Ar vis dažniau galvojate apie tai, kaip tapti mama? Tai atsakingas sprendimas, todėl patikrinkite savo sveikatą ir gydykite visas sąlygas, kurios gali turėti įtakos jums ar jūsų kūdikiui. Siūlome kokius tyrimus atlikti prieš pastojant.
Kiekviena moteris nori, kad joskūdikisgimtų sveikas. Tačiau kad šis noras išsipildytų, turėtumėte žinoti, kadnėštumo eigaiturės įtakos jūsų kūno būklė ir gyvenimo būdas.
Sąmoninga motinystė prasideda ne nuo pastojimo. Dauguma gydytojų mano, kad geriausia pradėti ruoštis nėštumui likus bent 6 mėnesiams iki pastojimo. Tada lieka pakankamai laiko atlikti tyrimus, o prireikus – ir gydymą, po kurio organizmas turi laiko apsivalyti nuo vaistų likučių ir grįžti į formą. Todėl apie savo gimdymo planus reikia pasikalbėti su ginekologu anksti – jis atidžiai patikrins Jūsų sveikatą ir padės pasiruošti.
Tik tuo atveju
Verta pasitikrinti, ar krūtyse nėra pakitimų, galinčių tapti piktybiniais, nes didelis estrogenų kiekis nėštumo metu tokius procesus ženkliai pagreitina. Taip pat turėtumėte atlikti bendrą šlapimo tyrimą. Galbūt dėl šlapimo takų infekcijos anamnezėje turite, pavyzdžiui, inkstų pakitimų – nėštumo metu tai gali būti jums pavojinga.
Apsilankykite pas ginekologą prieš planuojamą nėštumą
Jokia lytinių takų liga nėra abejinga nėštumo eigai. Infekcija, erozija, uždegimas ar mikozė gali sukelti komplikacijų arba neigiamai paveikti besivystantį vaisius. Šias ligas nebūtina lydėti tokie būdingi simptomai kaip išskyros, dėmės ar skausmas pilvo apačioje, todėl norint iš anksto nustatyti riziką, reikia atliktityrimus .
- Citologija
Šis tyrimas apima epitelio ląstelių surinkimą iš disko ir gimdos kaklelio kanalo ir leidžia aptikti, be kita ko, erozijos ir uždegimai. Nors pati erozija nekelia grėsmės nėštumui, ji dažnai didėja veikiant nėštumo hormonams. Jis taip pat gali kraujuoti, todėl būsima mama nerimauja. Be to, erozijos dažniausiai būna susijusios su uždegimu. Negydomi jie kelia vėžio ląstelių riziką. ATnėštumą planuojančios moterys gydomos (jei įmanoma) farmakologiškai – siekiama išvengti randų susidarymo ant gimdos kaklelio gleivinės, dėl kurių gali būti sunku pastoti. Ginekologas skiria priešuždegiminius vaistus, skatinančius erozijos gijimą ir periodiškai tikrina pažeidimą (erozijų gijimo procesas gali užtrukti iki kelių mėnesių). Jei gydymo metu atsiranda išskyrų, gydytojas papildomai rekomenduoja naudoti makšties rutuliukus. Tokia terapija galima, tačiau, kai erozija nedidelė, o esant didesnėms, naudojami kiti metodai – lazeris, krioterapija, elektrokoaguliacija
- Makšties švaros testas
Bakteriologinis makšties išskyrų įvertinimas leidžia nustatyti uždegimo buvimą ir jo priežastį, pvz., bakterinę ar grybelinę infekciją. Lėtinis makšties uždegimas dažniausiai plinta į gimdos kaklelio kanalą, vėliau į endometriumą, kiaušintakius, priedus, kartais ir į šlaplę. Dėl to infekcija gali apsunkinti pastoti, o kūdikis gali užsikrėsti.
Bakterinių ir grybelinių makšties infekcijų (gana dažnai tai mišrios infekcijos, abi vienu metu) gydymas paprastai trunka 7-14 dienų ir yra gana paprastas, jei tik gydymą atlieka abu partneriai. Priešingu atveju atsiranda stalo teniso efektas, ty abipusė infekcija ir atkrytis. Gydymui naudojami sulfonamidai, antibiotikai ir priešgrybeliniai preparatai – per burną ir makštį, o gydant vyrų infekcijas – tepalų pavidalu.
- reprodukcinio organo ultragarsas, atliekamas per makštį (transvaginalinis)
atskleidžia, inter alia, struktūriniai defektai ir gimdos navikų buvimas. Dėl miomų (gimdos navikų) pastoti gali būti sunku arba net neįmanoma. Per savo trukmę jie taip pat sukelia problemų, nes veikiami lytinių hormonų greitai padaugėja ir gali sukelti persileidimus.
Farmakologinis miomų gydymas (dėl kurio jos mažėja) netinka nėštumą planuojančioms moterims. Jie galimai naudojami kaip pasiruošimas chirurginei procedūrai, nes tik chirurginis šių navikų pašalinimas apsaugo nuo komplikacijų nėštumo metu. Priklausomai nuo miomų dydžio ir vietos, jos pašalinamos laparoskopiškai, per makštį arba tradicine pilvo operacija.
Testai prieš nėštumą: kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai yra ne mažiau svarbūs nei ginekologiniai tyrimai. Jie suteikia informacijos, kurią naudojant galima numatyti ir užkirsti kelią daugeliui grėsmių.
- Morfologija
Tai parodys, ar neserga, pvz., anemija (dažniausiai dėl geležies trūkumo). Nėštumo metu jis pablogėja ir gali kelti pavojų t.ybūsimai mamai ir tinkamam vaiko vystymuisi.
- Gliukozė
Testas gali nustatyti diabetą, kuris iki šiol nerodė jokių simptomų. Liga turi būti kontroliuojama prieš nėštumą, nes svyruojantis cukraus kiekis kraujyje ir diabetas yra labai pavojingi vaisiui.
- Kraujo grupė ir Rh faktorius
Šį tyrimą turite atlikti ir jūs, ir jūsų partneris. Kai paaiškėja, kad esate Rh-, o būsimas tėvas yra Rh +, kyla serologinio konflikto pavojus. Tai atsitiks, jei kūdikis paveldės Rh + faktorių iš tėvo. Tada antrojo nėštumo metu motinos imuninė sistema atakuoja kūdikio kraujo ląsteles, kurios patenka į jos kraują. To pasekmė – hemolizinė vaisiaus liga, kuri gali baigtis jo mirtimi. Siekiant išvengti konfliktų, motinai po pirmojo nėštumo suleidžiama gama globulino injekcija.
- Skydliaukės hormonų lygis
Per žemas kiekis gali neleisti jums pastoti arba sukelti persileidimą, o per didelis – priešlaikinį gimdymą. Todėl verta juos patikrinti ir, prižiūrint endokrinologui, išlyginti.
- Citomegalovirusų, raudonukės ir toksoplazmozės tyrimas
Tai parodys, ar turite antikūnų, liudijančių apie šias ligas ir apsaugančių jus nuo neseniai užsikrėtusios infekcijos. Užsikrėtus nėštumo metu, vaisius gali užsikrėsti, dėl to, be kita ko, vaiko psichinės raidos sutrikimai ir vėlavimas.
Jūsų gydytojas gali rekomenduoti atlikti kitus tyrimus, kad nėštumas praeitų sklandžiai.
„M jak mama“ mėnesinis