40 viršijimas nėra šešėlių ruožas. Mes vis dar turime tiek daug planų ir svajonių. Mes galime juos visus paversti tikrus, tereikia žinoti savo kūną, rūpintis jo poreikiais ir… pasitikėti medicina. Norint ilgai džiaugtis gera sveikata, būtina profilaktiškai pasitikrinti

Ar jums daugiau nei 40? Laikas40 metų amžiaus balansas . Štai jūsųmedicininė apžiūra– būtinai atlikiteprofilaktinius tyrimus . Nors dauguma tokio amžiaus moterų sveikatos problemomis dar nesiskundžia, pats laikas pasirūpinti profilaktika. Taip padovanosite sau ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą. Su amžiumi rizika susirgti daugeliu ligų didėja, įskaitant diabetas, širdies ligos, vėžys. Problema ta, kad jie vystosi klastingai, daugelį metų nesukeldami jokio diskomforto. O kai šie pasirodo, paaiškėja, kad liga jau pažengusi ir – geriausiu atveju – reikia reguliariai vartoti vaistus. Ir vis dėlto to galima išvengti – tereikia sistemingai save išbandyti. Dėl to galite laiku stebėti visus nerimą keliančius pokyčius ir efektyviai juos gydyti. Jei iki šiol nekreipėte dėmesio į profilaktinius patikrinimus, reguliariai tikrinkite sveikatą po 40 metų. Patariame, kokius tyrimus nuolat įtraukti į kalendorių. Nenuvertinkite jų, nes šiuo atveju galioja tokia taisyklė: geriau prevencija nei gydymas.

Bendroji medicininė apžiūra

Pradėkite savo sveikatos patikrinimą šiuo testu. Bendrosios praktikos gydytojas auskultuos jus stetoskopu, išmatuos kraujospūdį, paklaus apie jūsų gyvenimo būdą, praeities ligas, buvimą ligoninėje ir šeimos būklę. Dėl to jis galės aptikti civilizacijos ligų rizikos veiksnius. Jei kyla abejonių, jis nukreips jus į specialistų tyrimus. Eikite pasitikrinti kas 1–2 metus.

Pagrindiniai keturiasdešimties metų tyrimai

  • Morfologija, OB

Kraujo tyrimas dažniausiai yra jūsų sveikatos būklės įvertinimo pagrindas. Pavyzdžiui, nenormalus rezultatas gali reikšti anemiją arba patvirtinti infekciją. Testą turėtumėte atlikti kartą per metus.

  • Lipidų profilis

Leidžia įvertinti kūno riebalų balansą. Tokį tyrimą reikėtų atlikti kas 2-3 metus. Tačiau jei sergate cukriniu diabetu, padidėjęs kraujospūdis, rūkotearba naudojate hormoninę kontracepciją, darykite tai dažniau.

  • Cukraus lygis

Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas leidžia įvertinti diabeto riziką. Atlikite testą kas 3 metus. Jei turite padidintą riziką – sergate cukriniu diabetu, sergate gestaciniu diabetu arba susilaukėte kūdikio, sveriančio daugiau nei 4,5 kg, turite antsvorio, sergate arterine hipertenzija – testą atlikite kasmet.

  • Skydliaukės hormonų koncentracija

Jų lygį verta pasitikrinti, kai svyruoja svoris, esate pernelyg aktyvus ir nervingas arba nuolat pavargęs ir mieguistas, nuolat š alta ar karšta. Tokie simptomai gali rodyti šios liaukos veiklos sutrikimus.

  • Kepenų tyrimai

Kepenų fermentų tyrimas kraujyje leidžia įvertinti kepenų funkciją. Testas leidžia nustatyti, be kita ko lėtinis šio organo uždegimas, steatozė ar kepenų pažeidimas vartojant vaistus. Verta juos daryti kas kelerius metus.

  • Bendras šlapimo tyrimas

Tai naudinga diagnozuojant inkstų, kepenų ir šlapimo takų ligas. Tai taip pat leidžia įvertinti polinkį formuotis akmenims ir palengvinti diabeto bei geltos diagnostiką. Testą turėtumėte atlikti kartą per metus.

Virškinimo trakto tyrimas

  • Pilvo ertmės ultragarsas

Tai leidžia įvertinti pilvo ertmėje esančius organus (įskaitant kepenis, inkstus, kasą, tulžies pūslę ir tulžies latakus) ir užfiksuoti net nedidelius pokyčius, o tai leidžia anksti gydyti. Po 40 metų atlikite testą kas 3 metus.

  • Gastroskopija

Tai viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimas, padedantis diagnozuoti ezofagitą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą. Gastroskopijos metu galima paimti mėginius tyrimui, atlikti Helicobacter pylori (bakterijos, atsakingos už opų susidarymą) tyrimą. Jei dažnai turite skrandžio problemų arba rėmuo, pakartokite testą kas 3 metus.

  • Slapto kraujo išmatų tyrimas

Leidžia anksti nustatyti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį. Sulaukę 40 metų, testą turėtumėte daryti kasmet (taip pat galite nusipirkti testą vaistinėje ir pasidaryti patys).

