Kraujospūdis – tai jėga, kuria tekantis kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Koks kraujospūdis yra normalus? Kas juos kelia, o kas mažina? Kodėl ryte kraujospūdis yra didžiausias? Verta žinoti atsakymus į šiuos klausimus.

Kraujospūdisturėtų reguliariai matuotis kiekvienas.Kraujasteka kraujagyslių sistemoje esantslėgiui , lygiai kaip vanduo į tinklą. Tačiau skirtingai nuo standžių vandens vamzdžių , kraujagyslėsyra lanksčios ir raumeningos. Jie gali susitraukti ir plėstis, taip reguliuojant kraujospūdį. Didesnis slėgis yra stipriai raumeningose, spyruokliuojančiose arterijose, o mažesnis - suglebusiose venose. Pirmąjį matuojame, nes jis labai svarbus sveikatai.

Ar kraujospūdis svyruoja visą dieną? Kada jis didžiausias?

Kraujospūdis glaudžiai susijęs su žmogaus miego ir budrumo paros ritmu, todėl kinta visą dieną: dieną būna didesnis, o naktį mažesnis. Didžiausias reikšmes jis pasiekia ryte (nuo 6 iki 12 val.), kai organizmas „užveda“ po nakties poilsio ir mes imamės savo kasdienės veiklos. Tai pavojingas momentas širdies ir kraujagyslių sistemai, nes spaudimas smarkiai pakyla. Gydytojų pastebėjimais, būtent rytinėmis valandomis infarktai ir insultai ištinka dažniausiai. Taigi pabudę pasistenkime ramiai įžengti į naują dieną, be skubėjimo ir streso, didinančio rytinį spaudimo bangą. Jis turėtų nukristi naktį. Fiziologinio slėgio kritimo trūkumas miego metu padidina širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką.

Kaip dažnai turėtumėte tikrinti kraujospūdį?

Tikimybė, kad ateityje sirgsime hipertenzija, yra net 90 procentų. Taigi reguliariai matuokite slėgį. Jei esame sveiki, tai turėtume daryti bent kartą per metus. Taip pat patikrinkime jo reikšmes, kai yra kraujotakos sistemos problemų, pvz., galvos svaigimas, krūtinės skausmai, gresiančio alpimo jausmas. Žmonės, sergantys hipertenzija, turėtų matuotis kraujospūdį, kaip rekomendavo gydytojas (paprastai ryte ir vakare, 3–4 kartus per savaitę).

Ant kurio peties reikia matuoti kraujospūdį?

Ant vieno, kuris įjungtasaukštesnė. Priimtinas kraujospūdžio skirtumas ant atskirų rankų yra 10 mm Hg. Jei jis didesnis, tai gali reikšti poraktinės arterijos arba aortos aneurizmos susiaurėjimą.

Taip pat skaitykite: Kaip teisingai išmatuoti kraujospūdį?

Ką reiškia viršutinis ir apatinis slėgis?

Slėgio reikšmė apibrėžiama dviem skaičiais. Pirmasis yra sistolinis kraujospūdis, paprastai žinomas kaip viršutinis slėgis. Jis pasakoja apie kraujospūdį arterijose susitraukiant širdžiai ir išstumiant kraują į pagrindinę arteriją – aortą. Antrasis skaičius yra diastolinis spaudimas, dar žinomas kaip žemesnis slėgis, fiksuojamas matavimo prietaisais, kai širdis atsipalaiduoja ir prisipildo kraujo. Nepriklausomai nuo to, ar normą viršija abi vertės, ar tik viena iš jų, tokia situacija laikoma hipertenzija.

Kokios slėgio vertės yra teisingos? Kada prasideda liga?

Optimalus, sveikiausias vyrui yra žemesnis nei 120/80 mm Hg kraujospūdis. 120-129 / 80-84 mmHg vertės yra normalus slėgis, o 130-139 / 85-89 mmHg laikomas normaliu aukštu. Pastaruoju sergančius žmones reikėtų dažniau stebėti, ar nesivysto arterinė hipertenzija, nes nuo 140/90 mm Hg galime diagnozuoti hipertenziją

Ar slėgio šuoliai kelia nerimą?

