Intravertas, intravertas ir nelinkęs į kivirčus, po ligos gyja daug greičiau nei tie, kurie ant suolo padeda patarlės kavą. Deja, tai turbūt vienintelis intraverto privalumas. Intravertai labiau nei ekstravertai patiria nuovargį darbe, hipertenziją ir širdies priepuolį.

Kaupiančios emocijos jau seniai k altinamos dėl sunkių ligų ir kitų nemalonių negalavimų. Širdies priepuoliai, insultai ir aukštas kraujospūdis buvo dažnos būklės, kuriomis sirgointravertas . Tačiau dabar paaiškėjo, kad vėsus elgesys su emocijomis gali turėti teigiamą poveikį… Pavyzdžiui, tai leidžia greičiau atsigauti sveikstant.

Intravertas: kai taika gydo

Tokias netikėtas išvadas padarė amerikiečių mokslininkai, ištyrę kelių Ohajo ligoninių pacientus. Be kita ko, buvo tiriama, kaip dažnai jie konfliktuoja su artimaisiais ir kiek laiko reikia jų organizmams atsinaujinti. Paaiškėjo, kad tarp streso ir požiūrio į gyvenimą bei atsparumo yra labai stiprus ryšys. Viena iš svarbiausių imuninės sistemos dalių yra citokinai – vadinami imuniniais hormonais. Būtent jų ryšių tinklas lemia, ar mūsų imunitetas yra pakankamas, ar ne. Citokinų veikimo sutrikimai gali sukelti širdies ligas, diabetą ir net kai kuriuos vėžio atvejus.

Ekstravertas – kivirčai apsunkina gydymą

Pasak prof. Jany Kiecolt-Glaser iš Ohajo universiteto, būtent kivirčai, greitas temperamentas ir sprogstamumas sutrikdo citokinų darbą ir taip mūsų organizmą apnuogina įvairiais negalavimais. Kartu su vyru prof. Ronaldo Glaserio, ji ištyrė 42 susituokusias poras, kurios kartu gyveno mažiausiai 12 metų. Jie visi buvo pritvirtinti prie rankų stebėjimo prietaisais. Po dviejų mėnesių, kai tyrimas buvo baigtas, mokslininkai pakvietė poras atvirai pasikalbėti apie emocijas ir konfliktus. Susumavus pastebėjimus, paaiškėjo, kad visos tos poros, kurios nevengė ginčų ir tarpusavio priekaištų, fizines traumas išsigydė vidutiniškai 40 proc. lėčiau nei tie, kurie buvo stoiški ir gana kietai rodydami emocijas. – Tai parodo, kodėl žmonėms taip svarbu apsisaugoti nuo visų stresinių situacijų ne tik nuo operacijos, betir kasdienybėje – sako prof. Janas Kiecoltas - Glaseris. – Ligoninės turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad pašalintų stresą prieš procedūras. Dėl to pacientas greičiau grįš namo, todėl ligoninė kainuos pigiau.

Pasak ekspertoTatjana Ostaszewska-Mosak, psichologė

Yra bent keletas intraversijos tipų. Vieni nenori, kad kiti žinotų, kad su jais kažkas negerai, nes kiekvienas turi spręsti savo bėdas. Kiti negali pasidalyti savimi ir savo emocijomis, tiesiog negali su jomis susitvarkyti. O toks elgesys, kuris dažnai atrodo intravertiškai, jiems gali būti ir nesveikas. Yra ir tokių, kurie „slepiasi“ nuo kitų, kurie dėl įvairių priežasčių bijo atskleisti visus savo funkcionavimo aspektus. Emocinis gyvenimas jiems apskritai yra grėsmė ir savotiška tabu tema, tai, kas sukelia stiprų baimės jausmą. O toks veikimo stilius ilgainiui gali būti pavojingas ir tiesiog labai neefektyvus bet kokiai veiklai – tiek asmeninei, tiek profesinei. Juk yra tokių, kurie saugo savo emocinį gyvenimą, nes juos „privertė“ tai daryti gyvenimo aplinkybės. Jų sveikatai gresia didžiausias pavojus, nes jie negyvena pagal įgimtą stilių, su savo norais ir poreikiais – jie patiria didžiausią naštą ir patiria stresą, gresia jų psichinė ir fizinė sveikata. Tačiau sprogstamumas – kaip rodo tyrimai – taip pat nėra geras sprendimas. Tai taip pat nesugebėjimas susitvarkyti su savo emocijomis ir netinkamu jų pažintiniu „apibūdinimu“, kuris taip pat gali kelti grėsmę sveikatai. Tačiau negalima autoritetingai teigti, kad viena ar kita yra daugiau ar mažiau kenksminga.

Tačiau dažniausiai intravertui sekasi sunkiau

Sužinoję apie Ohajo mokslininkų teoriją, intravertai turėtų puikiai jaustis prie įėjimo, o ekstravertai turėtų užsiregistruoti pas psichologą. Tačiau ar intravertiška asmenybė tikrai yra priežastis didžiuotis? Nors būtų keletas privalumų, be greitesnio pasveikimo, negalima paneigti, kad intravertai visuomenėje yra blogi ir sunkūs. Jie laikomi uždarais, tamsiais ir pompastiškais. Jiems sunku būti spontaniškiems ir spontaniškiems. Jiems geriausia jų pačių minčių ir idėjų pasaulyje. Paklausti, ką galvoja, jie niekada neatsako tiesiai. Tai, kas dedasi jų galvose ir širdyse, skirta tik jiems. Neretai net artimiausi jo šeima neįsivaizduoja, ką intravertas galvoja, kas jam patinka ir ko bijo. Jei ji išvis egzistuoja, nes kam, bet paslėpta viduje, labai sunku susitvarkyti gyvenimą.

Intravertui gresia santykių nutrūkimas ir nuovargisdarbas

Dažniausia intravertų suirimo priežastis yra bendravimo trūkumas. Ypač jei jūsų partneris yra atviri, skausmingai sąžiningi ir plepi žmonės. Anksčiau ar vėliau tarp jų atsiranda nepramušama siena. Seksualinio susižavėjimo ir susižavėjimo neužtenka norint sukurti ilgalaikius ir tvirtus santykius su intravertu. Dažniausiai pirmasis partneris išeina susierzinęs ir sugniuždytas dėl nesugebėjimo sutarti su savo antrąja puse. Tačiau kartais apie pasitraukimą signalizuoja intravertas, teigdamas, kad problemos santykiuose kyla dėl charakterių nesuderinamumo. Tačiau jame neminima, kad šį nesuderinamumą daugiausia lemia jo prigimtis. Ir būtent ši amžina kova su savomis mintimis ir slėpimasis kiaute, be aukšto kraujospūdžio ar infarkto pavojaus, jie taip pat dažniau jaučia nuovargį darbe. Tuo savo ruožtu mano Nyderlandų mokslininkai. Psichologų komanda iš Tilburgo universiteto dvejus metus tyrinėjo charakterio įtaką nuovargio jausmui. Į tyrimą, kuris truko 2 metus, buvo įtraukta apie 700 žmonių. Kas pusmetį respondentai pildydavo anketas, kuriose apibūdindavo savo asmenybę ir būdus, kaip įveikti problemas ir įtampą darbe. Ir kas paaiškėjo? Kad intravertai dažniau pavargsta darbe ir gyvenime nei ekstravertai ir… jiems sunkiau atgauti formą. Tiek daug mokslininkų, tiek daug teorijų, nors, kaip pabrėžia psichologai, svarbiausia mūsų sveikatai ir gerovei gyventi harmonijoje su savimi.

Kategorija:

Psichologija