- Kada kreiptis į alergologą?
- Kokias ligas gydo alergologas?
- Kaip atrodo vizitas pas alergologą? Alergijos pokalbis
- Kokius tyrimus gali skirti alergologas?
- Kokį gydymą gali skirti alergologas?
Alergologas – tai gydytojas, nagrinėjantis ligas, kurias sukelia alergenai, t.y. aplinkoje pasklidę antigenai sukelia alerginę reakciją. Gydytojas alergologas atlieka pokalbį, paskiria reikiamus tyrimus ir pagal tai nustato paciento alergijos tipą bei pasiūlo gydymą.
Alergologasyra gydytojas, kurio specializacija yraalergija- medicinos sritis, susijusi su alergenų sukeliamų ligų diagnostika ir gydymu . Alergenai – tai aplinkoje dažniausiai aptinkamos medžiagos, tokios kaip žiedadulkės, erkės, pelėsiai, tam tikros maistinės medžiagos, metalai, konservantai, gyvūnų plaukai ir kt., galinčios sukelti alerginę reakciją. Tai atsiranda, kai imuninė sistema netinkamai reaguoja į sąlytį su svetima medžiaga. Gydytojo alergologo užduotis – pokalbio su pacientu ir užsakius atitinkamus tyrimus, nustatyti alergijos priežastį ir įgyvendinti tinkamą gydymo režimą.
Alergiją gali sukelti:
- įkvepiami alergenai – medžiagos, kurias įkvepiame kartu su oru, pvz., dulkės ir viskas, kas jose yra (žiedadulkės, augalų ir gyvūnų liekanos, pelėsiai, erkės), žiedadulkės, pelėsių sporos;
- maisto alergenai – augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagos, esančios maisto produktuose, kurios vartojant sukelia alerginę reakciją, pvz., karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, sojos pupelės, kviečiai ir kt.
- kontaktiniai alergenai – sukelia alerginę reakciją po sąlyčio su oda, pvz., metalai (chromas, nikelis), plastikai, dažikliai, kvapiosios medžiagos, konservantai;
- vaistai – dažniausiai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., acetilsalicilo rūgštis, ibuprofenas, naproksenas, ketonas), antibiotikai, narkotikai (anestezijai) naudojami vaistai.
Kada kreiptis į alergologą?
Reikėtų registruotis pas alergologą, kai tam tikru metų laiku vargina šie simptomai:
- čiaudėjimo epizodai,
- vandeninga sloga,
- ašarojančios akys,
- junginės paraudimas,
- niežti nosį.
Specialistas taip pat gali padėti, kai suvartoję konkretų produktą ar kontaktuodami su tam tikra medžiaga patiriame nerimą keliančius simptomus. Tada gali pasirodyti:
- niežulysskinai,
- bėrimas,
- burbuliukų,
- dusulys,
- pykinimas,
- viduriavimas.
Kokias ligas gydo alergologas?
Tai visos alerginės ligos, įskaitant
- alerginė astma,
- alerginis kosulys,
- šienligė (alerginis rinitas),
- alerginė krūtinės angina,
- alerginė dilgėlinė,
- demografizmas,
- maisto alergija
- alerginis sinusitas,
- alerginis otitas,
- alerginis konjunktyvitas.
Kaip atrodo vizitas pas alergologą? Alergijos pokalbis
Gydytojas alergologas, remdamasis tyrimais ir pokalbiu su pacientu, gali nustatyti alergijos priežastis. Apsilankymo metu pasiteirauja apie tai, ar buvo buvę kontakto su įtariamu alergenu simptomai, jų dažnumas ir kitos galimos lydinčios ligos. Specialistas taip pat gali paklausti, ar paciento šeimoje yra alerginių ligų.
Kokius tyrimus gali skirti alergologas?
Alergologas užsako alergijos tyrimus, kad nustatytų alergijos priežastis, kurie skirstomi į:
- odos testai - alergenas prisiriša prie odos ir po 15-20 minučių patikrina, ar nepasireiškė alerginė reakcija;
- kraujo tyrimai – tai IgE antikūnų nustatymas atskiriems alergenams (žiedadulkėms, erkėms, pelėsiams ir gyvūnų alergenams);
- provokaciniai testai (bandymai) – kaip rodo pavadinimas, jie apima alerginės reakcijos išprovokavimą tiesiogiai pavedant pacientą alergenu, pvz., švirkščiant į nosį arba per bronchus (pacientas įkvepia alergeną aerozolyje) arba tam tikros rūšies maisto vartojimas.
Kokį gydymą gali skirti alergologas?
Kai alergijos simptomai pasireiškia sezoniškai ir apsiriboja sloga ar čiauduliu, alergologas dažniausiai užsako antihistamininių vaistų, kad slopintų alerginę reakciją. Jis taip pat gali naudoti akių ir nosies preparatus, turinčius vietinio poveikio katarą ir ašarojimą slopinti.
Pagrįstais atvejais alergologas rekomenduoja desensibilizaciją arba alergenų imunoterapiją. Tai reiškia, kad pacientas tam tikrą laikotarpį, kas 7–14 dienų, palaipsniui didėja vakcinos pavidalu, didinant alergeno dozes. Ilgainiui alergiško žmogaus imuninė sistema pripranta prie svetimos medžiagos ir nustoja gaminti prieš alergeną nukreiptus priešingus veiksmus.