Limfomos yra piktybiniai navikai, atsirandantys iš b altųjų kraujo kūnelių. Limfomų simptomai gali būti nespecifiniai: tai gali būti, pavyzdžiui, nuovargis, naktinis prakaitavimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas. Jei padidėję limfmazgiai, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti dėl limfomos. Kokie kiti limfomos simptomai gali būti ir kaip šios būklės gydomos – kodėl gydytojai kartais delsia pradėti gydymą limfoma sergančiam pacientui?

Limfoma(limfoma) yra neoplastinė liga, kurios pradžios taškas yra limfinės sistemos ląstelės, t. y. b altieji kraujo kūneliai. Šiai grupei priklausančios ligos dažniausiai kyla iš B limfocitų, rečiau – nuo ​​T limfocitų ir citotoksinių (NK) ląstelių. Kiekviena limfoma yra piktybinis navikas, tačiau kai kurioms iš jų būdinga gana gerybinė eiga, o kitos yra tikrai agresyvesnės ligos.

Limfomos nėra – bent jau Lenkijoje – itin dažnas navikas

Nacionalinio vėžio registro 2010 m. duomenimis, tiek moterims, tiek vyrams limfomos sudarė apie 2,5 % visų vėžio atvejų. Kalbant apie konkrečius skaičius, iš viso 2010 m. Lenkijoje buvo diagnozuota per 3,5 tūkst. limfomų.

Kalbant apie viso pasaulio statistiką, 2012 metais šiai grupei priklausanti liga buvo diagnozuota per 560 000 pacientų, tuo pačiu metu užfiksuota per 300 000 mirčių

Limfoma gali susirgti bet kas – ir jaunas, ir pagyvenęs žmogus. Tačiau ne visi, sergantys limfoma, serga ta pačia liga – yra daug jos atmainų.

Limfomos – tipai

Yra dviejų tipų limfoma:

  • Hodžkino limfoma
  • ne Hodžkino limfoma (ne Hodžkino limfoma)

Hodžkino limfoma dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms – sergamumo pikas stebimas 20–40 metų amžiaus ir po 50 metų amžiaus. Savo ruožtu ne Hodžkino limfoma dažniausiai suserga vyresnio amžiaus pacientai, vyresni nei 60 metų (tačiau čia yra keletas išimčių – kai kurios jų rūšys dažniau pasitaiko jaunesniems pacientams).

Ne Hodžkino limfomų grupę sudaro daug skirtingų asmenųtikslios ląstelės, iš kurių jos kilusios, bet ir šių ligų eiga.

Į šią grupę įtrauktų ligų pavyzdžiai (Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis):

  • Folikulinė ne Hodžkino limfoma
  • plaukuotųjų ląstelių leukemija
  • B ląstelių limfoblastinė leukemija
  • ribinės zonos limfoma
  • Burkitto limfoma
  • anaplastinė didelių ląstelių limfoma
  • lėtinė limfocitinė leukemija
  • daugybinė mieloma (dauginė mieloma, Kahlerio liga)
  • mycosis fungoides
  • Waldenströmo makroglobulinemija
  • periferinė T ląstelių limfoma
  • mantijos ląstelių limfoma
  • difuzinė didelių B ląstelių limfoma

Limfomos – priežastys

Limfomos – kaip ir kiti vėžiniai susirgimai – išsivysto, kai nenormalios ląstelės nekontroliuojamai dauginasi. Limfomų dažniui įtakos turi tokie veiksniai kaip:

  • pesticidų ir jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis
  • imunodeficitas (dėl imunosupresantų vartojimo ar ŽIV infekcijos)
  • autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas arba celiakija)
  • šeimos naštos (jei kas nors šeimoje sirgo limfoma, padidėja rizika susirgti šia liga jų artimiesiems)
  • geografinė padėtis (pastebėta, kad, pavyzdžiui, dauguma Hodžkino limfomos atvejų pasitaiko JAV, Kanadoje ir Šiaurės Europoje, o Azijoje šio vieneto dažnis yra daug mažesnis)
  • socialinė ir ekonominė padėtis (žmonėms, kurių statusas aukštesnis, yra didesnė rizika susirgti, pavyzdžiui, Hodžkino limfoma)
  • dėl tam tikrų priežasčių taikytas chemoterapija (padidėja limfomos rizika, ypač kai chemoterapija buvo derinama su radioterapija)
  • infekcijos (tiek bakterinės, tiek virusinės infekcijos – yra ypatingas ryšys tarp EBV infekcijos ir Hodžkino limfomos atsiradimo).

