Alergijos kraujo tyrimais įvertinamas antikūnų, atsakingų už alerginę reakciją, lygis mėginyje, paimtame iš paciento. Visa procedūra nereikalauja odos sąlyčio su alergenu. Tai svarbu žmonėms, kuriems odos tyrimai nerekomenduojami dėl anafilaksinės reakcijos pavojaus. Didelis diagnostinių alergijos kraujo tyrimų privalumas yra ir tai, kad nereikia nutraukti antialerginių vaistų vartojimo. Kas yra kraujo alergijos tyrimai? Ką rodo tyrimo rezultatai?

Alerginiai kraujo tyrimaiyra vienas iš diagnostikos metodų, naudojamų nustatant alergijos tipą. Jie pagrįsti antikūnų, atsakingų už alerginę reakciją, nustatymu.

Tarp kraujo alergijos tyrimų išskiriami šie:

  • nustatantis bendrą antikūnų lygį, t. y. bendrą IgE;
  • specifinio IgE lygio įvertinimas, t.y. reakcijos į atskirus alergenus;
  • atrankos testai naudojant alergenų plokštes.

Alerginės ligos šiuo metu priskiriamos civilizacijos ligoms. Jų skaičius išsivysčiusiose šalyse vis dar auga. Skaičiuojama, kad alergija jau serga daugiau nei 20 proc. Su alerginėmis ligomis susiję simptomai labai pablogina gyvenimo kokybę.

Jie gali kelti rimtą grėsmę viso organizmo sveikatai. Smarki anafilaksinė reakcija, susijusi su alergija, kartais baigiasi paciento mirtimi. Tinkama alergenų diagnozė leidžia jų išvengti.

Alerginiai kraujo tyrimai - diagnozė

Kraujo alergijos tyrimai atliekami siekiant įvertinti imuninės sistemos atsaką į įvairius galimus alergenus. Šios medžiagos nėra kenksmingos sveikiems žmonėms. Deja, alerginėmis ligomis sergančių pacientų organizmai jas pripažįsta kaip potencialią grėsmę. Kontaktas su alergenais sukelia neracionalų imuninį atsaką, kurio simptomai vargina ir kenkia sveikatai.

Alergines reakcijas sukeliančios medžiagos dažniausiai yra b altyminės struktūros junginiai, kilę iš gyvų organizmų. Tai gali būti gyvūnų plaukų, žiedadulkių, grybelių ar bakterijų produktai. Kartais alergenai taip pat yra molekulės, kurios nėra biologinės prigimties, pvz., metalai ir vaistai.

Atliekant kraujo alergijos tyrimus, patikrinamas imuninis atsakas į tokiusalergenai, tokie kaip:

  • maisto produktų, pvz., karvės pieno, kiaušinių, sojų pupelių, žemės riešutų, žuvies arba jūros gėrybių;
  • augalų, pvz., žolių ir medžių, žiedadulkės;
  • gyvūnų alergenai, pvz., dulkių erkės, plaukai, paukščių plunksnos,
  • vaistų, pvz., penicilino ir salicilatų,
  • vabzdžių nuodai,
  • pelėsių sporų,
  • lateksas.

Alerginę reakciją gali sukelti daugybė įvairių alergenų. Tačiau yra medžiagų, kurios statistiškai jautrina dažniau nei kitos.

Dėl šios priežasties alergijos testuose naudojamos pagrindinės plokštės, kuriose yra apie 20 vienai grupei priklausančių alergenų. Tokiuose rinkiniuose yra panašios kilmės medžiagų, pvz., maisto ar žiedadulkių.

Alerginiai kraujo tyrimai – indikacijos

  • nosies užgulimas
  • sloga
  • ašarojimas ir junginės paraudimas
  • odos dėmės
  • paroksizminis čiaudėjimas
  • dusulys
  • švokštimas

Alerginiai simptomai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Dauguma jų nėra specifiniai, gali rodyti kitų ligų buvimą. Svarbu išvengti infekcijos ir apsinuodijimo.

Pirmas žingsnis siekiant teisingai diagnozuoti ligą – apsilankyti pas gydytoją specialistą. Kruopščiai įvertinęs simptomus, jis arba ji gali rekomenduoti atlikti alergijos tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus.

Alerginiai kraujo tyrimai – kada rekomenduojama juos daryti?

Esant anksčiau aprašytiems alerginiams simptomams, gydytojas dažniausiai paskiria atitinkamus tyrimus. Odos testai yra pagrindinis diagnostikos metodas. Kai kuriais atvejais jie nerekomenduojami arba neduoda patikimų rezultatų. Alergijos kraujo tyrimai yra geras sprendimas tokioms situacijoms.

