- Kada galima kalbėti apie priverstinį valgymą?
- Maistas gali būti artumo pakaitalas
- Kompulsinis valgymas – tai valgymas nejaučiant alkio
- Kompulsinio valgymo problemos gydymas
- Kaip sustabdyti priverstinį valgymą?
Nors alkį numalšinote, vis tiek norite valgyti ir ką nors suvalgyti, nes tai teikia malonumą ir padeda pamiršti stresą? Kompulsinio valgymo simptomus gali sukelti sunkumai susidoroti su emocijomis. Sužinokite, kaip savarankiškai susitvarkyti su per daug valgymu arba pas kurį specialistą kreiptis.
Kiekvienas iš mūsų kartais gali patirti valgymo epizodą, ypač jei gyvename padidėjusioje įtampoje ir streso sąlygomis. Kartais sunku iškrauti emocijas naudojant tradicinius metodus, o maistas visada po ranka ir greitai pagerina savijautą. Paprastai po sunkaus laikotarpio viskas grįžta į savo vėžes.
Kada galima kalbėti apie priverstinį valgymą?
Tačiau jei „silpnumo dienos“ kartojasi dažnai, valgote vienas, greitai surydamas šaldytuvo turinį, o po persivalgymo jaučiatės k altas, susigėdęs ir pasibjaurėjęs savimi – tai gali reikšti persivalgymą, kompulsinį. . besaikis valgymas), t. y. vidinė prievarta per daug valgyti. Šis sutrikimas yra panašus į nervinę bulimiją, tačiau jis nėra derinamas su vėmimu ar valymu, dėl kurio padidėja kūno svoris.
Įvairių dietų vartojimas dažniausiai neduoda ilgalaikių pasekmių, o sutrikęs kūno vaizdas ir didesnis nuovargis, prasta nuotaika ir energijos trūkumas sukelia pasitraukimą iš socialinio gyvenimo, namų ir profesinių pareigų aplaidumą, atsižadėjimą nuo ankstesnių aistrų. arba problemų santykiuose santykiuose.
Maistas gali būti artumo pakaitalas
Maistas suteikia mums energijos gyventi, tačiau jis gali atlikti ir kitas funkcijas. Tai gali būti emocinio ryšio ženklas, meilės išraiška, paguoda, malonumas ar pramoga. Net kūdikis maitinimo metu ne tik numalšina alkį, bet ir artumo poreikį, nusiramina ir patiria mažiau skausmo.
Kūdikystė, vaikystė ir ankstyva pilnametystė gali turėti įtakos tam tikros mitybos įpročių formavimuisi. Ypač jei maistas vaikui duodamas kaip atlygis, paguoda ar artumo pakaitalas. – Valgymas daugeliui žmonių atneša palengvėjimą ir suteikia saugumo jausmą, nes būtent tokius modelius perdavė, formavo šeimos namai – sako psichologė Ewa Miturska. – Be to, maistas kaip emocijų reguliatorius yra lengvai prieinamas, po ranka,iki šaldytuvo tereikia nueiti kelis metrus. O naudojant kitus metodus kovojant su sunkiomis emocijomis reikia daugiau pastangų ir šiek tiek kitokio įsipareigojimo.
Kompulsinis valgymas – tai valgymas nejaučiant alkio
– Valgymo sutrikimai, įskaitant kompulsinį persivalgymą, atsiranda tada, kai valgymas yra būdas susidoroti su emocijomis, sako psichologė. – Kai kurie tyrimai rodo, kad didelę rizikos grupę sudaro žmonės, turintys nuotaikos sutrikimų, ir tai tikrai dažniau moterys. Maistas numalšina liūdesį, pyktį, baimę, įskaudimo jausmą, sielvartą, yra nemalonių jausmų gelbėtojas.
Ir jei kas nors negali su jais susitvarkyti, apie juos kalbėti ar konstruktyviai numalšinti emocinę įtampą, valgymas gali tapti jam pakaitalu. Žmogus, kenčiantis nuo kompulsinio persivalgymo, griebiasi maisto emocinių konfliktų metu arba būdamas vienišas. Nesugebėjimas susidoroti su tokiomis situacijomis pakeičiamas poreikiu ką nors valgyti, ir tai atneša palengvėjimą. Jie dažnai valgo nejausdami fizinio alkio. Valgykite juos iš anksto, kol jie nejaučia streso. – Kiekviena emocija yra informacijos nešėja – aiškina mūsų ekspertas. – Nemalonios emocijos dažniausiai byloja, kad kažkas mūsų gyvenime nebeveikia ir tai reikia taisyti, keisti. Jei tai nuslopinsime – imk – taip, tai akimirkai pagerins nuotaiką, bet nieko daugiau. Tai tik pabėgimas nuo emocijų, bet pati problema nebus išspręsta.
Kompulsinio valgymo problemos gydymas
Patiems išanalizuoti išgyventus jausmus nėra lengva, juolab kad dažnai tokių įpročių, išmoktų iš namų, neturime. – Daugelyje šeimų apie sunkias emocijas neužsimenama, – aiškina Ewa Miturska. – Todėl vaikas auga manydamas, kad emocijos nėra gerai, geriausia būtų jų nereikšti, nerodyti ir slopinti. Suaugęs žmogus, užaugęs tokioje atmosferoje, neįgis gebėjimo nuimti emocinę įtampą ir, be to, apmąstyti išgyvenimų. Psichoterapija gali padėti jums tai išmokti.
Retkarčiais persivalgymas nekelia susirūpinimo. Tačiau jei toks elgesys tampa įprastu, prarandate svorio kontrolę, gėdijasi savo kūno, patiriate ekstremalių emocijų ir lydi kritiškas mąstymo apie save stilius, vertėtų kreiptis į psichologą. Tai padės pažvelgti į patinusias problemas, kurios yra priverstinio persivalgymo pagrindas.
- Geriau pradėti gydymą šiame etape, nei vėliau atsigauti nuo antsvorio ar nutukimo. Taip pat atsitinka, kad priverstinio valgymo modelis virsta kituvalgymo sutrikimai: pavojinga bulimija arba anoreksija – sako psichologas.
Jums tai bus naudingaKaip sustabdyti priverstinį valgymą?
- Pakeiskite savo mitybos įpročiusPagrindas – sveikas meniu. Valgykite 5 kartus per dieną su 2-3 valandų intervalu. Reguliarus energijos tiekimas teigiamai paveiks jūsų savijautą, sumažins alkio priepuolius ir norą pasiekti nesveikus „klumpes“. Jie taip pat pagerins jūsų medžiagų apykaitą, todėl bus lengviau numesti svorio.
- Laikykitės reguliaraus gyvenimo būdoIšlaikykite pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio. Miegokite pakankamai, nes miego trūkumas padidina jūsų apetitą. Jei per savaitę turite beprotiškų dienų, savaitgalį sulėtinkite greitį. Pradėkite sportuoti, nes tai padeda sumažinti stresą ir skatina endorfinų išsiskyrimą, kad pagerintumėte nuotaiką.
- Reguliuokite emocijasTam jums padės kasdienis poilsis, kultūrinės pramogos, atsipalaidavimo technikos, susitikimai su draugais. Nebėkite nuo savo emocijų, išsakykite jas, stebėkite jas. Pagalvokite, kodėl kai kurie iš jų laikosi su jumis, ir jūs turite pasikeisti, kad atsikratytumėte liūdesio, pykčio ir nuoskaudų. Ir atlikite šiuos pakeitimus.
„Zdrowie“ mėnesinis