Limfomos – pirmieji simptomai nespecifiniai

Limfomos gali sukelti dviejų skirtingų kategorijų simptomus. Pirmieji iš jų yra nespecifiniai negalavimai, kuriuos galima laikyti visiškai skirtingų ligų simptomu.

Kalbame apie tokias problemas kaip karščiavimas dėl nenustatytos priežasties, svorio kritimas ar naktinis prakaitavimas.

Limfoma ir peršalimas bei gripas

Limfoma dažniausiai painiojama su užsitęsusiu peršalimu ar gripu. Šiuose nenuostabuatvejų tokie simptomai kaip:

  • nedidelio laipsnio karščiavimas arba karščiavimas
  • prakaitavimas naktį
  • nuovargis, bendras kūno silpnumas
  • svorio metimas
  • kosulys ir net dusulys (kai limfoma yra krūtinėje)
  • nosies obstrukcija, išskyros iš nosies (kai limfoma yra nosiaryklėje)
  • viso kūno odos niežėjimas

Jei šie simptomai išlieka nepaisant gydymo, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.

Kaip atskirti limfomą nuo peršalimo ar gripo?

Sergant gripu, aukšta temperatūra išlieka visą laiką, o sergant vėžiu ji atsiranda ir išnyksta (net kelis kartus per dieną) be jokios aiškios priežasties.

Šis simptomas turėtų kelti mums įtarimų.

Be to, limfomai būdingas sausas ir nuolatinis kosulys. Tai pasitaiko ir sergant gripu, bet tik ligos pradžioje. Kai jis vystosi, jis virsta šlapiu kosuliu.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į odos pakitimus bei gumbelius po oda, kurie nebūdingi sergant gripu ar peršalimu, o sergant limfoma.

Be to, limfinės sistemos naviko išsivystymą gali rodyti ascitas ir (arba) apatinių galūnių patinimas, taip pat mėlynės ar kraujavimas (jei jis yra kaulų čiulpuose, iš kurių gaminamas kraujas langeliai).

Svarbu

Limfmazgiai padidėja sergant limfoma, gripu ar kitomis infekcinėmis ligomis.

Tačiau infekcijos metu limfmazgiai yra skausmingi, dažniausiai minkšti, elastingi ir gali būti judinami odos atžvilgiu. Be to, oda virš jų yra raudona ir šilta. Tokie limfmazgiai paprastai yra organizmo kovos su infekcija įrodymas.

Tačiau jei limfmazgiai neskausmingi (nors kai kuriems pacientams skausmas atsiranda išgėrus alkoholio), padidėję bent iki 2 cm, taip pat kieti, tankūs, dažnai susigrupavę į ryšulius, virš jų esanti oda nepakitusi. (neparaudusi ar šilta) ir trunka ilgiau nei 2-3 savaites, yra pagrindo nerimauti. Tada turėtumėte kreiptis į gydytoją.

Limfoma ir mononukleozė

Mononukleozės simptomai yra labai panašūs į limfomos simptomus. Sergant abiem ligomis, atsiranda:

  • patinę, kieti limfmazgiai (kirkšnyse, pažastyse, ant kaklo ar po žandikauliu), kurie dažniausiai didėja ryšuliais. Tačiau tie, kurie serga mononukleoze, yra jautrūs prisilietimui
  • karščiavimas – „bučiavimosi ligos“ atveju trunka nepertraukiamai iki 2 savaičių. Limfomos eigoje atsiranda karščiavimas irdingsta (net kelis kartus per dieną)
  • pilvo skausmas – sergant limfoma, pilvo skausmas atsiranda, kai limfoma yra skrandyje arba žarnyne. Mononukleozės atveju ją sukelia blužnies padidėjimas, todėl dažniausiai ji yra viršutinėje pilvo ertmėje kairėje pusėje (šis simptomas pasireiškia 50% pacientų)

Be to, limfomai nepasireiškia kiti mononukleozės simptomai, pvz., papilkėjusios tonzilės (sukeliančios nemalonų, pykinantį kvapą iš burnos) ir būdingas akių vokų, nosies tiltelio ar antakių patinimas.

Verta žinoti, kad EBV virusas, sukeliantis mononukleozę ir išliekantis organizme visą gyvenimą po pirminės infekcijos, gali būti atsakingas už Burkitt limfomos išsivystymą. Ši rizika padidėja žmonėms, kurių imuninė sistema silpna, pvz., užsikrėtusiems ŽIV.

