Neurologinėmis ligomis serga vaikai, suaugusieji ir senjorai. Tai ir galvos skausmai, ir, laimei, retesni negalavimai, tokie kaip pvz. Huntingtono liga arba amiotrofinė šoninė sklerozė. Kokie klausimai kelia ypač didelį nerimą ir rodo, kad reikia kreiptis į neurologą?

Neurologinės ligossusiduriama palyginti dažnai. Kaip aukščiau pateiktos tezės įrodymą galime pacituoti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistiką, kuri 2016 metais teigė, kad, pavyzdžiui, visame pasaulyje epilepsija sirgo per 50 mln., o su migrenos galvos skausmais kovojo net 10 proc.

Neurologinės ligos: priežastys

Neurologinių ligų priežastys yra tikrai įvairūs patologiniai procesai, tiek nervų sistemos viduje, tiek išorėje

Dauguma neurologinių ligų yra įgytos, tačiau kai kurios yra įgimtos, o štai meninginės išvaržos pavyzdys

Atskira neurologinių ligų grupė yragenetiškai nulemtos neurologinės ligos , tokios kaip Hantingtono liga arba spinalinė raumenų atrofija

Imuninės sistemos sutrikimai gali sukelti neurologines ligas – čia pavyzdys gali būti išsėtinė sklerozė

Kai kurias ligas neurologinio intereso srityje sukelia nervų sistemos struktūrų kraujotakos sutrikimai – taip yra, pavyzdžiui, insultų atveju, kurie gali būti išeminiai – išeminis insultas, ir hemoraginis – hemoraginis insultas.

Neurologinių ligų priežastis taip pat yra infekcijos (tiek bakterinės, tiek virusinės, tiek grybelinės), apsinuodijimai (pvz., sunkiaisiais metalais), bet ir įvairios traumos.

Nervų sistemoje taip pat galima rasti įvairių neoplastinių ligų (smegenų navikų) – ir gerybinių, ir piktybinių.

Pasitaiko, kad neurologines ligas sukelia kai kurių toksinių medžiagų kaupimasis nervų sistemos struktūrose – čia pavyzdys gali būti tau b altymų sankaupų kaupimasis pacientams, sergantiems Alzheimerio ligai.

Neurologiniai simptomaigali pasireikšti ne tik esant griežtai neurologinėms ligoms. Tai yra įmanomanes jų pasireiškimas žmonėms, kenčiantiems nuo negalavimų iš medicinos sričių, kurios visiškai skiriasi nuo neurologijos – štai sisteminės raudonosios vilkligės, diabeto ir kepenų encefalopatijos pavyzdžiai.

Tai, kas išdėstyta aukščiau, aiškiai parodo, kad yra daug galimų neurologinių ligų priežasčių. Nepaisant to, kai kurių asmenų, įtrauktų į šią plačią asmenų grupę, atveju iki šios dienos, net ir atlikus daugybę skirtingų tyrimų, nebuvo įmanoma aiškiai nustatyti, kas tiksliai sukelia jų atsiradimą.

Neurologinės ligos: simptomai

Neurologinių ligų sukelti negalavimai gali būti išskirtinai skirtingi – pacientams, kurie kovoja su vienu iš šios grupės vienetų, gali pasireikšti:

  • jutimo sutrikimai (įskaitant hipesteziją, bet ir hiperesteziją)
  • koordinacijos sutrikimas
  • afazija
  • agnozija
  • nevalingi judesiai (pvz., drebulys, chorėja ar mioklonusas)
  • skausmas
  • raumenų silpnumas
  • paraliż
  • jutimo simptomai (pvz., regos sutrikimai, klausos sutrikimas arba skonio jutimo praradimas),
  • atminties sutrikimas
  • sąmonės sutrikimas
  • sunku susikaupti
  • kalbos sutrikimas
  • galvos svaigimas
  • alpimas
  • priepuoliai
  • sunku judėti
  • disbalansas

Čia verta paminėti, kad dėl neurologinių ligų pacientams gali pasireikšti simptomai, kurie dažniausiai laikomi psichikos sutrikimų ar ligų simptomais. Vykdant šiuos vienetus gali pasirodyti:

  • kliedesiai
  • haliucinacijos
  • asmenybės pasikeitimas
  • agresija
  • nuotaikos sutrikimai (tiek nukritusi, tiek pakilusi, tiek svyruojanti nuotaika)
  • nerimas

Neurologinės ligos: tipai

Iš viso yra apie šešis šimtus visų neurologinių ligų – ši grupė apima tokius skirtingus subjektus kaip:

