Anafilaksinis šokas, dar žinomas kaip anafilaksinė reakcija arba anafilaksija, yra staigi, sunki alerginė arba nealerginė reakcija, galimai pavojinga gyvybei, kurią sukelia į organizmą patekęs alergenas. Dėl anafilaksijos atsiranda vadinamųjų stiprūs cheminiai tarpininkai, pirmiausia veikiantys kraujagyslių sistemą ir lygiuosius raumenis.

Anafilaksinis šokastai yraanafilaksinė reakcijaarba kitaipanafilaksijayra apibendrinta reakcija dėl b altymų išsiskyrimo iš vienos rūšies b altųjų kraujo kūnelių, sukeliančių arba pabloginančių alergines reakcijas. Anafilaksija gali atsirasti dėl imuninės sistemos reakcijos – alerginės reakcijos ( alerginis šokas ) arba nesusijusios su imunine sistema – tai nealerginė (anafilaktoidinė) reakcija.

Anafilaksinis šokasgali pasireikšti ne tik įgėlus vabzdžiams, bet ir, pavyzdžiui, suvalgius tam tikrų produktų (pvz., žemės riešutų, aguonų), pavartojus vaistų (pvz., aspirino). , penicilinu), desensibilizuojančio gydymo metu arba po vakcinacijos. Kartais stiprią alerginę reakciją sukelia tik papildomas veiksnys, pvz., intensyvus fizinis krūvis, kūno perkaitimas ar atšalimas arba alkoholio vartojimas.

Apskaičiuota, kad anafilaksinis šokas kasmet ištinka apie 1-3% žmonių, o apie 0,5-2% žmonių jį patirs bent kartą gyvenime. Tai dažniau pasitaiko jauniems žmonėms ir moterims.

Anafilaksinis šokas (anafilaksija): simptomai

Pirmieji anafilaksijos simptomai pasireiškia per kelias ar kelias minutes nuo kontakto su alergenu. Tai gali sukelti stiprų nerimą, nerimą, spaudimo jausmą ir galvos skausmą. Kiti simptomai yra spengimas ausyse, blyškumas, kraujospūdžio sumažėjimas, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis ir silpnas širdies susitraukimų dažnis, taip pat stiprus dusulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas.

Esant sunkiausioms formoms (anafilaksinis šokas), atsiranda traukuliai, kurių metu gali ištikti mirtis dėl gerklų gleivinės paburkimo ir kvėpavimo takų užsikimšimo. Mažiau sunkios anafilaksijos formos yra čiaudulys, gerklės niežėjimas, odos bėrimas (dilgėlinė), dusulys ir lengvas kosulys.

Anafilaksinis šokas(anafilaksija): priežastys

Teoriškai manoma, kad beveik visi maisto produktuose esantys b altymai gali sukelti alerginę reakciją. Tačiau dažniausiai maisto produktai, galintys sukelti anafilaksiją, yra šie:

  • riešutai (pistacijos, žemės riešutai, graikiniai riešutai, lazdyno riešutai arba migdolai)
  • pienas
  • žuvis ir jūros gėrybės
  • vištienos kiaušiniai
  • sezamo ir garstyčių sėklos
  • kai kurios daržovės ir vaisiai (ypač su mažomis sėklomis).

Narkotikai taip pat gali sukelti anafilaksines reakcijas. Dažniausiai anafilaksija stebima po antibiotikų – penicilino, cefalosporinų, aminoglikozidų ir tatraciklinų. Anafilaksiją taip pat gali sukelti vitaminai, tokie kaip vitaminas B1, B12 arba folio rūgštis. Kontrastinės medžiagos, kurių sudėtyje yra jodo, leidžiamos į veną, pvz., prieš kompiuterinę tomografiją, taip pat dažnai sukelia alergiją.

Anafilaksiją taip pat sukelia alerginė reakcija į vabzdžių, ypač bičių ir vapsvų, širšių ir skruzdžių, nuodus.

Be to, suleidus vakcinas ir serumus, gali pasireikšti anafilaksinis šokas, pvz. jį gali sukelti: alergenų imunoterapija (vadinamoji desensibilizacija – ypač švirkščiama po oda), serumas nuo stabligės, antivirusinės vakcinos. Taip pat nutinka perpylus kraują arba kraujo produktus (dažniausiai dėl nesuderinamo preparato klaidos).

Tarp kitų anafilaksinio šoko priežasčių ekspertai dažniausiai mini š altį ar karštį, mankštą ir stresą.

Maždaug 1/3 žmonių, patyrusių anafilaksinį šoką, negali rasti anafilaksijos priežasties.

Anafilaksija yra sunkiausia alergijos rūšis. Gali kelti pavojų gyvybei

Anafilaksinis šokas (anafilaksija): gydymas

Jei pasireiškia anafilaksinės reakcijos simptomai, gydymą reikia pradėti nedelsiant. Pirmiausia pašalinkite alergeno š altinį, o tada epinefriną reikia leisti į raumenis arba po oda (ištikus anafilaksiniam šokui, rekomenduojama leisti į veną). Išorinė šlaunies dalis yra labiausiai pageidaujama injekcijos vieta. Injekcija taip pat gali būti atliekama per drabužius.

Kitas etapas – 1 kartos antihistamininių vaistų skyrimas. Taip pat reikia palaikyti tinkamą kvėpavimo ir kraujotakos sistemų funkcionavimą. Jei pacientas yra be sąmonės, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Kaip apsisaugoti nuo anafilaksinės reakcijos?

Kad išvengtumėte anafilaksinių reakcijų, venkite alergiją sukeliančių medžiagų ir visų pirma atkreipkite dėmesį į maisto sudėtį, ypač jeižinote, kad esate alergiškas kai kuriems produktams. Naudinga atlikti odos testus, kad išsiaiškintumėte, kokių produktų turėtumėte vengti. Jei esate labai alergiškas, visada turėtumėte su savimi turėti adrenalino užpildytą švirkštą ir pakabuką ar apyrankę su informacija apie medžiagas, kurioms esate alergiškas. Taip pat naudinga atlikti desensibilizavimo procedūras.

Kategorija:

Alergija