Lipidų profilis yra kraujo tyrimas, kuriuo matuojama cholesterolio, jo MTL ir DTL frakcijų bei trigliceridų koncentracija. Lipidų profilis yra daug patikimesnis nei bendro cholesterolio kiekio kraujyje matavimas. Reguliariai atlikite lipidų profilį, kad išvengtumėte, pavyzdžiui, aterosklerozės, širdies priepuolio ar insulto. Kokie yra cholesterolio standartai? Kaip interpretuoti lipidų profilio rezultatus?

Lipidų profilisyra daug tikslesnis nei pagrindinis ir dažniausiai atliekamas tyrimas – bendrojo cholesterolio nustatymas. Lipidų profilis (lipidų profilis) -testas , kurį sudaro ne tik bendrojo cholesterolio kiekio, bet ir jo frakcijos nustatymasMTL , DTL ir trigliceridai (trigliceridai).

Kodėl tai taip svarbu? Nes tik visų šių rezultatų pagrindu galima įvertinti tikrąją riebalų (lipidų) apykaitą organizme, nuo kurios priklauso kraujotakos sistemos būklė, taigi – rizika susirgti ateroskleroze, koronarine širdies liga, infarktu ar. smūgis.

Savo interesais turėtumėte profilaktiškai pasitikrinti lipidų profilį, atsižvelgiant į jūsų amžių ir sveikatos būklę. Pirmasis matavimas turėtų būti atliktas maždaug 20 metų amžiaus.

Lipidų profilis: trigliceridai

Tai yra vadinamieji neutralūs riebalai. Didelis jų kiekis rodo, kad kraujyje paprastai yra per daug riebalų. Padidėjęs trigliceridų kiekis dažniausiai stebimas žmonėms, kurie valgo daug saldumynų (tai gali būti saldūs užkandžiai – batonėlis, saldainiai, kurių dažnai nepastebime), diabetikams, nutukusiems. Per didelis šių riebalų kiekis yra toks pat pavojingas kaip cholesterolio perteklius ir prisideda prie išeminės širdies ligos išsivystymo, ypač kai sumažėja DTL.

Jei rezultatas teisingas, testą reikia kartoti kas 5 metus. Vyresnės nei 50 metų moterys ir vyresni nei 45 metų vyrai turėtų kasmet tirti lipidų profilį. O jei rezultatas nenormalus, tuomet kontrolines analizes reikia kartoti taip, kaip nurodė gydytojas. Vaikams cholesterolio kiekis tikrinamas tik tuo atveju, jei jų tėvai per anksti sirgo koronarine širdies liga ir yra nutukę.Tirtimi reikalingas siuntimas pagal Nacionalinę ligonių kasą. Asmeniškai už lipidogramą reikia sumokėti apie 50 PLN. Tyrimas neužima laiko, tai yrakraujo paėmimas iš venos.

Taip pat pasiruošimas nėra varginantis. Į laboratoriją turite ateiti nevalgius, po mažiausiai 8 valandų valgymo pertraukos. Vien sulčių, arbatos ar kavos su cukrumi gėrimas gali iškreipti trigliceridų kiekį kraujyje. Kad rezultatas atspindėtų tikrąją organizmo lipidų apykaitos būklę, likus kelioms dienoms iki tyrimo, reikėtų normaliai maitintis, nevengti alkoholio, jeigu jį geriate nuolat. Tik vakarienė bandymo išvakarėse turi būti lengvai virškinama ir be alkoholio, nes rezultatai bus klaidingi.

Pabandyk

Autorius: Time S.A

Atminkite, kad tinkamai parinkta dieta sumažins „blogojo“ cholesterolio koncentraciją ir padės kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasinaudokite JeszCoLubisz – novatoriška Sveikatos vadovo mitybos sistema ir mėgaukitės individualiai parinktu planu bei nuolatine dietologo priežiūra. Rūpinkitės savo sveikata ir sumažinkite aterosklerozės, širdies priepuolio ar insulto riziką.

Sužinoti daugiau

Lipidų profilis – patikrinkite savo rezultatą

Nuo 2 iki 18 metų cholesterolio koncentracija yra 12-140 mg/dl, vėliau ji padidėja apie 2,2 mg per metus. Remiantis Lenkijos prevencijos forumo gairėmis, teisingos lipidų vertės suaugusiesiems turėtų būti:

  • bendrojo cholesterolio – mažiau nei 190 mg/dL (5 mmol/l)
  • MTL frakcija - mažiau nei 115 mg / dL (3 mmol / L)
  • DTL (vyrams) - daugiau nei 40 mg / dL (1 mmol / L)
  • DTL (moterims) - daugiau nei 45 mg / dL (1,2 mmol / L)
  • trigliceridų – mažiau nei 150 mg / dL (1,7 mmol / dL)

Kai kurių laboratorijų rezultatai gali skirtis. Tai priklauso nuo to, kaip apskaičiuojamas jūsų lipidų kiekis. Todėl spaudinyje šalia savo tyrimo rezultatų rasite ir laboratorijoje, kurioje jis buvo atliktas, priimtus standartus. Tačiau visuotinai pripažinti rodikliai taikomi tik sveikiems žmonėms.

