Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Plaučių reabilitacija padeda žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Kam rekomenduojama plaučių reabilitacija, kas tai, kaip gauti siuntimą plaučių reabilitacijai Nacionalinėje ligonių kasoje?

Plaučių reabilitacija nėra jokia naujiena. Pasaulyje tai praktikuojama dešimtmečius ir kilusi iš tradicijos vadinamųjų pabaigoje pradėta taikyti kvėpavimo gimnastika, kuri ketvirtajame dešimtmetyje buvo praturtinta kvėpavimo pratimais ir kitomis krūtinės ląstos fizioterapijos procedūromis (įskaitant ir vadinamąjį kvėpavimo medžio tualetą). Taip pat Lenkijoje jo sėklos buvo naudojamos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Sergantys „vartojimu“, kaip tuomet buvo vadinama tuberkulioze, buvo nukreipiami į priemiesčių gydyklas, kur šią ligą buvo bandoma gydyti grynu oru, prisotintu pušų aliejais. Tačiau šiuo metu plaučių reabilitacija Lenkijoje atrodo visiškai kitaip ir naudojama įvairiais atvejais.

Pagal JAV Nacionalinio sveikatos instituto apibrėžimą plaučių reabilitacija yra lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams individualiai pritaikytų gydymo procedūrų serija, kurios tikslas – pagerinti savo sveikatą. Sumažinus ligos sukeliamus nepatogumus, plaučių reabilitacija taip pat turėtų pagerinti fizinį pasirengimą ir psichinę būklę, žodžiu – lėtinėmis ligomis sergančio žmogaus gyvenimo kokybę.

Turinys :

  1. Plaučių reabilitacija: kam?
  2. Plaučių reabilitacija: ką tai duoda?
  3. Plaučių reabilitacija: kas tai?
  4. Plaučių reabilitacija: kompensacija iš Nacionalinės ligonių kasos
  5. Plaučių reabilitacija: kontraindikacijos

Plaučių reabilitacija: kam?

Sergantieji lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis yra nukreipiami į plaučių reabilitacijos programas, taip pat rekomenduojama sergant bet kokiais kvėpavimo sistemos funkcionavimą kažkaip sutrikdančiomis ligomis. Pagrindinės plaučių reabilitacijos indikacijos yra:

  • lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL),
  • cistinė fibrozė,
  • bronchinė astma,
  • intersticinės plaučių audinio ligos (įskaitant sarkoidozę,silikozė, fibrozė),
  • bronchektazė,
  • krūtinės ląstos ligos ir sutrikimai, taip pat nervų ir raumenų sutrikimai šioje srityje,
  • plaučių vėžys.

Tačiau tokia reabilitacija vykdoma ir kitais atvejais, kurie gali turėti įtakos kvėpavimo sistemos darbui:

  • po krūtinės operacijos (įskaitant plaučių vėžio eksciziją, plaučių transplantaciją arba jų apimties sumažinimą),
  • ir taip pat po viršutinės pilvo ertmės operacijų, dėl kurių sutrinka kvėpavimo sistemos veikla.

Kai pacientas, kuriam reikalinga plaučių reabilitacija, taip pat serga širdies ir kraujagyslių ligomis, reabilitacija taip pat derinama su širdies reabilitacija.

Plaučių reabilitacija: ką tai duoda?

Plaučių reabilitacija palengvina ligos simptomus ir, kiek įmanoma, atkuria tinkamą kvėpavimo sistemos veiklą, pvz. sumažina dusulio jausmą. Tai taip pat padidina fizinį pajėgumą, raumenų jėgą ir ištvermę, o tai savo ruožtu reiškia geresnį mobilumą.

Pacientui, kuriam atliekama plaučių reabilitacija, tampa daug geriau. Daugelis pacientų pabrėžia, kad jie atgauna gebėjimą normaliai funkcionuoti ir pradeda susidoroti su iki šiol sunkiais darbais, pavyzdžiui, lipimu laiptais. Tai savo ruožtu pagerina kasdienio gyvenimo komfortą, o dėl to dažnai gerina ir paciento savijautą bei savigarbą, taip pat padidina saugumo jausmą ir išlaisvina nuo neigiamų minčių.

Matomas plaučių reabilitacijos poveikis, pirmiausia gyvenimo kokybės gerinimas, daugelį pacientų taip pat skatina laikytis gydytojų rekomendacijų, ypač tinkamo fizinio aktyvumo. O dėl to, kad ligos simptomai yra mažiau varginantys ir dažnai progresuoja lėčiau, galima sumažinti apsilankymų pas gydytoją ir buvimo ligoninėje dažnumą.

Plaučių reabilitacija: kas tai?

Plaučių reabilitacijos programa parenkama individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę, taip pat į jo individualius poreikius ir iki šiol taikytą gydymą

Prieš pradedant plaučių reabilitaciją, gydytojas turi visapusiškai įvertinti kvėpavimo sistemos būklę ir funkcijas. Norėdami tai padaryti, turite atlikti keletą testų, įskaitant:

  • morfologijos ir pagrindiniai biocheminiai tyrimai,
  • spirometrija su grįžtamumo testu,
  • krūtinės ląstos rentgeno vaizdas,
  • arterijų prisotinimo deguonimi įvertinimas,
  • EKG,
  • pratimo testas.

