Galvos svaigimas gali turėti daug priežasčių. Nedidelis galvos svaigimas staiga pakeitus kūno padėtį ar vairuojant automobilį yra normali organizmo reakcija. Tačiau kai pasaulis siūbuoja ir sukasi, atrodo, be jokios priežasties, reikia kreiptis į gydytoją. Patikrinkite, kokios gali būti galvos svaigimo priežastys. Kokios ligos pasireiškia galvos svaigimu?

Iš kur taigalvos svaigimas ? Kas gali būtigalvos svaigimo priežastys ? Norint tai suprasti, verta šiek tiek pasimokyti mechanizmo, leidžiančio žmogui išlaikyti pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje. Jis pagrįstas daugybės informacijos, kuri per įvairius receptorius nuolat perduodama į smegenis, analize:

  • labirintas- pusiausvyros organas, esantis vidinėje ausyje - siunčia informaciją apie galvos sukimosi judesius ir apie horizontalų bei vertikalų judėjimą;
  • regėjimas- padeda nustatyti kūno padėtį erdvėje ir judėjimo būdą;
  • gilaus lytėjimo ir jutimo receptoriaiesantys odoje, raumenyse, sausgyslėse ir perioste – priima ir perduoda dirgiklius, kurie leidžia orientuotis į atskirų kūno dalių padėtį jų atžvilgiu aplinkai.

Bent dvi iš šių sistemų turi veikti nepriekaištingai ir perduoti nuoseklią informaciją į smegenis – organą, kuris, inter alia, atitinka pusiausvyrai ir motorikos koordinacijai. Jei kas nors pradeda žlugti, pasaulis gali staiga suktis.

Galvos svaigimas yra simptomas, o ne liga

Galvos svaigimas niekada nėra pati liga, tačiau jis gali lydėti tam tikras ligas arba būti organizmo sutrikimų simptomas – daugiau ar mažiau rimtų. Dažniausiai tai yra labirinto sutrikimų simptomas (pvz., po vidurinės ausies uždegimo, sergant Ménière'o liga ar judesio liga, kurios priežastis yra per didelis labirinto stimuliavimas transporto priemonės judėjimu ir regos bei labirinto suvokiamų dirgiklių neatitikimas). Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat gali atsirasti dėl smegenų hipoksijos. Priežastis dažniausiai yra aterosklerozė, sukelianti kraujagyslių susiaurėjimą arba degeneracinius kaklo stuburo pokyčius, kurie trukdo deguonies prisotintam kraujui. Diabetas ir hipertenzija taip pat sukelia kraujagyslių pokyčius, kurie gali sukelti smegenų hipoksiją. Pasaulis gali suktis ir dėl toregėjimo sutrikimai (pvz., prastai parinkti akiniai, besivystanti glaukoma), apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis ar vaistais (pvz., aspirinu), tačiau k altininkas gali būti ir anatominiai smegenų pakitimai (pvz., navikai).

Būtini tyrimai galvos svaigimo atveju

Kadangi disbalansas gali būti ir rimtų, ir nežymių sveikatos sutrikimų simptomas, visada svarbu išsiaiškinti priežastį. Dažnai tai nėra lengva. Paprastai pirminės sveikatos priežiūros gydytojas, apklausęs pacientą ir nustatęs, kokie kiti negalavimai lydi galvos svaigimą, pvz., pykinimas, dvejinimasis matymas, raumenų drebulys, siunčia specialistą, pirmiausia ENT specialistą, oftalmologą, neurologą ir kardiologą. Norint nustatyti diagnozę, reikia atlikti įvairius tyrimus, pavyzdžiui:

  • elektronistagmografija (ENG)- padeda aptikti labirinto pažeidimus. Bandymas susideda iš labirinto stimuliavimo per vadinamąjį kalorijų tyrimai (pakaitomis pilant šiltą ir vėsų vandenį į ausį arba įpučiant š altą ir šiltą orą) ir, prie smilkinių pritvirtintų elektrodų, kompiuterinis akių judesių fiksavimas. Sukėlus nedidelį nistagmą, galima įvertinti labirinto funkciją. Nistagmas – tai ritmiški, simetriški abiejų akies obuolių judesiai horizontalioje arba šiek tiek besisukančioje plokštumoje, niekada vertikaliai, o sergant labirintinėmis ligomis – taip pat nesiskiriantys.
  • Videonistagmografija (VNG)- susideda iš nistagmo registravimo fotoaparatu, sujungtu su kompiuteriu. Nistagmo parametrus fiksuoja ir apskaičiuoja kompiuteris, o jų įvertinimas leidžia nustatyti pusiausvyros sistemos pažeidimo tipą;
  • Stuburo kaklinės dalies rentgenograma– rodo degeneracinius pokyčius, kurie gali sutrikdyti kraujotaką smegenyse;
  • miego arterijos kraujotakos tyrimas (ultragarsinis Dopleris)- padeda nustatyti arterijų susiaurėjimą, sukeliantį kraujotakos sutrikimus

Yra daug kitų tyrimų, tačiau nepaisant plačių diagnostikos galimybių, dažnai neįmanoma nustatyti galvos svaigimo priežasties. Tačiau juos visada reikia gydyti arba nuraminti, kad jie netrukdytų kasdieniam gyvenimui.

Vaistai, rekomenduojami esant pusiausvyros sutrikimams

Farmakologinėje terapijoje naudojami kelių rūšių vaistai. Atsižvelgiant į galvos svaigimo priežastį, rekomenduojami šie vaistai:

  • gerina kraujotaką per centrinę nervų sistemą arba vidinę ausį;
  • stabdo agregaciją, gerina kraujotaką ir apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo;
  • diuretikai, keičiantys elektrolitų sudėtį ir skysčio tūrį vidinėje ausyje;
  • chemoterapinės medžiagos – vaistai nuo narkotikųvirusinės ar bakterinės infekcijos.

Be to, jei negalavimų priežastis nenustatyta, gydytojas gali skirti vaistus, slopinančius centrinę nervų sistemą. Tiesa, jos tik palengvina erzinančius simptomus – galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą – tačiau įgalina normalią veiklą. Specialūs pratimai taip pat yra svarbus terapijos elementas – jų tikslas – pagerinti automatines organizmo reakcijas, atsakingas už pusiausvyros palaikymą, pagerinti judesių sklandumą ir koordinaciją. Tačiau jie duoda gerų rezultatų tik jauniems žmonėms, nes su amžiumi gebėjimas prisitaikyti silpsta, o sulaukus 65 metų praktiškai visai išnyksta.

Judėjimo liga – galite jos išvengti

Galvos svaigimas, pykinimas ir net vėmimas, š alta ir prakaituota oda… Daugeliui žmonių kelionė lėktuvu, laivu ar automobiliu yra tikra kančia. Laimei, judesio ligos mechanizmas yra gerai žinomas, todėl jo galima išvengti. Nepageidaujamų simptomų atsiradimą stabdo vaistai, kurie (jei jie buvo išgerti gerokai iš anksto) slopina pernelyg didelį autonominės nervų sistemos aktyvumą. Taip pat padeda laikytis tam tikrų elgesio taisyklių – nepersivalgyti prieš kelionę, esant galimybei, atsisėsti į važiavimo kryptį, užtikrinti gryną orą. Taip pat svarbu žiūrėti į stabilų horizontą, o ne į banguojantį vandenį ar mirgantį kraštovaizdį, nes tai papildomai dirgina labirintą.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Sveikata