Jei patyrėte infarktą, bendras cholesterolio kiekis turi būti ne didesnis kaip 180 mg/dl, o po infarkto ir diabeto – ne daugiau kaip 165 mg/dl. Žmonių, kuriems gresia aterosklerozės komplikacijų rizika (rūkantiems, sėdintiems, nutukusiems žmonėms), MTL cholesterolio kiekis turi būti mažesnis nei 100 mg/dl, o po infarkto ir sergančių cukriniu diabetu – mažesnis nei 70 mg/dl.

Problema

Bendras cholesterolio kiekis

Cholesterolis yra riebalų junginys, kuris organizme atlieka daug naudingų funkcijų. Jis yra ląstelių membranų dalis, dalyvauja gaminant hormonus, tulžies rūgščių, reikalingų riebalams virškinti, sintezėje, dalyvauja vitamino D gamyboje, vaidina svarbų vaidmenį smegenų darbe.

Gerai, kai jūsų cholesterolio kiekis palaikomas tinkamo lygio. Pataisytivisų organų funkcionavimui pakanka to, ką pats organizmas gamina. Jai tenka 80 proc. viso organizme cirkuliuojančio cholesterolio, 20 proc. pristatome su maistu. Būtent su maistu gaunamas cholesterolis didina bendrojo cholesterolio kiekį mūsų kraujyje.

O kai jo per daug, jis kaupiasi vidinėse kraujagyslių sienelėse aterosklerozinių plokštelių pavidalu. Ląsteles pasiekia vis mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Ilgainiui išsivysto išeminė širdies liga (vainikinė arterija), mažėja smegenų veikla. Kai aterosklerozinė plokštelė užsandarina vieną ar daugiau širdies kraujagyslių, įvyksta širdies priepuolis. Užkimšimas vienoje iš smegenis aprūpinančių arterijų sukelia insultą, o kraujagyslės, aprūpinančios smegenis krauju, plyšimas – insultą. Ateroskleroziniai pakitimai gali pažeisti akies tinklainę, sukelti kojų išemiją ir inkstų nepakankamumą.

Žiūrėkite 7 nuotraukų galeriją

Iš kur kyla padidėjęs cholesterolio kiekis?

Padidėjęs cholesterolio kiekis gali būti nulemtas genetiškai. Tada tai yra įgimtas receptorių, atsakingų už MTL frakcijos absorbciją ir skilimą, trūkumas arba sutrikimas. Tai taip pat gali būti kai kurių medžiagų apykaitos ligų, tokių kaip hipotirozė, arba tam tikrų vaistų, tokių kaip diuretikų ar progestagenų, pasekmė. Tačiau neapsigaukite: dažniausiai medžiagų apykaitos sutrikimus, pasireiškiančius padidėjusiu bendrojo cholesterolio ir (arba) MTL (hipercholesterolemija) ir trigliceridų kiekiu (hipertrigliceridemija), finansuojame patys savo prašymu, vadovaudamiesi nesveika gyvensena.

Skaitykite: 17 cholesterolio mažinimo priemonių

Kai riebi mityba ir judėjimo trūkumas derinami su genetiniu polinkiu, lipidų sutrikimų rizika smarkiai padidėja.

Svarbu

DTL cholesterolis (geras)

DTL (didelio tankio lipoproteinai) cholesterolis, taip pat žinomas kaip geras cholesterolis, yra lipoproteinai (junginiai tarp riebalų ir b altymų), kuriuose yra daugiau b altymų nei cholesterolio, bet jie yra tankesni. Mūsų kraujyje yra mažiau kraujo nei blogojo cholesterolio.

Jis taip pat prasiskverbia pro arterijų sieneles, tačiau jose nesikaupia, o veikia kaip MTL antagonistas – paima dalį jose esančio likutinio cholesterolio ir perneša atgal į kepenis. Ten jis vėl susijungia su b altymais, sudarydamas lipoproteinus, arba paverčiamas tulžies rūgštimis ir pašalinamas iš organizmo.

Šios frakcijos cholesterolis veikia kaip kraujagysles valantis ir mažina blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Žmonėms, kurių DTL lygis yra mažas, yra didesnė koronarinės širdies ligos rizika, net jei bendras cholesterolio kiekis yra normalus.Gerojo cholesterolio lygis paprastai yra mažesnis rūkantiems žmonėms, o fiziškai aktyviems žmonėms jis didėja.

MTL cholesterolis (blogasis)

Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, taip pat žinomas kaip blogasis cholesterolis, yra lipoproteinas, kurio ploname b altyminiame apvalkale yra daug mažo tankio cholesterolio. Todėl MTL dalelės lengvai prasiskverbia į kraują ir vaidina svarbų vaidmenį vystant aterosklerozei.

Ilgalaikiai tyrimai parodė tiesioginį ryšį tarp MTL cholesterolio ir išeminės širdies ligos. Žmonėms, kurių blogojo cholesterolio kiekis yra didelis, gresia didesnė aterosklerozės rizika nei tiems, kurių bendrojo cholesterolio kiekis yra didelis, tačiau tie, kurių bendrojo cholesterolio ir MTL cholesterolio kiekis yra didelis, yra didžiausi pažeidėjai.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Tyrimai