Taip, slėgio šuoliai turėtų kelti nerimą, nes jie gali būti, pavyzdžiui, koronarinės širdies ligos požymis, dar nematomas EKG. Ypač pavojinga yra hipertenzinė krizė, apibrėžiama kaip staigus, netikėtas ir didelis kraujospūdžio padidėjimas (sistolinis kraujospūdis tuomet gali siekti 240 mm Hg, o diastolinis – 200 mm Hg). Tai gali sukelti kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumą, infarktą ir aortos disekaciją. Todėl, esant dideliam slėgio šuoliui, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Koks gali būti aukšto kraujospūdžio poveikis?

Hipertenzija pagreitina aterosklerozės vystymąsi, padidina vainikinių arterijų ligos, hemoraginio ar išeminio insulto, širdies priepuolio, kairiojo skilvelio hipertrofijos, aortos ir periferinių arterijų aneurizmų riziką. Be to, tai sukelia inkstų nepakankamumą ir pažeidžia akies tinklainę. Šios komplikacijos atsiranda po daugelio metų negydomo ar prastai gydomo aukšto kraujospūdžio, o jo sukeliami pokyčiai širdies ir kraujagyslių sistemoje, inkstuose ir akyse dažnai būna negrįžtami. Štai kodėl šios ligos prevencija ir tinkamas gydymas yra labai svarbios.

Ar žemas slėgis taip pat pavojingas?

Hipotenzija arba arterinė hipotenzija gali būti svarstoma, kai jos reikšmė neviršija 100/70 mm Hg vyrams ir 90/60 mm Hg moterims. Tiesą sakant, pasekmių jūsų sveikatai nėra, nors tai pablogina jūsų savijautą. Nereikiatodėl nerimauti dėl to, nebent tai sukelia alpimą, galvos svaigimą, dėmes prieš akis. Tada eik pas gydytoją.

Kaip druska veikia kraujospūdį?

Druska yra turtingiausias natrio chlorido š altinis, kuris sulaiko vandenį organizme, didina kraujagyslėse tekančio kraujo kiekį ir arterijų lygiųjų raumenų tonusą, dėl to padidėja kraujospūdis. Druska pavojinga, nes jos yra beveik visuose produktuose, net prieskoniuose ir saldžiuose pyraguose. Todėl geriausia maisto visai nesūdyti, nes perdirbtame maiste druskos yra daug, o per dieną neturėtume suvalgyti daugiau nei 4-5 g (plokščias šaukštelis)

Kas, be druskos, kelia kraujospūdį?

Visų pirma, lėtinis stresas, tiek atviras, sąmoningas, susijęs su emocijomis, tiek paslėptas, susijęs su neuroze ar nerimo sutrikimais. Kiti kraujospūdį didinantys veiksniai yra per didelis alkoholio vartojimas ir rūkymas. Kiekviena cigaretė pakelia kraujospūdį ir pažeidžia kraujagysles. Kita aukšto kraujospūdžio priežastis gali būti nutukimas, gerti daug stipriai saldintų gazuotų gėrimų. Jos vertei įtakos neturi kava, jei geriame ją kasdien, taip pat atmosferos slėgis

Kaip pačiam sumažinti arba padidinti slėgį?

Pakeisdami savo gyvenimo būdą ir mitybą galime šiek tiek sumažinti kraujospūdį. Visų pirma, meskime rūkyti, apribokime druskos vartojimą, venkime riebaus, kaloringo maisto ir saldumynų. Valgykime daug daržovių ir vaisių. Daugelis iš jų yra turtingi kalio š altiniai, kuris mažina kraujospūdį, nes padidina natrio išsiskyrimą per inkstus. Nepiktnaudžiaukime alkoholiu. Sisteminga mankšta (30-45 min. per dieną, 7 kartus per savaitę) – neįkainojamas sąjungininkas kovojant su aukštu kraujospūdžiu, kuris ne tik jį mažina, bet ir gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kai vargina žemas slėgis, jį greitai galime pakelti suvalgę sūdytą pomidorą arba užsigerdami 2 stiklinėmis vandens. Pastarasis metodas padidina kraujospūdį 20 mmHg per 20 minučių!

Ar žemas slėgis apsaugo nuo per didelio slėgio?

Ne. Senstant arterijos praranda elastingumą, mažėja jų skersmuo, kraujas pradeda tekėti esant didesniam slėgiui. Asmuo, kurio kraujospūdis jaunystėje buvo žemas, gali sirgti hipertenzija suaugus.

„Zdrowie“ mėnesinis

Žiūrėkite 6 nuotraukų galeriją

Kategorija:

Kardiologija