Taip pat vertinama paciento kūno sandara ir sudėtis (įskaitant ūgį, KMI, raumenų būklę), vertinamas fizinis aktyvumas, ligų rizika, priklausomybės nuo rūkymo laipsnis. Gydytojas taip pat įvertina paciento ugdymosi poreikius ir nustato jo individualius pageidavimus bei tikslus, susijusius su reabilitacija.

Tinkamą plaučių reabilitaciją sudaro keli komponentai:

  • fizinis lavinimas,
  • paciento (ir jo šeimos ar slaugytojų) švietimas,
  • vadinamasis psichologinė, socialinė ir elgesio intervencija (jei reikia)

Svarbiausias plaučių reabilitacijos elementas yrafizinis rengimas . Rekomenduojama, kad jo metu pacientas išlaikytų 60–75% pastangas. maksimalias pastangas, kurias gali pasiekti. Tyrimai parodė, kad tokios treniruotės žymiai pagerina fizinio krūvio toleranciją. Dauguma plaučių reabilitacijos programų apima ištvermės treniruotes, kurios vyksta nuo dviejų iki penkių kartų per savaitę ir trunka 20-30 minučių. Per šį laiką pacientas atlieka pratimus, didinančius rankų ir plaštakų ištvermę (jomis reikia naudoti daugumą gyvenimo veiklų), taip pat treniruoja apatines galūnes, kurių metu pacientai mankštinasi ant bėgimo takelio ir cikloergonometro. Taip pat atliekami jėgos pratimai (kurie dažniausiai susideda iš svarmenų kilnojimo), taip pat kvėpavimo raumenų jėgai stiprinti pratimai, kurių metu taikomi specialūs krūviai

Kitas reabilitacijos elementas yrašvietimas- jo tikslas yra paaiškinti pacientui, kaip atsirado liga, kokie svarbūs yra atskiri terapijos elementai ir kaip vartojami vaistai ir kokį šalutinį poveikį jie gali sukelti. Jos metu pacientai taip pat mokosi taisyklingai kvėpuoti – lavina kvėpavimą sučiauptomis lūpomis ir vadinamąjį diafragminis kvėpavimas). Jie taip pat mokosi kvėpavimo takų tualeto metodų, pvz., veiksmingų kosulio pratimų, sekreto pašalinimo technikos ir laikysenos drenažo.

Daugeliui pacientų – ypač tiems, kurie serga depresija dėl lėtinės ligos ir negali susidoroti su sudėtingomis situacijomis,psichosocialinė ir elgesio intervencijataip pat atliekama individualių susitikimų metu su psichologo ar psichiatro, taip pat susitikimuose paramos grupėse.

Pacientą, kuriam atliekama plaučių reabilitacija, prižiūri specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, kineziterapeutas, dietologas, slaugytojas, ergoterapeutas, klinikinis psichologas ir socialinis darbuotojas.

Plaučių reabilitacija: kompensacija iš Nacionalinės ligonių kasos

Plaučių reabilitacijos programas dažniausiai organizuoja plaučių skyriai arba poliklinikos, jos vykdomos tiek ligoninėje, tiek ambulatorijoje, tiek namuose. Didžiausią naudą teikia reabilitacija, kuri pradedama ligoninėje, vėliau tęsiama ambulatoriškai ir palaipsniui perkeliama namo, vis labiau dalyvaujant pacientui ir jį slaugytojams.

Stacionarinė plaučių reabilitacija Valstybinėje ligonių kasoje skirta tiems pacientams, kurių sveikatos būklė ar gretutinės ligos reikalauja nuolatinės priežiūros. Siuntimą tokiai reabilitacijai gali išduoti gydytojai iš skyrių:

  • plaučių,
  • tuberkuliozė ir plaučių ligos,
  • krūtinės chirurgija,
  • kardiologija,
  • vidaus ligos,
  • ENT,
  • onkologija,
  • alergiškas.

Siuntimą taip pat gali išduoti gydytojas iš tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos, alergijos, reabilitacijos ar krūtinės chirurgijos.

Tokios reabilitacijos trukmė iki trijų savaičių, nebent yra pagrįstas poreikis ją pratęsti – tuomet sprendimą priima gydantis gydytojas, o raštišką sutikimą turi duoti provincijos skyriaus direktorius. Nacionalinės sveikatos fondo.

Plaučių reabilitacija: kontraindikacijos

Nors plaučių reabilitacija duoda labai gerų rezultatų, ne kiekvienam pacientui tai gali būti naudinga. Yra keletas kontraindikacijų, kurios neleidžia tai padaryti. Tai apima:

  • išeminė širdies liga,
  • neoplastinė liga metastazavusioje stadijoje,
  • sunki plautinė hipertenzija,
  • ūminė plaučių širdies forma,
  • inkstų nepakankamumas,
  • sunkus kepenų funkcijos sutrikimas,
  • sunkūs psichikos sutrikimai, dėl kurių ribotas kontaktas su ligoniu ir jis negali vykdyti įsakymų,
  • piktnaudžiavimas narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis,
  • rūkymas.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Nėštumas