Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Atidėliojimas (studento sindromas) susijęs su žmonėmis, kurie sunkiai atvyksta į darbą ir nuolat atideda užduoties atlikimą „iki rytojaus“. Ši būklė neseniai buvo pripažinta psichikos sutrikimu, tačiau kai kurie žmonės mano, kad atidėliojimas yra protingas pasiteisinimas tiems, kurie jaučiasi niekuo. Kas iš tikrųjų yra vilkinimas ir kaip jį atskirti nuo paprasto tinginystės? Koks yra šios būklės gydymas? Ar visada reikalinga terapija?
Atidėliojimas(lot.procrastinatio- atidėjimas, atidėjimas), kitaipstudento sindromasyra patologinė tendencija nuolat atidėti tam tikros veiklos atlikimą vėlesniam laikui, nepaisant galimybės ją įgyvendinti.Atidėliotojaituri sunkumų pradėdami darbą, negali susitvarkyti savo laiko, kad galėtų laiku atlikti duotą užduotį, be to, jie vis atidėlioja jos užbaigimą
Atidėliojimasneseniai buvo laikomas psichikos sutrikimu. Tačiau vis dar yra manančių, kad vilkintojai tėra tinginiai ir sieja juos su valios ir ambicijų stoka. Nieko negali būti blogiau. Tyrėjų pastebėjimais, ši būklė paveikia gabius (ar suvokiamus) žmones ir dažniausiai jaunus – dažniausiai studentus, kurie mokosi egzaminams paskutinę minutę (todėl vilkinimas kartais vadinamas studento sindromu).
Atidėliojimas – priežastys
Psichologų teigimu, šio negalavimo priežasčių gali būti daug. Dažniausias iš jų yra didelis užduoties sudėtingumas ir su tuo susijusi nesėkmės baimė. Suinteresuotas asmuo gali vengti atlikti užduotį, nes, jo nuomone, neturi jai atlikti reikalingų kompetencijų. Jos nuomone, tai tolygu nesėkmei, kuri siejama su savo vertės menkinimu ir žeminimu. Vadinasi, kuo mažesnė tikimybė, kad pasisektų, tuo ilgiau jis vėluoja. Tai ypač pasakytina apie perfekcionistus. Tobulumas pasiekiamas bandymų ir klaidų būdu, o perfekcionistas negali sau leisti pastarųjų. Todėl, kad nepasisektų, jis nieko nedaro, kad užbaigtų užduotį.
Kas gali atrodyti absurdiška, priešinga situacija gali būti vilkinimo priežastis, t.y. sėkmės baimė – baimė, kad atlikus darbą,kažkas, pvz., viršininkas, duos mums dar daugiau užduočių, kurios taip pat bus daug sunkesnės nei ankstesnės. Todėl susitikti su jais nebus įmanoma.
Kitos vilkinimo priežastys gali būti tiesioginių konkretaus darbo rezultatų nebuvimas arba nepatraukli užduotis. Tada visas dėmesys sutelkiamas į įdomesnį darbą.
Savo ruožtu mokslininkai iš Kolorado universiteto Boulderyje mano, kad polinkis nuolat atidėti tam tikros veiklos atlikimą vėlesniam laikui yra genuose. Kaip jie teigia, dėl visko k altas genetiškai nulemtas impulsyvumas. Šia charakterio savybe pasižymintys žmonės nesugeba susikaupti, lengvai blaškosi, todėl – atideda darbus vėlesniam laikui. Pasak amerikiečių mokslininkų, tai atavizmas – grįžimas į laikus, kai atsidavimas impulsams galėjo padėti išgyventi. Tačiau ne visi impulsyvūs protėvių sprendimai buvo teisingi. Tai lėmė gebėjimą atidėti tam tikrus reikalus laiku. Pasak Kolorado mokslininkų, vilkinimas yra evoliucinis šalutinis per skubotų protėvių sprendimų poveikis.
Atidėliojimas – simptomai
Pirmiausia tam tikras asmuo nusprendžia atlikti veiksmą. Jis turi tam galimybių ir noro. Tačiau kažkuriuo metu dėl įvairių priežasčių (bet ne dėl tingėjimo) ji nusprendžia laiku atidėti egzekuciją, dažniausiai iki rytojaus. Kitą dieną jis vėl nusprendžia suplanuotą veiklą atlikti vėliau. Tokiu būdu ko nors atidėjimas „rytojui“ išlieka amžinai. Tiesa, šis asmuo žino apie nuolatinį delsimą atlikti tam tikrą veiklą, tačiau vis dėlto neketina į jį skirti dėmesio ir toliau delsia pradėti darbą. Viskas dėl to, kad laiku pailginus pareigų atlikimą, didėja nusivylimo ir bejėgiškumo jausmas, todėl užduotį atlikti dar sunkiau nei pradžioje. Tuo tarpu jis ieško pateisinimo savo veiksmams. Galiausiai, patiriamas spaudimas ir stresas, jis paskutinę minutę kimba į darbą ir įvykdo užduotį tiesiogine to žodžio prasme anksčiau nei nustatytas laikas. Tačiau dažnai būna taip, kad darbai baigiami per vėlai arba visai nebaigti, o tai sukelia nemalonių pasekmių (pvz., atleidimas iš darbo). Galiausiai žmogus nusprendžia to nedaryti ateityje. Deja, modelis kartojasi atliekant kitą užduotį.
Verta žinoti, kad vilkinimas dažnai siejamas su vadinamuoju vengiantis asmenybės sutrikimas – asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis ypatingu drovumu ir uždarumu. Tokie žmonės, sužinoję, kad dalyvaus svarbiame įvykyje, reaguoja su nerimu,projektas arba užduotis.
Atidėliojimas – gydymas
Visų pirma rekomenduojamapsichologinė terapija , kurios tikslas – rasti negalavimų priežastį, tai yra paaiškinti, kodėl užduotos užduoties atlikimas yra atidėtas. Taip pat galite priversti save dirbti ir palaipsniui įveikti sunkumus, kuriuos konkretus veiksmas sukelia atidėliotojams. Kad būtų lengviau, galite atlikti kelis veiksmus, pvz., suskaidyti užduotį į kelis mažesnius veiksmus, paprašyti, kad kas nors padėtų atlikti darbą (bet neužbaigti užduoties). Taip pat naudinga pasirūpinti darbo aplinka, pvz. užsakymas ant stalo. Tai ypač pasakytina apie žmones, kurie lengvai blaškosi. Tai taip pat gali būti gera motyvacija sugalvoti atlygį už atliktą darbą. Kai kurie psichologai rekomenduoja sutelkti dėmesį ne į užduočių atlikimą, o į jų pradžią.