  • Tiesiosios žarnos tyrimas

Juos atlieka gydytojas ginekologas arba internistas. Tai apima piršto įkišimą į išangę ir žarnyno patikrinimą, ar nėra polipų ar hemorojaus, kurie gali sukelti gaubtinės žarnos vėžį. Bandymas turi būti kartojamas kartą per metus.

  • Kolonoskopija

Tai storosios žarnos tyrimas siekiant pamatyti jos vidų. Profilaktinė kolonoskopija turėtų būti atliekama posulaukęs 50 metų amžiaus. Tačiau žmonėms, kurių šeimoje yra buvę gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio arba gaubtinės žarnos polipozės atvejų, reguliariai reikia pradėti tyrimus sulaukus keturiasdešimties ir kartoti kas 5 metus.

Širdies ir kraujotakos sistemos tyrimas

  • EKG

Elektrokardiograma registruoja elektrinį širdies aktyvumą. Tai leidžia įvertinti širdies plakimo ritmą ir dažnį bei nustatyti širdies raumens pažeidimus žmonėms, patyrusiems infarktą. Širdies kamerų dydį taip pat galima įvertinti remiantis EKG įrašu. Bandymas turėtų būti atliekamas kas 2 metus.

  • Slėgio matavimas

Tai būtinas testas, norint laiku nustatyti arterinę hipertenziją, kuri, be kita ko, yra priežastis, kairiojo skilvelio hipertrofija ir širdies nepakankamumas, širdies priepuolis, inkstų nepakankamumas ir insultas. Padidėjusio kraujospūdžio išsivystymo riziką ypač didina antsvoris, rūkymas ir dieta, kurioje gausu druskos. Po 40 metų kraujospūdžio reikšmės gali svyruoti ir dėl greitų hormoninių pokyčių, todėl apsilankę pas gydytoją turėtumėte matuotis kraujospūdį bent kartą per metus. Taip pat galite patys matuotis naudodami kraujospūdžio matuoklį.

Plaučių patikra sulaukus keturiasdešimties

  • Krūtinės ląstos rentgenograma

Tai padeda atpažinti, inter alia, pneumonija, emfizema, tuberkuliozė, plaučių vėžys, taip pat širdies ligos, taip pat leidžia nustatyti aplinkinių limfmazgių pokyčius. Šį testą turėtumėte atlikti kas 2 metus. Tačiau jei rūkote cigaretes, kartą per metus pasidarykite krūtinės ląstos rentgenogramą.

  • Spirometrija

Matuoja kvėpavimo efektyvumą, leidžia įvertinti kvėpavimo takų ir plaučių būklę. Šis tyrimas būtinas diagnozuojant astmą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL). Jei rezultatas geras, testą kartokite kas kelerius metus. Bet jei rūkote cigaretes, kartą per metus atlikite spirometriją.

Ginekologiniai tyrimai po 40

  • Bendra ginekologinė apžiūra

Jis skirtas reprodukcinių organų būklei patikrinti, o vizito metu ginekologas apžiūri krūtis, klausia, be kita ko, o mėnesinių ciklo reguliarumas, negalavimai, ligos. Jei kyla abejonių, jis arba ji nurodo išsamesnius tyrimus. Pranešti apie patikrinimą kartą per metus

  • Citologija

Šis tyrimas leidžia nustatyti ne tik gimdos kaklelio uždegimą, bet ir ankstyvus neoplastinius pakitimus, kai jie pagydomi ir nekelia mirtinos grėsmės. Jei ankstesni rezultatai buvo normalūs, citologiją kartokite kas 1,5-2 metus, o esant nerimą keliančius pokyčius – taip, kaip rekomendavo gydytojas

  • Transvaginalinis ultragarsas

Aptinka bet kokius gimdos (pvz., miomų, polipų) ir kiaušidžių (pvz., cistų) pokyčius. Atlikite juos kas 2 metus. Bet jei kas nors iš jūsų šeimos sirgo kiaušidžių vėžiu, kasmet pasitikrinkite save.

  • Krūtų ultragarsas

Tai vienas iš tyrimų, leidžiančių nustatyti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje. Krūtų būklė tikrinama ultragarsu. Šį testą turėtumėte atlikti kartą per metus. Tačiau jei sergate paveldimu krūties vėžiu, anksti prasidėjo menstruacijos arba vėlai susilaukėte pirmojo kūdikio – kas šešis mėnesius atlikite ultragarsinį tyrimą.

  • Mamografija

Tai susideda iš krūties rentgeno nufotografavimo su nedidele rentgeno spindulių doze. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti vyresnėms nei 45 metų moterims, nes jų krūtys daugiausia sudarytos iš riebalinio audinio (atrofuojasi liaukinis audinys), o rentgeno spinduliai šiame audinyje geriau vizualizuoja bet kokius krūtų pokyčius. Tačiau jei jums yra didesnė rizika susirgti krūties vėžiu, pirmą kartą atlikite mamografiją sulaukus keturiasdešimties ir kartokite kas 2 metus.

