Absoliuti klausa, t.y. gebėjimas atsiminti ir be klaidų atkurti girdėtus garsus, būdinga daugeliui muzikantų ir labai praverčia jų profesijoje. Tačiau ar tai talentas, neįprasti sugebėjimai, genijus? Nebūtinai. Pasirodo, absoliuti klausa yra intensyvaus lavinimo ankstyvoje vaikystėje rezultatas.

Absoliuti klausa: kas tai?

Absoliuti klausa , kitaip tariant, tobula, yra gebėjimas atsiminti ir atpažinti garsų aukštį, įskaitant kelis garsus vienu metu, nereikia remtis modelio garsu. Taigi žmogus, turintis absoliučią klausą, gali greitai ir neabejotinai susieti toną su jo muzikiniu pavadinimu.

Ciuricho universiteto mokslininkai, naudodamiesi EEG tyrimu, nustatė, kad absoliuti klausa yra klausos žievės, atsakingos už garso suvokimą, ir priekinės skilties nugarinės dalies, turinčios su atmintimi susijusių funkcijų, sujungimo pasekmė.

Apskaičiuota, kad 1 iš 10 000 žmonių turi absoliučią klausą.

Kompozitoriai, tokie kaip Mocartas ir Bethovenas, didžiavosi savo absoliučia klausa. Giriami kaip genijai, net būdami kelerių metų vaikai sugebėjo sukurti nuostabius muzikos kūrinius.

Tačiau atidžiau pažvelgę ​​į jų biografiją pastebime, kad jų muzikinis talentas buvo šlifuotas nuo ankstyviausių metų. Wolfgangas Amadeusas Mocartas muziką namuose girdėjo nuo gimimo. Kai jam buvo 3 metai, jis grojo klavesinu ir akompanavo vyresniajai seseriai per pamokas. Kai jam buvo 5 metai, jis sukūrė savo pirmąjį kūrinį.

Panašiai Ludwigas van Bethovenas – jo tėvas mokė jį muzikiniu požiūriu nuo 4 metų amžiaus. Pirmą kartą koncertavo būdamas 7 metų. Yra daug daugiau tokių pavyzdžių.

Taip pat šiandien – paimkime Igorį Faleckį (gim. 2003 m.), prieš keletą metų sukūrusį sensaciją internete savo būgnais. Jis taip pat užaugo muzikinėje aplinkoje – mama – dainininkė, o tėtis – bosinis gitaristas, todėl nuo mažens jį ne tik gerai informavo, bet ir įgijo muzikinį išsilavinimą.

Muzikos terapija – garsai, kurie gydo

Klausos sutrikimai: priežastys ir tipai

Toninė audiometrija (PTA) – klausos testas

Koks to rezultatas? Daugelis tyrinėtojų laikosi nuomonės, kad visi iš pradžių turi absoliučią klausąiš mūsų. Suaktyvintas ankstyvoje vaikystėje ir nuosekliai treniruojamas, jis klestės ir išgyvens suaugus. Priešingu atveju jis išnyks.

Čia svarbus pats kontaktas su muzika, dažniausiai su tėvu, jo darbais ir pomėgiais, taip pat galimybė įgyti patirties, pavyzdžiui, liesti instrumentus, groti jais, eksperimentuoti.

Tačiau reikia aiškiai pabrėžti, kad tėvai, norėdami išsiugdyti absoliučią savo vaiko klausą, neturi būti išskirtinis muzikantas. Jis gali net negroti jokiu instrumentu. Svarbiausia sudaryti vaikui tinkamas sąlygas – kad vaikas galėtų klausytis muzikos – namuose ir koncertuose – eiti į muzikos būrelius, apsupti save instrumentais

Verta žinoti

Panaši priklausomybė – t.y. įgūdžių praradimas dėl nesimokymo – pastebima ir mokantis užsienio kalbų. Vaikas, kuris mokosi kalbų jau kūdikystėje (pvz., auga daugiakalbėje aplinkoje), jas visas išmoksta be jokių sunkumų.

Tai parodo, koks neįtikėtinai imlus yra mažo vaiko protas. 2–3 metų mažyliai stebėtinai sparčiu tempu mokosi rimų ir dainelių. Bet jie taip pat greitai pamiršta.

4 metų vaikas gali išmokti laisvai kalbėti užsienio kalba, bet jei jo gyvenimo sąlygos pasikeis taip, kad nustos vartoti kalbą, po kelerių metų jis tai visiškai pamirš. Štai kodėl taip svarbu įtvirtinti įgytus įgūdžius.

Absoliuti vaikų klausa

Kūdikių ir mažylių klausa yra ypač jautri (priešingai nei regėjimas). Jie girdi garsus daug platesniu dažnių diapazonu nei suaugusieji. Todėl, pavyzdžiui, užtrenkus duris, jie gąsdina – kūdikis daug kartų girdi šį garsą – atsispindi nuo įvairių paviršių.

Vaikas taip pat girdi, kaip veikia elektros prietaisai, pavyzdžiui, įjungtas, bet nutildytas televizorius, skleidžiantis suaugusiojo ausiai negirdimus garsus. Laikui bėgant šis įgūdis pamažu blėsta (sunku būtų gyventi tokiame triukšme!). Netgi paaugliai gali išgirsti, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų skambėjimo melodiją „TeenBuzz Mosquito“. Suaugusieji – pvz., mokytojai – nebe! Paaugliams patinka jį naudoti pamokose …

Muzikinio išsilavinimo vaikai paprastai turi daug geresnę atmintį nei jų bendraamžiai, kurie neturi tokio kontakto su muzika. Įsiminimas pagal klausą jiems nėra problema. Žinoma, tai reiškia sėkmės mokantis.

Mokslininkų teigimu, jau 6 metų muzikinio išsilavinimo (pvz., I pakopos muzikos mokykloje) pakanka, kad reikšmingai paveiktų verbalinės atminties raidą. Svarbu tai, kad šio išsilavinimo atsisakymas, pvz.instrumentas, nebeblogina žodinės atminties. Tačiau pradėti mokytis šioje srityje reikėtų ne anksčiau kaip 10 metų. Vėliau žmogaus smegenys nebėra tokios lanksčios.

Vaiko klausa: ar jūsų vaikas gerai girdi?

Kūdikio klausos patikrinimas: kodėl verta tai daryti?

Vaikų klausos problemos: priežastys ir prevencija

Absoliutus klausos testas

Tokį testą galite atlikti net internetu. Tai susideda iš to, kad pirmiausia turite klausytis kelių muzikos takelių, o tada, pavyzdžiui:

  • nustatykite aukščio skirtumus;
  • pakartokite melodiją;
  • pakartokite – ploji ritmą;
  • atkurti regėjimo apgaulę, t. y. pritaikyti muzikinius fragmentus prie geometrinių figūrų;
  • įvertinkite šiuo metu grojamų instrumentų skaičių.
Verta žinoti

Absoliuti klausa yra daug labiau paplitusi Tolimuosiuose Rytuose nei Vakaruose. Ją turi daugiau nei pusė Kinijos muzikos universitetų studentų ir net 70 procentų japonų, o tarp Amerikos studentų šis procentas yra 10 procentų, o Europos studentų - tik 3 procentai.

Ši disproporcija paaiškinama šiuolaikiniais azijiečių muzikinio ugdymo metodais, įtraukiant vaikus nuo 3 metų. Taip pat verta paminėti, kad Amerikoje muzikinį išsilavinimą įgiję Azijos vaikai šiuo atžvilgiu nėra gabesni už amerikiečius.

Kategorija:

Sveikata