Limfoma ir atopinis dermatitas

Sézary sindromas ir eritroderminė mycosis fungoides forma, odos T ląstelių limfomos atmaina, gali būti supainioti su sunkiais atopinio dermatito atvejais.

Tiek sergant odos limfoma, tiek su sunkiu atopiniu dermatitu, gali išsivystyti eritrodermija, t.y. generalizuotas odos pažeidimas, pasireiškiantis paraudimu ir lupimusi daugiau nei 90 proc. odos paviršius.

Be to, abiem atvejais oda niežti ir gali slinkti plaukai. Taip pat galite jausti padidėjusius limfmazgius.

Taigi kaip atskirti AD nuo odos limfomos?

Visų pirma, AD yra liga, kuri dažniausiai diagnozuojama vaikams (dažniausiai ji pasireiškia naujagimiams arba nuo 6 iki 7 metų amžiaus). Kita vertus, odos limfoma dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, dažnai sunkios formos.

Todėl pacientui, sergančiam vėlyvos pradžios ir (arba) sunkiu atopiniu dermatitu, reikia skirti ypatingą dėmesį diagnozei, kuri pašalina / patvirtina pirminės odos limfomos išsivystymą.

Be to, atopinį dermatitą dažnai lydi padidėjęs jautrumas maistui arba netoleravimas ar alergija (beveik 50 % vaikų, sergančių AD, taip pat serga bronchine astma ar šienlige), o tai nepastebima sergant limfoma.

Be to, pacientams, sergantiems atopija, gali būti stebimos bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos, kurios nebūdingos limfinės sistemos vėžiui

Be to, odos limfomas galima supainioti su tokiomis odos ligomis kaip:

  • psoriazė
  • alerginė kontaktinė egzema
  • žuvų žvynai
  • kiti eritrodermijos pasireiškimai

Limfomos – konkretesni simptomai

Kiti galimi limfomos simptomai yra daug specifiškesni ir yra susiję su neoplastinių masių buvimu. Tarp jų yra:

  • limfmazgių padidėjimas (dažniausiai jie yra didesni nei 2 cm, limfomos padidėję mazgai paprastai neskauda, ​​o virš jų esanti oda nepakitusi; ligos eigoje mazgai gali išaugti į ryšulius )
  • negalavimų, susijusių su limfomos įsiskverbimu į įvairius organus (pvz., pilvo skausmas, susijęs su blužnies padidėjimu arba gelta dėl kepenų pažeidimo)
  • simptomai, atsirandantys dėl kaulų čiulpų infiltracijos (pvz., anemija).

Limfomos simptomus lemia keli veiksniai, įskaitant kur bus auglio masės kūne.

Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems vėžiu krūtinės srityje, gali atsirasti dusulys, kosulys arba nespecifinis spaudimo jausmas krūtinėje.

Esant vienai iš limfomos tipų, gana įdomus simptomas yra limfmazgių skausmas, kuris gali atsirasti po … išgėrus alkoholio

Limfoma sergančių pacientų skaičius didėja. Tačiau nauji gydymo būdai vis dar nepasiekiami Lenkijos pacientams

Limfomos – diagnozė

Diagnozuojant limfomas, svarbūs tiek laboratoriniai, tiek vaizdiniai ir histopatologiniai tyrimai.

Juos, inter alia, atlieka periferinio kraujo tyrimas (kurioje gali būti nustatyta anemija ir leukocitozė), taip pat laktatdehidrogenazės aktyvumo matavimai ir kepenų bei inkstų funkcijos nustatymo tyrimai.

Vaizdo tyrimai yra be galo svarbūs – dažniausiai iš pradžių atliekami tokie tyrimai kaip kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas ar PET-KT, kurie leidžia nustatyti, ar liga neišplito.

Be jau minėtų, diagnozuojant limfomas itin svarbūs histologiniai ir imunohistocheminiai tyrimai. Jas galima atlikti surinkus pažeistą limfmazgį – rekomenduojama tirti ne fragmentą, o visą limfmazgį. Kartais taip pat užsakomi kaulų čiulpų tyrimai, pvz., kaulų čiulpų aspiracinė biopsija.

Pacientui, kuriam įtariama limfoma, atliekami ne tik tyrimai diagnozei patvirtinti arba paneigti. Pacientams taip pat skiriamos kitos analizės, pvz., echokardiografija ar plaučių funkcijos tyrimai, kurių rezultatai turi įtakos planuojant gydymo kursą.

