Endometriumo vėžys, t. y. endometriumo vėžys, yra piktybinis moterų reprodukcinės sistemos navikas. Endometriumo vėžio prognozė priklauso nuo naviko stadijos diagnozavimo metu. Žinodami, kokie yra šio vėžio simptomai, galite pakankamai anksti kreiptis dėl tyrimų ir padidinti visiško pasveikimo tikimybę. Patikrinkite, kokios yra endometriumo vėžio išsivystymo priežastys, kokie simptomai gali būti pirmasis jo požymis ir žingsnis po žingsnio diagnozavimo ir gydymo procesą.

Endometriumo vėžys , t.y.endometriumo vėžys(lot. endometriumo karcinoma) dažniausiai diagnozuojamas moterims perimenopauzės laikotarpiu, t.y. nuo 55 m. ir 64 metų amžiaus, taip pat vyresnėms nei 70 metų moterims. Lenkijoje jo pasireiškimo dažnis vertinamas apie 7 procentus.

Didžiausia rizika susirgti šiuo vėžiu yra moterims po menopauzės. Yra žinomi kelių tipų veiksniai, galintys prisidėti prie endometriumo vėžio vystymosi. Tarp jų, atrodo, didžiausią įtaką turi hormoniniai ir gyvenimo būdo veiksniai. Pastarųjų vaidmenį įrodo faktas, kad net 50-70% pacientų, sergančių endometriumo vėžiu, tuo pačiu metu yra nutukę.

Kaip vystosi endometriumo vėžys?

Endometriumas yra gleivinė, kuri iškloja gimdos vidų. Jo struktūra ir veikimas priklauso nuo hormonų reguliavimo. Lytinių hormonų koncentracijos pokyčiai, lydimi vėlesnių menstruacinio ciklo fazių, sukelia nuolatinį endometriumo atstatymą ir jo mėnesinį šveitimą.

Endometriumo vėžį sukelia nekontroliuojamas vėžio ląstelių augimas. Šios ląstelės yra atsparios biologiniams kontrolės mechanizmams. Jie gali greitai daugintis ir prasiskverbti į aplinkinius audinius.

Pažengusiose stadijose endometriumo vėžys per limfagysles gali išplisti į kitus organus. Gimdos gleivinės ląstelių dauginimąsi skatina moteriški lytiniai hormonai – estrogenai. Dėl šios priežasties endometriumo vėžys yra įtrauktas į vadinamųjų nuo hormonų priklausomų navikų grupę.

Jo raida glaudžiai susijusi su estrogenų apykaita moters organizme. Priešingai, endometriumo vėžio rizika didėja su amžiumididžiausias dažnis yra maždaug 60 metų moterims.

Endometriumo vėžys – rizikos veiksniai

Kurioms moterims yra didesnė rizika susirgti endometriumo vėžiu? Ilgamečiai moksliniai tyrimai ir gydytojų patirtis leido nustatyti keletą veiksnių, prisidedančių prie šio vėžio išsivystymo, grupes.

Svarbiausi iš jų atrodo organizmo hormonų pusiausvyros pokyčiai. Tinkamas jo veikimas pagrįstas dviejų lytinių hormonų grupių – estrogenų ir gestagenų (daugiausia progesterono) – pusiausvyros palaikymu. Endometriumo vėžys išsivysto, kai padidėja estrogenų aktyvumas ir jo neatsveria progesteronas.

Estrogenai nuolat stimuliuoja gimdos gleivinės augimą, dėl kurio kyla nenormalaus ląstelių dalijimosi ir ląstelių struktūros pokyčių rizika. Šie reiškiniai sudaro neoplastinio proceso branduolį.

Kokiose situacijose estrogenai gali būti tokie naudingi? Viena dažniausių jo priežasčių yra nutukimas. Riebalų perteklius – tai ne tik nereikalingi kilogramai, bet ir aktyvūs audiniai, rodantys hormonų veiklą. Riebalų ląstelės dalyvauja estrogenų apykaitoje, todėl padidėja jų koncentracija kraujyje.

