In vitro daugeliui porų, nesėkmingai bandančių susilaukti vaiko, yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų. Kas yra IVF? Kiek kainuoja IVF ir ar ji kompensuojama? Koks yra pasiruošimas IVF ir IVF gydymo eiga, kada galima tikėtis rezultatų?

In vitroyra gerai žinomas dirbtinio apvaisinimo būdas. Pirmasis „mėgintuvėlio kūdikis“ Louise Brown gimė 1978 m. Nuo tada daugiau nei 100 000 kūdikių gimė dėlin vitroapvaisinimo. Lenkijoje pirmoji mergaitė gimė 1987 m. Balstogės medicinos universiteto Akušerijos ir moterų ligų institute

Dirbtinis apvaisinimas in vitro metodasyra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas šalia intrauterinio apvaisinimo. Jį sudaro kiaušinėlio apvaisinimas laboratorinėmis sąlygomis (in vitro, pažodžiui „stiklinėje“), t.y. už moters kūno ribų. Jie atliekami, kai pora jau išnaudojo kitas galimybesnevaisingumo gydymas .

Kas yra nevaisingumo diagnozė?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nevaisingumas atsiranda tada, kai po 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos nėštumas neįvyksta (ši problema paliečia apie 16 % porų, norinčių susilaukti vaikų). Taigi, jei pora bando pastoti ir natūraliai nepastojo metus, kreipkitės į ginekologą, kuris specializuojasi nevaisingumo gydyme.

Moterims, kurioms sutrikęs menstruacinis ciklas, diagnozuota endometriozė, gimdos ar kiaušintakių sandaros sutrikimai ir vyresnėms nei 35 m., rekomenduojama trumpiau laukti vaisingumo tyrimų pradžios. Nevaisingumo problema gali jaudinti abu partnerius, todėl diagnostika apima ir moterį, ir vyrą.

Testai, padedantys nustatyti moterų nevaisingumo priežastį, yra šie:

  • progesterono koncentracijos nustatymas antroje ciklo fazėje, reprodukcinio organo ultragarsas
  • HSG testas, kuriuo įvertinama teisinga gimdos struktūra ir kiaušintakių praeinamumas.

Vyro vaisingumui įvertinti paprastai pakanka pagrindinio spermos paėmimo po 2–7 dienųseksualinis susilaikymas. Norint nustatyti nevaisingumą, reikia atlikti bent du spermos tyrimus su 4 savaičių pertrauka.

Nevaisingumo gydymas – kai in vitro

Gydytojai rekomenduoja IVF poroms, kurių nevaisingumas atsirado dėl:

  • dvišalė kiaušintakių obstrukcija arba jų nebuvimas, nenormalūs spermatozoidų parametrai (sumažėjęs spermatozoidų judrumas, sumažėjęs spermatozoidų kiekis arba nebuvimas spermoje) – tai susiję su beveik 40 proc. poros gydomos
  • endometriozė
  • idiopatinis nevaisingumas, tai yra nepaaiškinamas nevaisingumas.

Šis metodas taip pat rekomenduojamas poroms, kurios 3-6 nesėkmingai bandė atlikti intrauterinį apvaisinimą (t. y. partnerio ar donoro spermą įvedant į moters organizmą), taip pat po kelerių metų nevaisingumo gydymo. Kartais dėl moters amžiaus IVF bandoma po trumpesnio gydymo. Kuo ji vyresnė, tuo mažesnis jos vaisingumas ir mažesnė tikimybė susilaukti kūdikio, todėl geriau pabandyti atlikti apvaisinimą mėgintuvėlyje anksčiau. In vitro procedūros efektyvumas svyruoja nuo 25 iki 40 procentų. Ir tai priklauso nuo moters amžiaus, kūno svorio, nuo to, ar ji rūko, ar gydosi kitas ligas, ir nuo to, kaip jos organizmas reaguoja į hormonų stimuliaciją.

In vitro kontraindikacijos

Kontraindikacija IVF yra labai prasta bendra sveikata, kiaušidžių funkcijos trūkumas, kai kurie vėžio atvejai. Tyrimai rodo, kad komplikacijų ir sveikatos problemų rizika vaikams po apvaisinimo mėgintuvėlyje yra tik šiek tiek didesnė nei natūralaus nėštumo vaikams.

Ir dažniausiai jie būna daugiavaisio nėštumo metu (pvz., dėl sunkesnės nėštumo eigos ir gimdymo). Dažniausios komplikacijos kūdikiams iš mėgintuvėlio yra: mažas gimimo svoris (mažiau nei 2500 g) ir priešlaikinis gimdymas (iki 37 savaičių).

In vitro – kaip tai daroma

Kadangi taikant in vitro metodą, apvaisinimas, t.y. kiaušialąstės sujungimas su sperma, vyksta už moters kūno ribų, pirmiausia turi būti gautos vyriškos ir moteriškos lytinės ląstelės. Moteriai atliekama hormoninė stimuliacija, kurios metu siekiama surinkti nuo kelių iki keliolikos kiaušinėlių ir paruošti gimdą embrionams.

