Neapykanta – kai apie tai galvojame, turime derinį intensyviai jaučiamų neigiamų emocijų, kylančių kito žmogaus ar žmonių grupės kontekste. Neapykantą dažnai lydi skriaudos, nuoskaudų, skausmo jausmas, dėl ko kyla stiprus priešiškumas, pasibjaurėjimas ir noras, kad nekenčiamasis sutiktų ką nors blogo, būtų nubaustas, atkeršyti ar kaip nors atkeršyti. Perskaitykite, ką turėtumėte žinoti apie neapykantos jausmą ir sužinokite, kaip susidoroti su neapykanta.

Turinys:

  1. Neapykanta: kas tai per emocija?
  2. Neapykanta: kodėl neverta to branginti?
  3. Neapykanta: kaip su ja kovoti?

Neapykantanėra viena iš mūsų mėgstamiausių emocijų – mes patys to nemėgstame patirti, taip pat bijome būti kažkieno nekenčiamu žmogumi. Taigi, kaip susidoroti su neapykanta ir kas ji iš tikrųjų yra?

Neapykanta: kas tai per emocija?

Neapykantayra natūrali būsena ir praktiškai kiekvienas žmogus tam tikru savo gyvenimo momentu tai patiria. Tai reakcija į patirtą sužalojimą ar neteisybę. Jei tai pasirodo, verta tai patirti sąmoningai. Išgirdę, apie kokius poreikius jie kalba ir apie kokius santykius mus įspėja, gali būti labai naudinga.

Analizuojant, kas sukelia neapykantą, kas atsidūrė tokioje situacijoje, kai kažkieno elgesys sukėlė tokį stiprų įskaudinimo jausmą, gali suteikti daug vertingos informacijos. Jeigu dėl jos apibendrinimo jos objektu tampa grupė žmonių, savo patogumui verta pažvelgti į tai sukeliančius mechanizmus. Apibendrinimai apie tam tikrą visuomenės dalį, pvz., profesinę grupę, konkrečios religijos pasekėjus, tam tikro šalies regiono gyventojus ir pan., gali daug pasakyti apie mūsų baimes, baimes ir mąstymo modelius.

Raginu pasidomėti, ar mūsų požiūris į šią grupę yra pagrįstas jūsų asmenine patirtimi ar aplinkos pateikta informacija. Žinojimas, ar stiprios emocijos, susijusios su neapykanta, kyla iš mūsų žinių ar kitų įsitikinimų, gali parodyti, kaip mes apskritai priimame sprendimus. Kiek esame jautrūs aplinkos įtakai ir ar mums labiau patinka pasitikėjimas kitų žmonių nuomone, o ne pasitikėjimas savo patirtimi ir išvadomis.

Neapykanta: kodėlar neverta juo rūpintis?

Neapykantos pamokymas apie save gali turėti daug naudos, tačiau šios emocijos, kuri laikui bėgant gali tapti apsėsta, ugdymas nieko gero neduos. Užtemdydamas visą keršto pasaulį, kuris pradeda dominuoti arba maitindamasis kažkam pamaitintomis neigiamomis emocijomis, laikui bėgant nuodija visas gyvenimo sritis, neigiamai paveikdamas psichofizinę būseną. Įkyri neapykanta yra tarsi jos padarytos žalos ir nuostolių atkūrimas.

Štai kodėl gebėjimas paleisti ir kitus, ir save yra toks vertingas. Esmė ne apsimesti, kad nepatyrei jokios žalos, nes jos neigimas tik pablogins tavo psichinę būseną, o apie sąmoningą šios patirties darbą, kad jis netaptų našta artimiausiomis gyvenimo dienomis.

Atminkite, kad paleidimas arba atleidimas yra procesas ir užtrunka. Kiekvienas žingsnis, žengtas siekiant išsivaduoti nuo patirtų skriaudų naštos, yra vertas pastangų. Net jei neapykantos taikinys nejaučia atsakomybės, verta nelaukti atsiprašymo ar atgailos, o sutelkti dėmesį į poreikių, kuriuos žala paveikė, užtikrinimą. Paprastai nukreipiant dėmesį į neapykantos ugdymą, apleidžiama viskas, kas siejama su rūpinimu savimi ir savo interjeru.

Todėl svarbu atsiminti, kad atleidimas nėra apsimetimas, kad viskas gerai, net jei taip nėra. Atleidimas – tai sprendimas neskirti savo energijos neapykantai, o pasirūpinti savo saugumo jausmu, savigarba, pasitikėjimu savimi, savarankiškumo jausmu arba gerų, saugių ir tobulėjančių santykių puoselėjimu.

Neapykanta: kaip su ja kovoti?

Verta pabandyti atsiriboti nuo neapykantos, kurią jaučiate. Paprasti metodai, padedantys tai padaryti, apima, pavyzdžiui, išbandymą patikrinti savo neapykantos įsitikinimus.

Pagalvokite apie asmenį, kurio nemėgstate, gali būti labai kritiška teta, manipuliuojantis viršininkas arba vaikinas, kuris kadaise sudaužė jūsų širdį. Tada pabandykite užduoti sau šiuos klausimus:

  • Ar jaučiama neapykanta ir mano įsitikinimai apie šį asmenį yra pagrįsti akivaizdžiais faktais?
  • Ar jaučiama neapykanta ir įsitikinimai apie šį asmenį leidžia man rūpintis savo gerove (gerovė, sveikata, gyvenimas)?
  • Ar jaučiama neapykanta ir įsitikinimai apie šį asmenį padeda pasiekti ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų?
  • Ar neapykantos jausmas ir įsitikinimai apie šį asmenį leidžia man patirti jausmus, kuriuos noriu patirti?

Jei pastebite, kad neapykantos jausmas nepraeina, pradeda dominuoti tolesnėse gyvenimo srityse, o savarankiški bandymai su tuo susitvarkyti neduoda laukiamų rezultatų, apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su psichologu. Dažnai šių emocijų š altinis yra gilesnis, o patirtos žalos jausmas yra susijęs su įvykiu, nutikusiu praeityje. Esant tokiai situacijai, naudinga įveikti šiuos sunkumus padedant psichoterapeutui.

Neapykantos išgyvenimo priežasčių ir mechanizmų supratimas yra pirmas žingsnis siekiant atkurti pusiausvyrą. Be jo bus sunku judėti į priekį, blaiviu žvilgsniu žiūrėti į dabartinius įvykius ir santykius, tačiau sugrįš pažįstamas įskaudinimo ir neapykantos jausmas.

Kategorija:

Psichologija