Ligos, kurios egzistuoja kartu su nutukimu, kurios taip pat padidina riziką susirgti endometriumo vėžiu, apima:

  • atsparumas insulinui
  • diabetas
  • hipertenzija

Estrogeno perteklius taip pat gali lydėti kitų hormoninių sutrikimų. Vienas iš tokių pavyzdžių yra policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS).

Taip pat verta atsiminti, kad estrogenai kartais vartojami kaip vaistai, įskaitant geriamąją kontracepciją arba kaip pakaitinė hormonų terapija moterims po menopauzės. Šiuo metu daugumoje šių preparatų yra ir gestageno, kurio užduotis – subalansuoti estrogenų poveikį ir sumažinti riziką susirgti endometriumo vėžiu. Dviejų komponentų kontraceptinės tabletės turi apsauginį poveikį nuo šio vėžio išsivystymo.

Kitos sąlygos, kurios gali būti endometriumo vėžio išsivystymo rizikos veiksnys, yra ankstyvas ankstyvų menstruacijų amžius ir vėlyvas menopauzės pradžios amžius. Abu jie yra susiję su aktyvių kiaušidžių estrogeno gamybos pailgėjimu. Padidėjusi rizika taip pat taikoma toms pacientėms, kurios niekada nebuvo nėščios.

Galiausiai verta paminėti genetinius veiksnius, kurie taip pat gali turėti įtakos endometriumo vėžio vystymuisi. Kalbame daugiausia apie retas genetines ligas, susijusias su padidėjusia rizika susirgti įvairių tipųnavikai. Tokios ligos pavyzdys yra Lynch sindromas. Nors ši liga dažniausiai siejama su gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, ji taip pat gali susirgti endometriumo vėžiu, kiaušidžių vėžiu ir kitomis virškinimo trakto vėžio formomis.

Endometriumo vėžio prevencija

Kadangi jau žinome veiksnius, susijusius su padidėjusia rizika susirgti endometriumo vėžiu, verta paminėti ir tuos, kurie gali padėti jo išvengti.

Endometriumo vėžio prevencijai itin svarbi sveika gyvensena – tinkamo KMI palaikymas (pagal PSO teisingos reikšmės svyruoja nuo 18,5 iki 24,99), reguliarus fizinis aktyvumas ir kūno priežiūros principų laikymasis. sveika mityba.

Sumažėjusi rizika susirgti liga taip pat taikoma pacientams, vartojantiems dvikomponentes (estrogeno-gestageno) kontraceptines tabletes. Papildomas apsauginis veiksnys yra vaikų gimimas.

Kitas klausimas, susijęs su endometriumo vėžio prevencija, yra profilaktiniai tyrimai. Dėl šio vėžio nevykdomos populiacinės patikros programos (pvz., PAP tepinėlis sergant gimdos kaklelio vėžiu). Tokie tyrimai rekomenduojami tik didesnės rizikos grupių pacientams (nutukimas, PCOS, Lynch sindromas ir kt.)

Tačiau tikrai verta sužinoti apie dažniausiai pasitaikančius endometriumo vėžio simptomus (žr. toliau). Ne mažiau svarbūs yra reguliarūs ginekologiniai patikrinimai, leidžiantys įvertinti gimdos gleivinės būklę ir anksti nustatyti įtartinus pakitimus

Endometriumo vėžys – simptomai

Svarbus endometriumo vėžio požymis yra tai, kad jis gana greitai pasireiškia simptominiu būdu. Pirmasis ir svarbiausias endometriumo vėžio simptomas yra nenormalus kraujavimas iš makšties.

Paprastai jie atsiranda ankstyvose ligos vystymosi stadijose. Kadangi tai dažniausiai pasireiškia moterims po menopauzės, bet koks kraujavimas iš makšties moteriai, kuriai nutrūko mėnesinės, turėtų būti skubios medicininės konsultacijos priežastis.