Tyrimai, kurių neturėtumėte pamiršti

  • Oftalmologinis tyrimas

Sulaukus 40 metų, be įprastinio tyrimo, reikia matuoti ir akispūdį. Tai leis anksti nustatyti klastingą akių ligą – glaukomą, kuri veda į aklumą. Pakartokite testą kas 2 metus. Nepamirškite apsilankyti pas savo oftalmologą, ypač jei sergate cukriniu diabetu arba turite aukštą kraujospūdį.

  • Klausos testas

Juos atlieka ENT specialistas, kuris žodžius sako kartais garsiau, kartais švelniau. Jei jis nuspręs, kad turite silpną klausą, jis nukreips jus į audiometriją – testą naudojant prietaisą, skleidžiantį skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Klausa dažnai pablogėja su amžiumi, todėl apsilankykite pas ENT specialistą kas 3 metus, kai jums sukanka 40 metų.

  • Apgamų tyrimas

Neapleiskite savo dermatologo vizitų – atidžiai apžiūrėkite odą ir apgamus, kad įvertintumėte odos vėžio riziką. Nenuvertinkite šio tyrimo, ypač jei turite kelis apgamus, kažkas iš jūsų šeimos sirgo odos vėžiu, jūsų oda yra šviesi ir plaukai šviesūs. Apsilankykite pas dermatologą bent kartą per 2 metus.

  • Densitometrija

Tai kaulų tankio tyrimas, leidžiantis nustatyti nepalankius kaulų struktūros pokyčius ir įvertinti osteoporozės riziką. Jis pagrįstas stuburo, klubų, kulnų ar kaulų, esančių dilbiuose, rentgeno spinduliais su rentgeno spinduliais. Atminkite, kad anksti prasidėjusi osteoporozė gali būti grįžtama, todėl sulaukus keturiasdešimtiesatlikite pirmąjį testą ir pakartokite jį kasmet sulaukus 45 metų.

  • Dantų patikrinimas

Turėtumėte apsilankyti pas odontologą du kartus per metus, kad pašalintumėte dantų akmenis, išgydytų bet kokias ertmes ir periodonto ligas. Atminkite, kad negydyti dantys yra viso kūno infekcijos židinys.

Naudokite prevencines programas

Jei turite sveikatos draudimą, galite pasinaudoti Nacionalinės sveikatos fondo finansuojamų prevencinių programų tyrimais. Tyrimus galima atlikti klinikose, kurios yra pasirašiusios sutartį su Nacionaline ligonių kasa. Ir nereikia gydytojo siuntimo! Įstaigų, vykdančių prevencines programas, sąrašus galima rasti kiekviename Nacionalinės ligonių kasos skyriuje. Kokias programas galite naudoti būdamas jūsų amžiaus?

  • Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa – skirta moterims, kurioms per pastaruosius 3 metus nebuvo atliktas citologinis tyrimas
  • Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa – žmonėms, turintiems rizikos veiksnių (pvz., rūkymas, arterinė hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimai, antsvoris), kurie nesinaudojo programa per pastaruosius 5 metus.
  • Ankstyvas glaukomos aptikimas – programa žmonėms, kuriems per pastaruosius 2 metus nebuvo diagnozuota glaukoma.
  • Su tabaku susijusių ligų prevencijos programa – rūkantiems, kuriems per pastaruosius 3 metus nebuvo atliktas spirometrinis tyrimas
Svarbu

Formos pablogėjimas gali rodyti ligą

Ar vis dar esate pavargęs ir mieguistas, ar turite mažai energijos? Blogos savijautos priežasčių gali būti daug. Paprastai tai yra pervargimo arba nepakankamo miego rezultatas. Tai taip pat gali būti monotoniška mityba, stokojanti vitaminų ir mineralų arba užsitęsęs stresas, kuris diena iš dienos eikvoja jūsų energiją. Tačiau formos nuosmukis gali signalizuoti ir apie sveikatos problemas – taip atsiranda anemija, diabetas, hipotenzija (žemas kraujospūdis), skydliaukės sutrikimai. Silpnumo jausmas taip pat lydi hepatitą C ar inkstų nepakankamumą. Todėl būkite budrūs! Jei diskomfortas tęsiasi ilgą laiką, nenuvertinkite jo, bet būtinai kreipkitės į gydytoją. Jie paskirs keletą pagrindinių testų, kurie padės jums patikrinti savo sveikatą. Jei kas nors negerai, gydytojas pradės gydymą. Jei rezultatai normalūs, pabandykite reguliuoti savo gyvenimo būdą. Valgykite įvairiai, sveikai nustatytu laiku, užtikrinkite patogų ir ilgą miegą, nesineškite darbų namo – tegul tai būna jūsų ramybės oazė. Kiekvieną dieną skirkite šiek tiek laiko tik sau. Tada rūpinkitės tuo, kas jums teikia didžiausią malonumą. Pradėkite taip patsistemingai judėkite – tai gali būti pasivaikščiojimai, pasivažinėjimai dviračiu, plaukimas ar kūno rengybos užsiėmimai. Dėl to jūs ne tik pagerinsite savo būklę ir suteiksite jėgų, bet ir padėsite atsikratyti problemų.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Tyrimai