Crossfit yra labai universali ir efektyvi treniruotė, tačiau ne visada naudinga jūsų sveikatai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad dauguma crossfit pratimų priklauso didelės rizikos grupei – tai reiškia, kad jų saugumas priklauso nuo didelio treniruoklio tikslumo, susikaupimo ir didelio efektyvumo. Žmonės, kuriems trūksta šių savybių dėl crossfit treniruočių, yra labiau linkę į traumas, pervargimą, lėtinį sąnarių ir raumenų skausmą.

Ar crossfit sveikas?Aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes viskas priklauso nuo to, kokią patirtį turime treniruotėse ir kaip pasirenkame pratimų sunkumą savo fiziniam pasirengimui lygis.

Verta paminėti, kad savo gyvavimo pradžioje krosfitas buvo vienas iš karių ir policininkų rengimo elementų, kas aiškiai parodo, kad tai sunki treniruotė ir reikalaujanti specifinių fizinių gebėjimų.

Žmonės, kurie niekada anksčiau nebuvo užsiėmę sportu ir vadovaujasi tik mada ar kitų nuomone, neturėtų jame dalyvauti. Taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių bei raumenų ir kaulų sistemos ligomis (pvz., diabetu, ateroskleroze, hipertenzija, potrauminiais pažeidimais, sąnarių skausmais) prieš pradėdami treniruotis turėtų perskaityti šios sporto šakos trūkumų ir kontraindikacijų sąrašą.

Patikrinkite, kokių trūkumų gali turėti „crossfit“ ir kas turėtų atsisakyti jo pratybų.

Crossfit dažnai sukelia traumų

Crossfit treniruoklių traumos nutinka labai dažnai – šis rodiklis yra daug didesnis nei kitose disciplinose.

Kodėl? Visų pirma, crossfit yra paremtas pratimais su svarmenimis (hanteliais, štanga), kurie, kad būtų saugu, turi būti atliekami labai tiksliai ir taisyklingai techniškai. Asmeniui, kuris anksčiau niekada nesitreniravo su svoriais ir kuris mankštinasi savarankiškai, gali būti sunku įvaldyti tinkamą techniką.

Be to, jis dažniausiai neturi teisingų judėjimo įpročių, o tai kartu su intensyviomis crossfit treniruotėmis gali sukelti raumenų disbalansą.

Be to, crossfit schemoje dažnai naudojamas AMRAP – kuo daugiau raundų, t. y. kuo daugiau raundų per trumpiausią įmanomą laiką. Noras atlikti kuo daugiau pakartojimų daro praktikų judesius greitus, bet netikslius. Tai ypač pavojingaatliekant pratimus su štanga, kai net menkiausia klaida (pvz., svirduliavimas ar katės nugara padarymas) gali baigtis rimta stuburo trauma.

Skaitykite: CROSSFIT: kam treniruojasi crossfit?

Svarbu

Norėdami sumažinti traumų riziką, pradedantieji turėtų treniruotis krosfitą prižiūrimi profesionalaus trenerio. Tai parodys, kaip tinkamai sportuoti ir ištaisys visas padarytas klaidas. Tai taip pat padės sudaryti individualų treniruočių planą, kuris bus pritaikytas prie pateikto pasirengimo lygio.

Kaip atskirti gerą trenerį nuo mėgėjo?

Crossfit labai vargina

Neoficiali crossfit taisyklė yra tokia: mankštinkitės taip, kad treniruotės pabaigoje mirtumėte iš nuovargio. Treneriai paprastai nerekomenduoja šio treniruočių būdo, bet faktas yra tas, kad „crossfit“ visada reikalauja pastovaus, ritmiško darbo tempo.

Tarp pratimų nėra poilsio (tik tarp raundų), todėl praktiškai kelias minutes tenka vieną po kito atlikti kelis itin alinančius jėgos ir ištvermės pratimus. Pavyzdžiui: 10 atsilenkimų, 15 atsispaudimų, 10 prisitraukimų ant strypo, 15 šuolių aukštyn krūtine.

Skaitykite: CROSSFIT – patarimai ir pratimų rinkinys pradedantiesiems CROSSFIT – trumpas ir intensyvus treniruočių planas

Ne kiekvienas organizmas sugeba atlaikyti tokius krūvius, todėl renkantis treniruočių planą reikia būti labai atidiems ir atsižvelgti į savo ribotumą. Žmonės, turintys problemų su širdimi, po infarkto, sergantys hipertenzija, turėtų visiškai atsisakyti tokio pobūdžio pratimų, o sutelkti dėmesį į saikingas kardio treniruotes. Be to, periodinės ligos, tokios kaip gripas, peršalimas ar net įprastas nuovargis, neleidžia dalyvauti crossfit treniruotėse.

Būk atsargus!

Sportuodami savarankiškai, būkite atidūs internete sklandančioms treniruočių programoms. Jie dažnai per daug reiklūs net pažengusiems žmonėms. Pasitaiko, kad per vieną treniruotę jie daro net 100 vieno pratimo pakartojimų (pvz., treniruotę ANGIE sudaro 100 prisitraukimų, 100 atsispaudimų, tiek pat susitraukimų ir pritūpimų).

Net jei toks pakartojimų skaičius paskirstomas per kelis raundus, tokio tipo treniruotės labai kenkia organizmui. Todėl visada turėtumėte vadovautis sveiku protu ir pasirinkti programas, atitinkančias jūsų mokymo lygį.

Crossfit gali sukelti streso skausmus

Kiekviena crossfit treniruotė labai apkrauna raumenis ir visą motorinę sistemą. Specialistai pabrėžia, kad per intensyvios ir dažnos treniruotės gali itin neigiamai paveikti sąnarių būklę.Jas užpildančios kremzlės daug greičiau nusidėvi atliekant crossfit pratimus nei treniruojantis sporto salėje.

Dėl šios priežasties crossfit nėra geras pasirinkimas žmonėms, sergantiems reumatinėmis ligomis ir osteoporoze. Jo neturėtų praktikuoti žmonės, patyrę sumušimų, traumų dėl nelaimingų atsitikimų ar po operacijų. Svarbu, kad net sveiki žmonės treniruotės metu atidžiai stebėtų organizmo siunčiamus signalus – bet koks užsitęsęs skausmas rodo, kad reikia nedelsiant mesti treniruotes.

Retesnė, bet reikšminga crossfit rizika yra rabdomiolizė – traumos tipas, randamas labai sunkiai besitreniruojantiems sportininkams. Jį sudaro raumenų audinio pažeidimas (jo suirimas) dėl per didelių treniruočių krūvių. Rabdomiolizės simptomai yra bendras silpnumas, raumenų sustingimas ir skausmas, tamsus šlapimas. Rizika susirgti šia liga padidėja, kai po ilgesnės pertraukos atnaujiname treniruotes ir pratimų sunkumo nepritaikome prie savo būklės.

Crossfit reikalauja geros koordinacijos ir susikaupimo

Crossfit treniruotės susideda iš vienas po kito atliekamų funkcinių pratimų, įtraukiant kelias raumenų grupes vienu metu. Treniruotės tempas paprastai yra gana greitas, be pertraukų tarp pratimų, todėl būkite susikaupę ir susikaupę.

Žmonės, kurių labirintas neveikia tinkamai, kurie turi problemų dėl pusiausvyros ir motorinės koordinacijos, turėtų atsisakyti crossfit treniruočių. Išsiblaškymas ir sunkumai derinant atskirus judesius į vieną seką sumažina pratimų efektyvumą ir padidina traumų riziką.

Kategorija:

Pratimų ABC