankamu miego laiku, aktyviu laiku po darbo (fizinio aktyvumo, sporto), kurių dėka galime geriau pasirūpinti sveikata ir taip apsisaugoti nuo tam tikrų ligų.

Jei galite, dirbkite nuotoliniu būdu iš namų

Kai kuriose situacijose, jei įmanoma, leiskite sergančiam darbuotojui, kuris yra akivaizdžiai protiškai sveikas, dirbti iš namų, naudodamas telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį. Kartais klientų aptarnavimas gali būti atliktas be tiesioginio apsilankymo.

Kaip susidoroti su savo viršininko spaudimu?

Labai svarbu: darbdaviai neturi daryti spaudimo darbuotojams atvykti į darbą, nepaisant ligos. Jei esate tokioje padėtyje ar ne geriau, naudokite konkrečius argumentus (pagal dvasiąatkaklumas) paaiškinti vadovui, kokias grėsmes darbe kelia sergantis darbuotojas?

Atrodo, kad kai kuriems darbdaviams kuo mažiau darbuotojas naudoja L4, tuo geriau. Tai labai klaidingas mąstymas, nes negydomos ligos išlaidos yra daug didesnės nei susijusios su laikinomis, trumpalaikėmis darbuotojo pravaikštomis. Žinoma, nepiktnaudžiaukime šiomis situacijomis, visada visame kame reikia išlaikyti pusiausvyrą, tačiau atminkite, kad nepakeičiamų žmonių nėra. Kiekvienas iš mūsų turi sugebėti išgydyti save, kad grįžtume prie savo pareigų visapusiškai. Negydoma liga trunka daug ilgiau nei ta, kuri buvo įsprausta į embrioną.

Presenteizmas turi dar vieną svarbų poveikį. Sergantis darbuotojas, kuris ateina į darbą, o ne sveiksta namuose, „atsineša“ virusus ir efektyviai atstumia kolegas. Taigi jam ir jo bendražygiams geriausia likti namuose ir rūpintis savo sveikata. Taip pat turiu paminėti, kad skaudantis žmogus, kuris negali pasilenkti dėl kankinančių nugaros skausmų, per sumažėjusią energiją ir neigiamas emocijas neigiamai veikia atmosferą ir kolektyvo mobilizaciją darbe

Apibendrinant: ar sergate? Lik namuose. Pasirūpink savimi. Nenaudokite fantominio buvimo darbe. Čia labai svarbus bendravimas darbuotojo ir vadovo linija, o geras vadovas visada supras, kad sergantis darbuotojas reiškia mažesnį produktyvumą ir darbo efektyvumą. Ir nepamirškite apie sveiką gyvenimo būdą.

Taip pat skaitykite

Kas yra darboholikas ir kaip atsipalaiduoti kaip darboholikui?

Raumenų stiprinimo pratimų pavyzdžiai – juos galite atlikti darbe!

Ar galite planuoti savo atostogas?

Kur pranešti ir kaip įrodyti mobingą darbe?

Apie autoriųKatarzyna Płuska-SkoczylasSocialinės komunikacijos ir žmogiškųjų išteklių valdymo specialistė, interneto svetainės „Švelniai apie kompetencijas“ www.katarzynapluska.pl autorė ir daugelio ekspertinių publikacijų: straipsnių, elektroninių knygų, socialinių ir profesinių įgūdžių kursų kūrėja; švietimo vadovas, neaktyvus pardavimų skyriaus specialistas. Baigė magistro studijas "Socialinės komunikacijos ir savivaldos" (Adomo Mickevičiaus universitetas) ir magistrantūros studijas "Žmogiškųjų išteklių vadyba" (Lodzės technologijos universitetas). Leidinio „Darbuotojų vertinimo sistema“ kūrėjas, leidykla „Žmogiškųjų išteklių valdymo problemos XXI amžiaus organizacijoje“ – kolektyvinį darbą redagavo Józef Penc (Lodzė 2007). Darbškaus ekstraverto tipas; minkštųjų įgūdžių mėgėjas – minkštieji įgūdžiai ir žmogiškieji ištekliai.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Psichologija