Jaunesniems pacientams tarpmenstruacinis kraujavimas yra nerimą keliantis simptomas. Likę endometriumo vėžio simptomai yra nespecifiniai ir gali lydėti daugelio kitų būklių. Tai apima makšties išskyras, apatinės pilvo dalies skausmą ir bendrą silpnumą.

Endometriumo vėžio stadijos. FIGO klasifikacija

Endometriumo vėžio stadijos nustatymas yra labai svarbus renkantis gydymo metodą. Endometriumo vėžys gali atsirasti dėl vadinamųjų ikivėžinių būklių, įskaitant netipinę kompleksinę endometriumo hiperplaziją.

Tai būsena, kurioje ląstelėendometriumo nebekontroliuoja organizmas ir jis per daug dauginasi, vykstant neoplastiniam remodeliavimuisi. Tačiau šiame etape jie dar negali įsiskverbti į audinius ar formuoti metastazių.

Sudėtinė netipinė hiperplazija gali būti arba nebūti endometriumo vėžio pirmtakas. Daugeliu atvejų neoplastinė liga vystosi visiškai sveikų audinių pagrindu. Tarptautinė FIGO klasifikacija naudojama endometriumo vėžio stadijai apibūdinti. Šioje klasifikacijoje vis aukštesnės ligos stadijos reiškia blogesnę prognozę ir mažesnę galimybę visiškai pasveikti.

FIGO klasifikacijoje atsižvelgiama į šias endometriumo vėžio stadijas:

  • IA – vėžys apsiriboja tik gimdos kūne, įsiskverbia į<50% grubości warstwy mięśniowej
  • IB – auglys apsiriboja tik gimdos kūnu, įsiskverbia į>50% raumenų sluoksnio storio
  • II – vėžys, išplitęs į gimdos kaklelį ir aplinkinį jungiamąjį audinį, bet ne už gimdos
  • III A – navikas, pažeidžiantis serozinę membraną arba priedus (kiaušides, kiaušintakius)
  • III B – navikas, apimantis makštį arba parietalinį audinį
  • III C1 – navikas, apimantis dubens limfmazgius
  • III C2 – vėžys, apimantis peraortos limfmazgius
  • IV A – vėžys, prasiskverbiantis į tiesiosios žarnos arba šlapimo pūslės gleivinę
  • IV B – vėžys, apimantis kirkšnies limfmazgius arba formuojantis tolimas metastazes

Papildoma klasifikacija, kurią gydytojai naudoja endometriumo vėžio progresavimui apibūdinti, yra TNM skalė. Ši klasifikacija yra universali priemonė, kuri taip pat naudojama kitoms vėžio formoms (pvz., plaučių vėžiui ar gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiui) gydyti.

Jo pavadinimas yra trijų svarbiausių parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti apibūdinant neoplastinę ligą, santrumpa:

  • T (navikas) – naviko dydis
  • N (mazgai) – limfmazgių metastazių buvimas
  • M (metastazės) – metastazių buvimas – tolimuose organuose.

Endometriumo vėžys – diagnozė

Endometriumo vėžio diagnozė pagrįsta kelių tipų tyrimais. Paprastai tai prasideda nuo išsamios ligos istorijos ir ginekologinės apžiūros. Kai kuriais atvejais fizinis patikrinimas gali aptikti vėžinį naviką apatinėje pilvo dalyje. Taip pat labai svarbu ištirti limfmazgius, ar nėra galimų metastazių požymių.

Daug tikslesni endometriumo vertinimo metodai yra ultragarsas (USG), atliekamas naudojant specialų transvaginalinį keitiklį. Šio tyrimo metu gydytojas išmatuoja endometriumo storį ir taip pat ieško jo struktūros pokyčių.

Tinkamas endometriumo storis moterims po menopauzės neturėtų viršyti 5 mm. Jei gimdos gleivinė sustorėjusi ar yra kitų anomalijų, gali prireikti histopatologinės diagnostikos. Jo tikslas – surinkti endometriumo fragmentus ir mikroskopiškai juos įvertinti.