Šie testai rekomenduojami, kai:

  • pacientas negali nustoti vartoti antihistamininių vaistų,
  • kūno pokyčiai (pvz., atopinis dermatitas, egzema, dilgėlinė) trikdo odos tyrimų rezultatus,
  • pacientė yra nėščia, o tai yra kontraindikacija atlikti odos tyrimus,
  • sumažėjęs odos reaktyvumas mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms,
  • paciento nenoras atlikti odos tyrimus, atsiradęs dėl nemalonios procedūros,
  • įtarimas dėl paciento anafilaksinės reakcijos atliekant odos tyrimus, kuriems reikia tiesioginio kontakto su alergenu,
  • yra įtarimas dėl alergijos vabzdžių nuodams, kurie yra stiprus alergenas ir gali sukelti sunkias anafilaksines reakcijas atliekant odos tyrimus,
  • yra įtarimas dėl alergijos maistui, kai odos testai nepatikimirezultatai.

Kraujo tyrimai taip pat užsakomi kaip kitas diagnostikos žingsnis po pagrindinių tyrimų atlikimo. Paprastai tokia indikacija yra odos tyrimų rezultatų neatitikimas klinikiniam paciento vaizdui.

Alerginiai kraujo tyrimai – nauda

  • Lengva procedūra – pacientas dovanoja kraujo mėginį nedalyvaudamas tolesniuose alergijos tyrimo etapuose.
  • Paciento saugumas tyrimo metu – atliekant alerginius kraujo tyrimus nereikia tiesioginio odos sąlyčio su alergenu. Tai pašalina pavojingos anafilaksinės reakcijos riziką.
  • Paciento vartojami vaistai neturi įtakos tyrimo rezultatui
  • Prieš atliekant tyrimą nereikia nustoti vartoti vaistų nuo alergijos.
  • Testas įvertina imuninį atsaką į įvairius alergenus.

Alergijos kraujo tyrimai yra alternatyva odos tyrimams, kurie pacientui gali būti varginantys.

Alerginiai kraujo tyrimai - kursas

Tyrimas prasideda nuo paciento kraujo mėginio paėmimo. Dažniausiai praduriama alkūnkaulio vena. Tyrimui nereikia jokio pasiruošimo, pvz., badavimo. Tada mėginys siunčiamas į diagnostinę laboratoriją, kur išskirtame serume nustatomas bendras IgE arba specifinis IgE. Procedūrai dažniausiai naudojami fermentiniai (ELISA) arba radioimuniniai tyrimai (RAST)

Atlikus tyrimą gauti rezultatai turi būti pateikti gydytojui specialistui. Tik jo nuodugni analizė gali būti galutinės diagnozės š altinis.

Informacija iš kraujo alergijos tyrimų yra dviprasmiška. Teigiamas tyrimo rezultatas nepatvirtina, kad esate alergiškas tam tikram alergenui.

Alerginiai kraujo tyrimai - rezultatai

Alerginių kraujo tyrimų rezultatai rodo alergenui specifinių IgE antikūnų buvimą arba nebuvimą. Tai padeda nustatyti imuninio atsako į konkrečias medžiagas, pvz., maistą, žiedadulkes ir vabzdžių nuodus, tipą.

IgE lygis gali būti išreikštas dviem būdais:

  • naudojant koncentraciją kU / ml
  • klasių, atitinkančių antikūnų koncentraciją, forma. Šiame ženkle 0 yra jų nebuvimas, o 6 yra labai aukštas lygis. Kuo aukštesnė klasė, tuo didesnė tikimybė, kad turėsite alergiją.

Pasitaiko atvejų, kai kraujo tyrimų rezultatai nesutampa su simptomais. Specifinio IgE tyrimas yra tik vadovas gydytojui. Dažna pacientų daroma klaida yra savęs interpretavimasduomenys.

Atlikdami kraujo alergijos tyrimą dėl bendro IgE, galite nustatyti, ar pacientas yra alergiškas. Šiame tyrime jo rūšys nenurodomos. Padidėjęs IgE lygis rodo alerginę ligą, bet to nepatvirtina.

Vertinant paciento būklę, naudojamos normos, kurių viršijimas rodo alergiją. Jie priklauso nuo amžiaus, pavyzdžiui:

  • naujagimiai: 5-10 V / ml
  • 7–10 metų vaikai: apie 300 vienetų / ml
  • suaugusiems: 100 vienetų / ml .

Bendri kraujo IgE rezultatai kartais taip pat pateikiami naudojant skalę nuo 0 iki 6. Kuo didesnis balas, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas susirgs alergine liga.

Taip pat skaitykite: Specifinė imunoterapija gydant alergijas

Kategorija:

Alergija