Sezoninis afektinis sutrikimas, dar vadinamas sezonine depresija arba rudens depresija, yra specifinis nuotaikos sutrikimas, kurio simptomai pasireiškia cikliškai, dažniausiai rudens ir žiemos laikotarpiu. Kaip galimas priežastis atsižvelgiama į įvairius aspektus, tačiau dažniausiai pacientus labiausiai domina, kaip galima gydyti sezoninę depresiją. Tokiu atveju gali padėti ne tik farmakoterapija, bet ir… šviesa.

Sezoninis afektinis sutrikimas(taip pat žinomas kaip rudens depresija arba sutrumpintai BAD) pirmą kartą buvo aprašytas devintojo dešimtmečio pradžioje. Būtent tada Normanas E. Rosenthalas ir jo komanda nusprendė atidžiau pažvelgti į problemą, su kuria jis pats susiduria – mokslininkas ne kartą kovojo su prislėgta nuotaika ir kitais nuotaikos sutrikimų simptomais. Galiausiai 1984 m. jis pirmą kartą įvardijo ir aprašė sezoninį afektinį sutrikimą.

Sezoninė depresija tikriausiai yra daug dažniau pasitaikanti problema, nei galite įsivaizduoti – remiantis vien JAV statistika, 5% suaugusiųjų gali ją patirti. Sezoninės depresijos simptomai gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau dažniausiai prasideda 2–3 m. gyvenimo dešimtmetį. Sezoninis afektinis sutrikimas – dėl iki galo nežinomų priežasčių – daug dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.

Sezoninis afektinis sutrikimas (sezoninė depresija, BAD): priežastys

Rudens depresija tikrai gali būti laikoma gana įdomiu dalyku, todėl daugelis mokslininkų ėmėsi tyrimų, skirtų galimų jos priežasčių paieškai. Viena iš teorijų teigia, kad sumažėjęs saulėtų dienų skaičius rudens-žiemos laikotarpiu būtų atsakingas už sezoninės depresijos simptomus.

Mažesnis šviesos poveikis, remiantis tokiomis teorijomis, sukeltų cirkadinio ritmo sutrikimus ir šis reiškinys būtų atsakingas už sezoninių simptomų, būdingų afektiniam sutrikimui, atsiradimą.

Mažiau saulės spindulių gali būti susiję su įvairių medžiagų sekrecijos pokyčiais organizme. Rudens ir žiemos laikotarpiu gali sumažėti serotonino gamybakūno ir tai – kai kurių tyrinėtojų nuomone – gali būti sezoninės depresijos priežastis. Pokyčiai taip pat gali apimti melatonino, atsakingo ne tik už miego ir būdravimo ritmo reguliavimą, bet ir tam tikros įtakos žmogaus nuotaikai, gamybą ir sekreciją.

Teorijas, siejančias rudens depresiją su sumažėjusiu saulės spindulių poveikiu, gali patvirtinti faktas, kad šis vienetas retai randamas žmonėms, gyvenantiems pusiaujo zonoje, ir daug dažniau žmonėms, gyvenantiems toli nuo pusiaujo.

Įdomia galima laikyti ir kai kurių tyrinėtojų poziciją, kad sezoninis afektinis sutrikimas turi būti kažkaip… natūralus. Jie teigia, kad rudens-žiemos laikotarpiu, ty tuo metu, kai sunku gauti, pavyzdžiui, maisto, daugelis gyvūnų žymiai sumažina savo aktyvumą, o kai kurie iš jų net užmiega.

Laikantis tokio požiūrio, dėl sezoninės depresijos sumažėtų maisto suvartojimas arba būtų ribojamas dauginimasis, kol pagerės aplinkos sąlygos. Neabejotinai tokios teorijos apie sezoninės depresijos priežastis gali būti vertinamos prieštaringai, tačiau kartu jos yra labai įdomios.

Sezoninis afektinis sutrikimas (sezoninė depresija, BAD): simptomai

Negalavimai, atsirandantys pacientams, sergantiems sezonine depresija, paprastai gali atitikti tuos, kurie atsiranda depresijos epizodo metu. Problemos, kurios gali būti sezoninio afektinio sutrikimo simptomai:

  • prislėgta nuotaika,
  • energijos praradimas,
  • anhedonija (nesugebėjimas jausti laimės – tai, be kita ko, galima atpažinti, kai dalykai, kurie anksčiau mėgavosi tam tikram žmogui, staiga tampa jam visiškai abejingi),
  • miego sutrikimas,
  • apetito sutrikimai,
  • jauti nerimą,
  • jaučiasi beverčiai,
  • gyvenimo prasmės meditacijos,
  • problemų su koncentracija,
  • nepateisinama k altė.

Visi aukščiau paminėti galimi sezoninio afektinio sutrikimo simptomai tikrai gali labai apsunkinti paciento funkcionavimą, tačiau būtina paminėti ir problemą, kuri iki šiol nebuvo paminėta.