Histopatologinio tyrimo medžiagą galima gauti dviem būdais. Pirmoji – gimdos ertmės kiuretažas, t.y. įbrėžimai specialių chirurginių įrankių pagalba. Tada visi gauti audiniai siunčiami histopatologiniam įvertinimui. Verta paminėti, kad endometriumas turi didelį atsinaujinimo potencialą ir spontaniškai užgyja per 5 dienas po kuretažo.

Kitas būdas paimti endometriumo mėginį yra endometriumo biopsija, t. y. tikslinis paėmimas specialia adata. Biopsija paprastai atliekama histeroskopijos procedūros metu, norint gauti ištrauką iš konkrečios endometriumo vietos.

Histeroskopijos metu į gimdos ertmę įkišamas veidrodis su kamera. Be to, kad galima kontroliuoti mėginio paėmimo vietą, internetinė kamera leidžia tiksliau įvertinti endometriumo išvaizdą, palyginti su ultragarsiniu tyrimu.

Jei diagnozuojamas endometriumo vėžys, atliekami papildomi vaizdo tyrimai, siekiant įvertinti jo stadiją ir tolimų metastazių buvimą (pvz., pilvo ir krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija).

Endometriumo vėžio gydymo metodai

Endometriumo vėžio gydymas parenkamas individualiai kiekvienam pacientui. Svarbiausias metodas yra naviko pašalinimo operacija, nors tai ne visada įmanoma (pavyzdžiui, vyresnio amžiaus pacientams, kuriems negalima atlikti bendrosios anestezijos).

Jei vis dėlto nėra kontraindikacijų operacijai, atliekama histerektomija, t.y. pašalinama gimda. Daugeliu atvejų taip pat pašalinami priedai (kiaušidės ir kiaušintakiai).

Onkologiniu požiūriu svarbiausia iškirpti naviką su atitinkama sveiko audinio pakraščiu – tai suteikia vilties, kad pašalintos visos naviko ląstelės. Jei navikas pažeidžia ir aplinkinius limfmazgius, atliekama limfadenektomija, t. y. jie pašalinami.

Po operacijos visi pašalinti audiniai yra histopatologiškai ištirti. Jo rezultatas lemia papildomų gydymo metodų naudojimą.

Papildoma terapija apima chemoterapiją ir radioterapiją, taip pat abiejų derinį. Dėl specifinės endometriumo vėžio lokalizacijos jam gydyti taikoma speciali radioterapijos rūšis – brachiterapija.

Brachiterapijos esmė – spinduliuotės š altinį patalpinti tiesiai į naviko vidų. Dėl to galima apsaugoti šalia esančius organus (žarnyną, šlapimo pūslę) nuo žalingo radiacijos poveikio.

Paskutinis iš papildomų gydymo metodų yra hormonų terapija, kurią sudaro progesterono darinių skyrimas. Hormonų terapija taip pat taikoma jauniems pacientams, sergantiems mažai pažengusiu endometriumo vėžiu ir norintiems išlaikyti vaisingumą.

Endometriumo vėžio prognozė priklauso nuo jo stadijos. Anksti aptikto ir tik endometriumo vėžio atveju 5 metų išgyvenamumas viršija 90%. Metastazių buvimas limfmazgiuose ir tolimuose organuose pablogina prognozę. Dėl šios priežasties labai svarbu žinoti ankstyvuosius endometriumo vėžio simptomus ir juos pastebėjus greitai kreiptis į gydytoją.

Apie autoriųKšyštofas ​​BialazitasMedicinos studentas Collegium Medicum Krokuvoje, pamažu patenkantis į nuolatinių gydytojo darbo iššūkių pasaulį. Ji ypač domisi ginekologija ir akušerija, pediatrija ir gyvenimo būdo medicina. Užsienio kalbų, kelionių ir kalnų žygių mėgėjas.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Onkologija