Ovuliacijos stimuliacijos metu būtini keli (3-5) vizitai, kurių metu gydytojas ultragarsu įvertina folikulų skaičių ir dydį bei estradiolio koncentraciją kraujo serume. Kai folikulai pakankamai subrendę, moteriai į raumenis suleidžiama hCG (chorioninio gonadotropino), kad suaktyvėtų ovuliacija.

32–36 valandos po injekcijos specialia adata ir žemiauultragarso kontrolė, atliekama transvaginalinė kiaušidžių punkcija kiaušialąstėms surinkti (procedūra atliekama taikant trumpalaikę nejautrą). Surinktas folikulų skystis surenkamas į mėgintuvėlius, po to tiriamas ir ieškoma kiaušialąsčių.

Tada jie dedami į auginimo lėkštes arba mėgintuvėlius, kur 3-6 valandas brandinami inkubatoriuje 37 ° C temperatūroje. Praėjus šiam laikui, atliekama apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra, t.y., į kiaušialąstes dedama spermatozoidų – vadinamųjų. bendras inkubavimas trunka iki 19 valandų.

Kiaušinėlių apvaisinimas taip pat gali būti atliekamas mikrochirurgija (ICSI). Tada specialiu prietaisu (mikromanipuliatoriumi) su adata į kiaušialąstę suleidžiama viena sperma.

Šis metodas naudojamas, kai nevaisingumo priežastis yra vyriškas veiksnys, t. y. labai mažas spermatozoidų kiekis arba jo nėra spermoje. Tada, praėjus 16-20 valandų po apvaisinimo, įvertinama, ar kiaušialąstės buvo apvaisintos.

Antrą, trečią, o kartais ir penktą dieną po apvaisinimo embrionai specialiu kateteriu perkeliami į gimdos ertmę. Ypatingais atvejais (didelė genetinių ligų rizika) ir tik keliuose specializuotuose centruose atliekama preimplantacinė diagnostika: iš in vitro besivystančių embrionų paimama viena ar dvi ląstelės, o vėliau atliekama genetinė chromosomų ar DNR analizė. Tai leidžia į gimdos ertmę perkelti tik sveikus embrionus.

Jei moteriai jaunesnė nei 35 m., gydytojas į gimdą įves du embrionus, jei ji vyresnė – tris. Būna, kad visi embrionai vienas kitą priima ir tada gimsta dvyniai (18%); trynukų šiandien pasitaiko retai. Likę embrionai užšaldomi skystame azote -196 °C temperatūroje, kad būtų galima naudoti ateityje. Jei pirmasis ciklas nesėkmingas, jis naudojamas kitame.

Po IVF – nekantrus laukimas

Praėjus maždaug dviem savaitėms po embrionų perkėlimo į gimdą, moteris turi atlikti nėštumo testą arba patikrinti hCG kiekį kraujyje. Tačiau teigiamas rezultatas ne visada rodo procedūros sėkmę, kartais biocheminiai tyrimai rodo, kad moteris yra nėščia ir prasidėjo menstruacijos.

Maždaug 2 savaites po procedūros gydytojai rekomenduoja ramų gyvenimo būdą, vengti karštų vonių ir gerti daugiau skysčių. Moterys, kurioms atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje, paprastai gimdo anksčiau nei numatyta. Tai ypač aktualu daugiavaisio nėštumo atveju.

In vitro – komplikacijų rizika

Gydymas in vitro, atliekamas specialiai paruoštame centre,Ji turi mažą komplikacijų riziką, ypač dėl didelio veiksmingumo ir galimybės susilaukti vaikų. Tačiau, kaip ir atliekant bet kurią procedūrą, po IVF gali atsirasti komplikacijų.

  • Vadinamasis per didelis kiaušidžių stimuliavimas (hiperstimuliacija). Jo poveikis apima skysčių kaupimasis pilvo ertmėje ir pleuroje, kraujo krešėjimo sutrikimai, kepenų funkcijos sutrikimai
  • Kiaušidžių punkcijos procedūros metu gali būti pažeistos žarnos arba kraujagyslės mažesniame dubenyje.
  • Moterims po IVF negimdinio nėštumo rizika yra bent du kartus didesnė. Taip pat gali būti negimdinis nėštumas, kuris lydi įprastą nėštumą. Tada kartais reikia pašalinti kiaušintakį, kuriame jis vystosi, kad būtų išsaugotas intrauterinis nėštumas.

Kiek kainuoja IVF

IVF išlaidos yra didelės. Tenka atsižvelgti į išlaidas 5-6 tūkst. PLN už pačią procedūrą, pridėjus papildomų tyrimų (pvz., vieno hormono tyrimas kainuoja 30-50 PLN) ir vaistų (apie 2-3 tūkst. PLN) kaina. Procedūros nekompensuoja Nacionalinė ligonių kasa, tačiau daugelis miestų organizuoja savo pagalbos programas žmonėms, norintiems atlikti IVF.

„M jak mama“ mėnesinis

Kategorija:

Nėštumas