Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Pleuros skystis, geriau žinomas kaip plaučių vanduo, yra skystis, kuris kaupiasi parenchimoje arba pleuros ertmėje. Tai atsiranda dėl rimtų ligų ir kelia grėsmę sveikatai ir gyvybei. Vandenį plaučiuose gali sukelti įvairios sveikatos sąlygos. Kokios yra pleuros skysčio kaupimosi priežastys, simptomai ir gydymas?

Vandenį plaučiuosegali sukelti daugybė medicininių problemų ir ligų, įskaitant tas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su plaučiais. Tačiau dažniausiai priežastis yra uždegimas arba vėžys.

Vanduo plaučiuose – priežastys

Be to, pleuros skystis gali atsirasti dėl autoimuninių ligų, tokių kaip:

  • raudonoji vilkligė,
  • vaistų sukelta vilkligė,
  • reumatinės ligos (įskaitant reumatoidinį artritą),
  • Wegenerio grūdai,
  • Sarkoidozė.

Taip pat pasitaiko su:

  • plaučių embolija,
  • infekcijos,
  • ascitas,
  • hipotirozė,
  • širdies priepuolis,
  • plaučių infarktas,
  • kraujotakos nepakankamumas,
  • krūtinės sužalojimų, pvz., sukeltų nelaimingų atsitikimų arba dėl spontaninio pneumotorakso.

Vanduo plaučiuose kaupiasi ir sergant virusinėmis bei bakterinėmis ligomis. Šiai grupei priklauso tokios ligos kaip tuberkuliozė ir bakterinė bei virusinė pneumonija. Su juo taip pat susiduriama dėl parazitinių infekcijų.

Augliai, kurie kelia grėsmę skysčių kaupimuisi pleuros srityje, yra:

  • plaučių vėžys,
  • pleuros mezoteliomą,
  • kiaušidžių vėžys,
  • krūties vėžys,
  • limfinės sistemos vėžys,
  • gaubtinės žarnos vėžys,
  • kasos vėžys
  • Ar serga inkstų vėžiu.

Taip pat atsitinka, kad skystis susidaro dėl spindulinės terapijos. Be to, yra atvejų, kai plaučiuose atsiranda vandens, kurį sukelia subduriniai ir kepenų abscesai.

Vanduo plaučiuose – simptomai

Vandens atsiradimo plaučiuose simptomai dažnai yra dviprasmiški ir priklauso nuo jį sukėlusio veiksnio ir galimų komplikacijų. Be to, skysčių kiekis, besikaupiantis pleuros srityje, turi didžiulę įtaką simptomams.

Paprastai pirmasis problemos požymis yra dusulys ir spaudimas krūtinėje. Išskyros apsunkina kvėpavimą, sukelia skausmą, o krūtinės ląstos paslankumas, kaupiantis skysčiams, tampa vis sunkesnis.labiau ribotas. Skausmai taip pat gali atsirasti pilvo srityje ir net plisti į pečius.

Patys plaučiai skausmo sukelti negali, bet ryšys tarp pleuros ir tarpšonkaulinių nervų yra. Kitas vandens simptomas plaučiuose gali būti kosulys, kurį sukelia spaudimas organo audiniams. Skausmo negalavimai dažniausiai pasireiškia esant uždegimams ir navikinėms ligoms. Neapdoroto pleuros skysčio kaupimosi pasekmės gali būti mirtinos.

Vanduo plaučiuose - diagnozė

Vandenį plaučiuose galima nustatyti keliais būdais. Per medicininę apžiūrą medikas baksteli į krūtinę. Dėl šio metodo jis gali aptikti skysčių buvimą iki 300–400 ml.

Krūtinės ląstos rentgenograma gali atskleisti dar mažesnius kiekius, jau virš 200 ml. Apžiūra, atlikta šoninėje padėtyje, suteikia tikslesnį tyrimo rezultatą. Ultragarsas savo ruožtu aptinka vandens plaučiuose nuo 100 ml, o krūtinės ląstos KT – nuo ​​50 ml.

Pleuros skysčio tyrimas:

  • biocheminiai tyrimai (b altymų kiekis, gliukozė, amilazė, DH pH, cholesterolis, trigliceridai),
  • hematokritas,
  • ląstelių sudėtis (neutrofilija: bakterinės infekcijos, limfocitozė: tuberkuliozė ir navikai, eozinofilija: esant parazitinėms infekcijoms), leidžia geriau suprasti paciento būklę.

Vanduo plaučiuose - gydymas

Vandens plaučiuose gydymas priklauso nuo priežasties, dėl kurios atsirado eksudatas. Gydytojas, išsiaiškinęs, kad pleuroje susikaupė skystis, pirmiausia nustato jo pobūdį. Jis gali būti uždegiminis, vėžinis arba eksudacinis. Dėl to lengviau susiaurinti paieškos sritį, kad būtų galima nustatyti teisingą diagnozę ir pagrindinę vandens kaupimosi plaučiuose priežastį, kad būtų galima ją pašalinti taikant tinkamą gydymą: antibiotikų terapiją, onkologinį gydymą ar kt.

Tačiau tai ne visada įmanoma – jei pagrindinės ligos nepavyksta išgydyti, galima taikyti tik simptominį vandens pašalinimą plaučiuose, pvz., torakocentezę, t.y. pleuros ertmės punkciją. Tai tam tikras drenažas, kuris nusausina likusį skystį, sumažindamas dusulį ir skausmą, kai plaučiai atsipalaiduoja.

Tačiau punkcija gali nepakakti, todėl naudojamas chirurginis drenažas. Tada atliekama torakotomija, ty atidaroma krūtinė. Taip pat gali būti situacija, kai būtina nukenksminti, t. y. išpjauti dalį plaučių. Tačiau ši procedūra, nors ir gali būti susijusi su komplikacijomis (nervų ir kitų organų pažeidimais, edema, oro nutekėjimu, limfos nutekėjimu, oro embolija), neturi įtakos kvėpavimo funkcijai.

  • Pleuritas -priežastys, simptomai ir gydymas
  • Plaučių embolija (plaučių embolija) – simptomai, priežastys, prevencija

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Kvėpavimo sistema