Limfomos – pažangos stadijaligos

Visi minėti tyrimai svarbūs ne tik dėl to, kad jie leidžia nustatyti galutinę diagnozę – jų atlikimas taip pat leidžia nustatyti, kiek pažengusi paciento liga

Šiuo tikslu vadinamasis Ann Arbor skalė (dabar modifikuota), kuri išskiria keturis limfomos laipsnius:

  • I laipsnis: vieno mazgo arba vienos gretimų mazgų grupės užėmimas arba vieno papildomo mazginio pažeidimo buvimas be mazgų įtraukimo
  • II etapas: daugiau nei dviejų limfmazgių grupių pažeidimas toje pačioje diafragmos pusėje arba mazgų pakitimai, kai pažeidžiamas organas, esantis arti mazgų
  • III etapas: limfmazgių pažeidimas abiejose diafragmos pusėse arba limfmazgiai virš diafragmos, kartu pažeidžiant blužnį
  • IV etapas: papildomo limfinio organo pažeidimas kartu su mazgais.

Šios klasifikacijos išplėtimas susijęs su Hodžkino limfoma. Ten, šalia žingsnio, taip pat naudojamos dvi raidės: A ir B.

Raidė A šiuo atveju reiškia, kad pacientas neturi bendrų simptomų.

Raidė B pridedama prie Hodžkino limfomos laipsnio, kai pacientas kovoja su bet kuria iš būklių, tokių kaip karščiavimas virš 38 laipsnių C be jokios aiškios priežasties, svorio netekimas daugiau nei 10 % (tai įvyko per 6 mėnesius). ) arba naktinis prakaitavimas.

Limfomos - gydymas

Iš esmės yra du limfomų gydymo būdai: chemoterapija ir radioterapija. Tačiau ne visiems diagnozuotiems pacientams nedelsiant skiriamas gydymas. Ar gydymas bus pradėtas, priklauso nuo diagnozuotos limfomos tipo.

Šios grupės ligas galima suskirstyti į tris grupes:

  • limfomoslėtos (pvz., lėtinė limfocitinė leukemija)
  • limfomosagresyvios (pvz., mantijos ląstelių limfoma)
  • limfomoslabai agresyvios (pvz.sugeriak Burkitta).

Pirmuoju atveju diagnozė dažnai nustatoma atsitiktinai – pacientai dažniausiai būna vyresnio amžiaus ir gali neturėti jokių bendrų simptomų.

Čia dažnai taikomas „žiūrėk ir lauk“ principas – jis pagrįstas tuo, kad pacientas yra nuolat stebimas gydytojų, o gydymas pradedamas tik ligai progresuojant

Tai jokiu būdu nėra paciento nepriežiūra -limfomoslėtos limfomos sunkiai visiškai išgyja, be to, gydymas chemoterapija kartais gali turėti daugiau neigiamo poveikio nei naudos, todėljie pradeda veikti tik tada, kai to tikrai reikia.

Agresyvių ir labai agresyvių limfomų gydymas labai skiriasi. Jų atveju gydymas pradedamas kuo greičiau. Tačiau čia yra gana įdomus ryšys: šios ligos gali būti labai greitos (limfmazgiai gali labai padidėti vos per kelias dienas), tačiau dažnai šie navikai yra labai jautrūs chemoterapijai.

Limfomos - prognozė

Ligos tipas lemia paciento, sergančio limfoma, prognozę.

Pacientai, sergantys indolentine ne Hodžkino limfoma, retai turi galimybę visiškai pasveikti – nors jiems įmanoma pasiekti remisijos stadiją, nors liga gali pasikartoti. Tačiau čia verta pabrėžti, kad šių limfomų atveju išgyvenamumas net ir negydant gali siekti net kelerius metus nuo ligos diagnozavimo

Agresyvių ne Hodžkino limfomų atveju iki pusės visų pacientų galima visiškai išgydyti.

Kalbant apie Hodžkino limfomą, čia yra geriausias gydymo poveikis: iki 9 iš 10 pacientų, kuriems diagnozuota ši liga, galimas nuolatinis pasveikimas.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Apie autoriųMonika MajevskaŽurnalistas, besispecializuojantis sveikatos klausimais, ypač medicinos, sveikatos apsaugos ir sveikos mitybos srityse. Naujienų, vadovų, interviu su ekspertais ir pranešimų autorius. Asociacijos „Žurnalistai už sveikatą“ organizuojamos didžiausios Lenkijos nacionalinės medicinos konferencijos „Lenkė Europoje“, taip pat asociacijos organizuojamų specialistų seminarų ir seminarų žurnalistams dalyvė.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Onkologija