Na, žmonės, sergantys sezonine depresija – panašiai kaip ir pacientai, sergantys kitomis depresijos rūšimis – gali turėti ketinimų arba minčių apie savižudybę, dėl kurių pacientas gali nusižudyti. Būtent šis aspektas puikiai iliustruoja faktą, kad rudens depresija yra ne menkas dalykas, o rimta problema, kurią būtinai reikia gydyti.

Tai vertaČia reikia pabrėžti, kad, priešingai nei atrodo, sezoninės depresijos simptomai gali pasireikšti ne tik rudens ir žiemos laikotarpiu. Vienetas iš tikrųjų dažniausiai įvyksta š altesniais metų mėnesiais, tačiau kai kurie pacientai susiduria su priešinga situacija, kai jie atsiranda pavasario ir vasaros laikotarpiu.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad kai kuriems pacientams, sergantiems bipoliniu sutrikimu, atsiranda tam tikras cikliškumas jiems pasireiškiančiose fazėse – būna, kad š altesniais metų mėnesiais jiems pasireiškia depresijos simptomai, o šiltesniais laikotarpiais jie kovoja. su hipomanijos ar manijos simptomais.

Sezoninis afektinis sutrikimas (sezoninė depresija, BAD): diagnozė

Jei įtariama, kad pacientas gali sirgti sezonine depresija, jis turėtų kreiptis į psichiatrą. Asmenį galima atpažinti nustatant jam būdingus simptomus psichiatrinės apžiūros metu ir tai, kad jie pacientui pasireiškia cikliškai, atsižvelgiant į konkrečius metų laikus.

Psichiatriniu tyrimu siekiama ne tik patvirtinti sezoninį afektinį sutrikimą, bet ir pašalinti kitas galimas paciento patiriamų simptomų priežastis. Diferencinė diagnozė turėtų apimti, inter alia, pasikartojantys depresiniai sutrikimai, bipolinis sutrikimas, distimija ir generalizuoto nerimo sutrikimai.

Kartais pacientas išeina iš psichiatrijos kabineto su siuntimu pas kitus specialistus. Taip yra tada, kai yra rimtas įtarimas, kad jo simptomai gali atsirasti dėl kai kurių somatinių sutrikimų – tarp asmenų, galinčių atsirasti negalavimų, panašių į sezoninį afektinį sutrikimą, galima paminėti, be kita ko, hipotirozė arba reikšminga anemija.

Sezoninis afektinis sutrikimas (sezoninė depresija, BAD): gydymas

Sezoninė depresija nuo kitų depresijos rūšių išsiskiria ne tik simptomų cikliškumu, bet ir tuo, koks gydymas taikomas sergantiesiems. Naudojimas čia visų pirma skirtas fototerapijai.

Šis metodas pagrįstas tuo, kad pacientas naudoja specialius fototerapijos prietaisus (ne paprastas lemputes), prieš kuriuos sėdi – iš pradžių kiekvieną dieną – keliasdešimt minučių

Fototerapija yra įdomus sezoninės depresijos gydymo metodas, nes jis neturi šalutinio poveikio ir gali būti veiksmingas būdas pašalinti sezoninio afektinio sutrikimo simptomus.

Iš pradžių, kaip minėta aukščiau, naudojami gydymo būdaikiekvieną dieną, vėliau – pagerėjus – dažniausiai taikomas palaikomasis gydymas, kurį sudaro fototerapijos prietaisų naudojimas kas kelias dienas.

Sezoninės depresijos gydymas taip pat gali apimti metodų, žinomų gydant kitų tipų depresiją, naudojimą. Kalbame apie farmakoterapiją ir psichoterapiją. Pirmųjų atveju vartojami antidepresantai, pvz serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (pvz., fluoksetinas, sertralinas arba paroksetinas) ir bupropionas.

Įdomu tai, kad kai kurie gydytojai pataria pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas sezoninis afektinis sutrikimas, pradėti juos vartoti prieš pat rudens-žiemos laikotarpį – savo poziciją jie aiškina tuo, kad šie vaistai pradeda veikti tik po kurio laiko, todėl ankstyvas jų įtraukimas. yra užkirsti kelią rudeninės depresijos simptomams.

Pacientams, kurie patiria rudens depresiją, taip pat galima rekomenduoti kitus būdus, galinčius pagerinti jų savijautą. Reguliarus fizinis aktyvumas yra naudingas, taip pat dažnas – net ir š altesniais metų mėnesiais – pasivaikščiojimas.

  • Depresija: priežastys, simptomai, tipai ir gydymas. Atlikite testą ir pažiūrėkite, ar nesergate depresija
  • Depresijos gydymas. Kaip gydyti depresiją?
  • Iš kur atsiranda depresija (afektinis sutrikimas)?

Kategorija:

Psichiatrija