Saulės ir šilumos perteklius gali sukelti daugelio rimtų ligų vystymąsi. Alinančio karščio metu labai padidėja perkaitimo ir saulės smūgio rizika. Aukšta temperatūra taip pat gali sukelti kraujo krešulius, astmos priepuolius, kepenų ligas ir net odos bei akių vėžį. Patikrinkite karščio ir saulės pertekliaus poveikį sveikatai.

Per daug saulės ir šilumosgali sukelti daugelio rimtų ligų vystymąsi. Vasarą organizmas perkaista ir ištinka saulės smūgis dažniausiai, tačiau sunkios kaulų čiulpų ir kepenų ligos gali būti ir saulės perdozavimo pasekmė.

Aukšta temperatūra taip pat nepalanki žmonėms, kovojantiems su širdies ir kvėpavimo takų ligomis.

Neigiamas karščio poveikisir saulės perteklius taip pat gali turėti įtakos nutukusiems žmonėms (dėl prasto šilumos laidumo per riebalinį audinį) ir diabetikams (dėl cukraus molekulių susiejimo su vandeniu prakaitavimas).

Žalingą saulės poveikįtaip pat gali pajusti žmonės, sergantys hipertireoze, dėl greitos medžiagų apykaitos ir daugiau šilumos gamybos

Karštis ir perkaitimas (hipertermija)

Kūno perkaitimas (hipertermija), t.y kūno temperatūros padidėjimas virš normos, gali sukelti šilumos smūgį, todėl sergančiam hipertermija reikalinga pirmoji pagalba. Perkaitimas pasireiškia silpnumu, galvos skausmais ir galvos svaigimu, padidėjusiu troškuliu, pykinimu ir net vėmimu.

Lydimi simptomai gali būti raumenų spazmai, ypač pilvo ir kojų srityje (dėl elektrolitų sutrikimų). Esant stipriam perkaitimui, gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, sąmonės netekimas ir traukuliai. Kaip išvengti kūno perkaitimo?

Nebūkite saulėje per ilgai. Be to, turėtumėte gerti daug vandens ir vengti kofeino bei alkoholio. Taip pat gali būti naudinga sudrėkinti galvą ir kaklą vėsiais kompresais. Be to, turėtumėte apsaugoti galvą nuo saulės su kepure.

Karštis ir šilumos smūgis

Kūno perkaitimo pasekmė gali būti šilumos smūgis, pasireiškiantis aukšta kūno temperatūra, dažniausiai viršijančia 39 laipsnius C. Tačiau įdomu tai, kad odoje nelieka karščiavimui būdingų prakaito pėdsakų.

Be to, pasikeičia odos išvaizda – ji tampa sausa, karšta irparaudusi. Būdingas simptomas yra širdies ritmo pagreitis. Galimi ir sąmonės sutrikimai. Šilumos smūgiui taikomos tos pačios taisyklės kaip ir perkaitimui.

Karštis – kaip su juo kovoti?

Šiluma ir dehidratacija

Karštis taip pat gali sukelti dehidrataciją, t. y. organizmas gali netekti vandens ir elektrolitų. Per karščius organizmas netenka vandens kartu su prakaitu.

Tada jis gali prarasti daugiau nei 10 litrų vandens. Verta žinoti, kad, be kita ko, didžiausia kūno dehidratacijos rizika pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. Norint išvengti dehidratacijos, svarbiausia gerti pakankamai skysčių.

  • Kūno dehidratacija – simptomai ir gydymas. Ką gerti norint išsausinti organizmą?

Karštis ir širdies ligos

Žmonėms, kurie kovoja su širdies ligomis ir širdies ir kraujagyslių sutrikimais, vasara yra pavojingiausias metų laikas. Karštu oru organizmas greitai netenka vandens, o dėl karščio išsiplečia kraujagyslės, todėl sumažėja kraujospūdis.

Žmonėms, kurių kraujospūdis žemas, tai gali sukelti apalpimą ir alpimą. Karštu oru padidėja ir kraujo krešulių rizika. Kai organizmas greitai netenka skysčių ir nepasipildo toks, koks yra, kraujas tampa tirštesnis. Tai taip pat gali pabloginti simptomus žmonėms, sergantiems vainikinių arterijų liga, taip pat pabloginti pacientų, kovojančių su kojų venų varikoze, būklę.

  • Kaip žmonės, sergantys širdies ligomis, gali išgyventi karštį?

Karščio ir kvėpavimo takų ligos

Aukšta temperatūra ypač pavojinga ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Šiluma gali sustiprinti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir astmos simptomus, nes išsausina kvėpavimo takų gleivinę. O į dirginančius veiksnius reaguoja dažniau ir greičiau. Tada gali pablogėti ligos simptomai.

Vasarą per greitas organizmo atvėsimas prisideda prie kvėpavimo takų ligų išsivystymo. Tai gali ne tik sukelti peršalimą, bet ir sukelti tonzilito bei sinusito išsivystymą.

Svarbu

Šiluma ir vartojami vaistai

Karštis neigiamai veikia žmones, vartojančius kai kuriuos raminamuosius, migdomuosius, antihistamininius vaistus ar antidepresantus, taip pat pacientus, sergančius parkinsonizmu. Vasarą fotoalerginė kosmetika (ypač kvepalai) taip pat pavojinga.

Šiluma ir inkstų liga

Karštu oru organizmas netenka daug vandens. Norint bent dalį jo atsigauti, šlapimas koncentruojamas, o tai kelia grėsmę žmonėms, sergantiemsinkstų akmenys. Tada gali atsirasti inkstų akmenų. Todėl karštu oru pasirūpinkite, kad jūsų kūnas būtų hidratuotas.

Karščio ir odos ligos

Saulės perteklius gali prisidėti prie ikivėžinių pažeidimų, tokių kaip aktininė keratozė, susidarymo. Vėlesnis gulėjimas saulėje taip pat gali baigtis įvairių tipų odos vėžiu: plokščialąsteline karcinoma, limfoma ar melanoma.

Žmonės su šviesia veido spalva ir daugybe apgamų yra ypač pažeidžiami pastarojo naviko. Jei kuris nors iš jų staiga pakeičia formą ir spalvą (tamsėja arba labai tamsėja), o jo kraštai tampa nelygūs, dantyti, turėtumėte kuo greičiau kreiptis į dermatologą.

Kad apsaugotumėte odą nuo saulės ir odos ligų, maždaug 30 minučių prieš išeidami iš namų patepkite odą apsauginiu kremu nuo saulės ir dėvėkite skrybėles ar kepures. Tačiau svarbiausia vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 11:00 iki 16 val.

Šiluma ir akių melanoma

Saulės perteklius taip pat gali prisidėti prie akių melanomos – dažniausiai pasitaikančio piktybinio regėjimo organo naviko – išsivystymo. Žmonės su ryškia (dažniausiai mėlyna) rainele yra ypač pažeidžiami.

Per didelis UVA ir UVB spinduliavimas gali sukelti rainelės, ciliarinio kūno ir gyslainės melanomą, dažniausiai pasireiškiančią regos lauko defektais ir „šviesos kamuoliukų“ buvimu, klaidžiojančiais regėjimo lauke, ypač sutemus. Norėdami apsisaugoti nuo šio vėžio, dėvėkite akinius su UV filtrais.

Kategorija:

Sveikata