Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Neuromediatorius (neuromediatorius, neuromediatorius) yra cheminė molekulė, leidžianti perduoti signalus tarp nervinių ląstelių, bet ne tik. Neuromediatorius yra ir aminas serotoninas, ir hormonas vazopresinas arba aminorūgštis glicinas. Kokie kiti neurotransmiteriai išskiriami žmonėms ir kas nutinka, kai pažeidžiamas atskirų neuromediatorių skaičius organizme?

Neuromediatorius( neuromediatorius ,neuromediatorius ) yra cheminės molekulės, kuriomis atskiros ląstelės nervina bendrauti tarpusavyje, tai 1921 metais įrodė vokiečių farmakologas Otto Loewi. Neurotransmiteriai yra medžiagos, kurios paprastai gaminamos nervų ląstelėse ir išsiskiria iš jų. Neuronai per neuromediatorius siunčia nervinius signalus ne tik į kitas nervų sistemos ląsteles, bet ir į raumenų ląsteles arba ląsteles, priklausančias endokrininėms liaukoms.

Šiuo metu yra išskiriama daugiau nei 100 skirtingų neuromediatorių, o daugiau vis dar atrandama. Tačiau yra mįslingas aspektas: nervinėse ląstelėse informacija siunčiama kaip elektriniai dirgikliai, tad ką cheminės medžiagos neurotransmiterių pavidalu turi reiškiniams, susijusiems su elektra?

Neurotransmiteriai: veikimo fiziologija

Nervų ląstelėse neurotransmiteriai klasikiniu būdu yra saugomi specifinėse struktūrose, vadinamose sinaptinėmis pūslelėmis. Čia reikia paaiškinti ryšį tarp elektrinių ir cheminių impulsų neuronuose. Na, o sinapsinės pūslelės dažniausiai yra šalia vieno iš sinapsės elementų (kuris yra jungtis tarp dviejų nervinių ląstelių arba nervinės ląstelės ir raumenų ląstelės), kuri yra presinapsinė pabaiga. Pasiekus presinapsinio elektrinio impulso pabaigą, sukeliančią jo depoliarizaciją, sinapsinės pūslelės prisitvirtina prie presinapsinės membranos. Galiausiai neuromediatorius egzocitizuojamas (išleidžiamas) į sinapsinį plyšį.

Vien fakto, kad neuromediatorius yra tarp pre- ir postsinapsinių galų, nepakanka signalui perduoti tarp ląstelių. Kad tai įvyktų, neuromediatorius turi prisijungti prieyra postsinapsinėje membranoje su jai būdingais receptoriais.

Kas atsitinka, kai neuromediatorius prisijungia prie receptoriaus, priklauso, pavyzdžiui, nuo neurotransmiterio tipo. Yra sužadinimo neurotransmiteriai, kurie, kai tik pasiekia postsinapsinį galą reikiamu kiekiu, sukelia nervinės ląstelės depoliarizaciją ir siunčia per sinapsę perduodamą impulsą. Savo ruožtu slopinantys neurotransmiteriai veikia skirtingai, jų poveikis yra hiperpoliarizacija, t. y. būklė, kai sumažėja nervinės ląstelės jaudrumas.

Neuromediatoriai: neurotransmiterių pavyzdžiai

Šiandien sąraše yra daugiau nei 100 neurotransmiterių, o mokslininkai retkarčiais atranda naujų medžiagų, kurios taip pat gali būti įtrauktos į šią grupę. Tiesą sakant, neurotransmiteriai yra labai įvairių junginių, svarbiausių neuromediatorių pavyzdžiai yra:

  • glutamo rūgštis
  • γ-aminosviesto rūgštis (GABA)
  • glicinas
  • serotoninas
  • dopaminas
  • noradrenalinas (norepinefrinas)
  • adrenalinas (epinefrinas)
  • histaminas
  • adenozinas
  • hormonų (tokių kaip vazoaktyvus žarnyno peptidas, oksitocinas ir vazopresinas)
  • endogeninių opiatų (pvz., dinorfino, endorfinų)
  • neurokininai
  • acetilcholinas
  • azoto oksidas

Atskirų neuromediatorių cheminė struktūra gali būti labai įvairi. Neurotransmiteriai apima ir aminorūgštis (pvz., gliciną), peptidus (pvz., medžiagą P), purino darinius (pvz., adenoziną) ir monoaminus (pvz., noradrenaliną arba dopaminą).

Neurotransmiteriai: skirtingų neuromediatorių veikimo pavyzdžiai

Įvairūs neuromediatoriai skiriasi ne tik savo sandara, bet ir kūno vietomis, kuriose jų yra daugiausia, bei poveikiu.

Dopaminasyra neurotransmiteris, pasižymintis skirtingu aktyvumu įvairiose nervų sistemos dalyse. Piramidės sistemos struktūrose dopaminas, be kita ko, atitinka judesių koordinavimui ir raumenų įtampai. Limbinėje sistemoje šis neuromediatorius veikia mūsų emocijas, o endokrininės sistemos struktūrose dopamino užduotis yra kontroliuoti hormonų sekreciją – dopaminas kartais dar vadinamas prolaktostatinu, nes mažina prolaktino išsiskyrimą.