  • infekcinės nervų sistemos ligos (įskaitant meningitą, smegenų abscesą ar virusinį encefalitą)
  • neurodegeneracinės ligos (tokios kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga)
  • demencijos sutrikimai (įskaitant pirmiau minėtą Alzheimerio ligą, bet ir frontotemporalinę demenciją arba demenciją su Lewy kūnais)
  • centrinės nervų sistemos navikų (tokių kaip, pavyzdžiui, glioblastoma, meningioma ar astrocitoma; atminkite, kad nervų sistemoje gali išsivystyti ir pirminiai, ir pirminiai navikaijo struktūrose gali būti kitų navikų metastazių)
  • išsėtinė sklerozė
  • hidrocefalija
  • apsigimimų (tokių kaip stuburo išvarža arba stuburo išvarža)
  • įvairių tipų galvos skausmai (kurių yra gana daug, ši grupė apima migreną, bet taip pat ir klasterinius galvos skausmus, hemikranus ar vaistų sukeltus galvos skausmus)
  • epilepsija
  • ligos, susijusios su kraujagyslių anomalijomis (čia netgi galite paminėti smegenų aneurizmas)
  • neuralgija
  • neuropatijos
  • narkolepsija
  • prioninės ligos - spongif.webporminės encefalopatijos

Čia verta paminėti ir neuropsichiatrinius sutrikimus, kurių atveju pacientams gali pasireikšti tiek neurologinių simptomų, tiek įvairių psichikos negalavimų. Į šią grupę, be kita ko, priklauso:

  • Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS)
  • Dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)
  • Tourette komanda

Neurologinės ligos: atpažinimas

Neurologijos specialistai užsiima neurologinių ligų diagnostika ir gydymu. Įtarus kokią nors neurologinę ligą, iš pradžių surenkama paciento ligos istorija, o po to atliekamas neurologinis tyrimas

Šios sudėtingos apklausos metu, be kita ko:

  • atskiri galviniai nervai
  • raumenų jėga
  • paciento koordinavimas

Be to, neurologinio tyrimo metu taip pat galima rasti tokių problemų kaip nevalingi judesiai, vyzdžio disfunkcija ar susilpnėję sausgyslių refleksai

Kadangi diagnozei nustatyti gali pakakti neurologinio tyrimo metu pastebėtų nukrypimų, gana dažnai diagnozę reikia pratęsti. Neurologų užsakymu atlikti įvairūs tyrimai

Gana vertingi yra vaizdo tyrimai (pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija), kurių metu galima vizualizuoti tiek išeminius pokyčius, tiek demielinizuojančius pakitimus ar naviko mases smegenyse

Kartais svarbios informacijos galima gauti atlikus laboratorinius tyrimus – diagnozuojant, pavyzdžiui, infekcines nervų sistemos ligas, gali būti paskirta juosmeninė punkcija su vėlesniu smegenų skysčio tyrimu.

Kiti tyrimai, kurie gali būti labai svarbūs diagnozuojant nervų sistemos ligas, yra elektroencefalografija (EEG), elektromiografija (EMG) irsužadinti potencialai.

Neurologinės ligos: gydymas

Nervų sistemos ligų gydymui taikomi labai įvairūs metodai – kaip ir jų diagnostikai

Reabilitacija yra vertinga, nes gali padėti atsigauti po insulto, bet taip pat leisti pacientams, kenčiantiems nuo stuburo raumenų atrofijos, kuo ilgiau išlikti nepriklausomiems.

Naudojama farmakoterapija, kuri gali apimti prieštraukulinių vaistų vartojimą žmonėms, sergantiems epilepsija, imunosupresantų vartojimą žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze, arba triptanų vartojimą žmonėms, kenčiantiems nuo migrenos galvos skausmo.

Neurologai dažnai bendradarbiauja su neurochirurgais – kai kurių neurologinių susirgimų atveju taikomas chirurginis gydymas (čia galima paminėti, pavyzdžiui, centrinės nervų sistemos navikų rezekciją)

Vis dažniau bandoma naudoti šiuolaikinius metodus gydant neurologines ligas – vienas iš jų yra giluminė smegenų stimuliacija, kuri, be kita ko, naudojama kai kuriems pacientams, sergantiems Parkinsono liga, esminiu tremoru ir kartais net obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu.

Neurologinės ligos: prognozė

Pacientų, sergančių neurologinėmis ligomis, prognozės gali būti labai skirtingos. Deja, kai kurios iš šių ligų progresuoja, nes atsitinka, be kita ko, daugelio demencijos sutrikimų, taip pat išsėtinės sklerozės ar daugiasistemės atrofijos atveju.

Daugelio pacientų, sergančių centrinės nervų sistemos navikais, prognozė kartais yra nepalanki – vieni iš šių pakitimų atsiranda tokiose vietose, kad yra neoperuotini, o kiti – pavyzdžiui, daugiaformė glioblastoma – būna labai agresyvūs. kursą ir net greitai privesti iki paciento mirties.

Tačiau kai kurios nervų sistemos ligos yra visiškai pagydomos – tai, pavyzdžiui, sergant meningitu, o kitos – pavyzdžiui, migrenos galvos skausmai – kartais net labai trukdo ligonių funkcionavimui, tačiau jos nesukelia gyvenimo trukmės sumažėjimas

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Neurologija