Serotoninasyra neurotransmiteris, kuris kartais vadinamas „laimės hormonu“. Serotoninas gaminamas ne tik vidujenervų sistemą, bet ir, be kita ko virškinamajame trakte arba trombocituose. Šis neuromediatorius yra susijęs su mūsų nuotaika, bet taip pat reguliuoja miegą, turi įtakos apetitui ir vairavimo elgesiui.

γ-Aminosviesto rūgštis (GABA)yra vienas iš pagrindinių nervų sistemą slopinančių neurotransmiterių. Būtent jo veikimo įtakoje galime nusiraminti ir nusiraminti, GABA slopinamojo poveikio poveikis yra ir nerimo stiprumo sumažėjimas. Teoriškai atrodytų, kad nesant GABA, žmonės galėtų būti aktyvūs visą laiką – juk tada niekas neslopintų nervų sistemos veiklos. Tačiau tokia situacija būtų tikrai nepalanki – GABA trūkumas gali lemti tokį nervinių ląstelių hiperaktyvumą, kuris sukeltų žalingą stimuliaciją, net siejamą su didžiulio nerimo jausmu.

Endogeniniai opioidai , tokie kaipendorfinai , yra dar vienas laimės neuromediatorių tipas. Jų poveikis gali sukelti net euforines būsenas, be tokio tipo neuromoduliatorių, jie gali sukelti tokių nemalonių pojūčių, kaip skausmas ar tirpimas, slopinimą.

Adrenalinas– medžiaga, visų pirma žinoma kaip vaistas, esant įvairioms gyvybei pavojingoms sąlygoms, yra neurotransmiteris, kuris kontroliuoja antinksčių veiklą, bet taip pat veikia miego eiga. Be to, būtent adrenalinas yra pagrindinis simpatinės sistemos neuromediatorius, atsakingas už organizmo mobilizavimą stresinėse situacijose.

Neuromediatoriai: ligos, susijusios su neurotransmiterių sistemomis

Turbūt nenuostabu, kad neuromediatorių kiekio organizme sutrikimai yra laikomi galimomis įvairių ligų priežastimis.

Pavyzdžiui, serotonino trūkumas yra viena iš galimų žmonių depresinių būsenų priežasčių. Serotoninas paprastai patraukia mokslininkų dėmesį, nes jo trūkumas organizme teoriškai gali sukelti nemigą ir agresyvų elgesį, bet taip pat gali prisidėti prie persivalgymo išsivystymo žmonėms.

Dopaminas ir jo anomalijos organizme pirmiausia siejami su dviem esybėmis. Psichiatrijoje pastebėta, kad šizofrenija sergantiems pacientams kai kuriose smegenų dalyse gali išsivystyti per didelis dopaminerginis aktyvumas (tai prisideda prie produktyvių simptomų, tokių kaip haliucinacijos ir kliedesiai, atsiradimo sergant šia liga), ir nepakankamas dopaminerginis aktyvumas kitose smegenų dalyse. . Dopaminas taip pat yra susijęs su kita, šį kartą neurologine liga, kuri yra ligaParkinsono liga – šio neurotransmiterio trūkumai sukelia pacientų motorinės funkcijos sutrikimą.

Su neurotransmiteriais susijusios ligos taip pat gali būti demencija. Tokia priklausomybė galima, pavyzdžiui, sergant Alzheimerio liga, kai pacientams gali pasireikšti acetilcholino trūkumas, t. y. neurotransmiterio trūkumas, susijęs, be kita ko, su su atminties procesais.

Neurotransmiteriai: poveikį neuromediatoriams naudoja gydytojai, bet ne tik jie …

Poveikis, turintis įtakos neuromediatorių sistemoms, buvo naudojamas gydytojų ilgą laiką. Čia galima paminėti, pavyzdžiui, dopamino pirmtakų levodopos pavidalu skyrimą pacientams, sergantiems Parkinsono liga arba antidepresantais, tarp kurių populiariausi yra serotonino reabsorbciją mažinantys preparatai (šie preparatai trumpai vadinami SSRI). Sergantiesiems demencija rekomenduojami vaistai iš acetilcholinesterazės inhibitorių grupės, kurie, slopindami acetilcholiną skaidantį fermentą, padidina šio neuromediatoriaus kiekį pacientų organizme.

Aukščiau aprašyta įtaka neuromediatorių sistemoms atrodo labiausiai pagrįsta, deja – informacijos apie neurotransmiterių sistemas žinios taip pat naudojamos neabejotinai neteisėtais tikslais. Pavyzdys yra rapsų piliulė – jose esanti medžiaga γ-hidroksisviesto rūgštis yra natūraliai atsirandantis neuromediatorius, kuris susidaro žmogaus organizme iš γ-aminosviesto rūgšties. Tačiau neuromediatoriaus sviesto rūgšties pavidalu žmogaus organizme yra nedideli kiekiai, o rapsų tabletėse šios medžiagos yra daug. Γ-hidroksisviesto rūgštis yra vienas iš slopinančių neuromediatorių – vartojant dideles jos dozes, gali būti toks nervų sistemos slopinimas, dėl kurio gali pablogėti atmintis, atsirasti mieguistumas ar net sąmonės netekimas. Būtent šios minėto junginio savybės yra atsakingos už išprievartavimo tablečių daromus veiksmus, kurie, deja, vis dar egzistuoja mūsų realybėje.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Neurologija