Kaip gyventi po išdavystės? Į klausimus atsakys šeimos mediatorė ir terapeutė Monika Jędrzejewska.

Ar išdavystė yra nuspėjama? Kaip elgiasi asmuo, planuojantis „šokti į šoną“?

Dažniausiai tai prasideda nuo kritikos – pvz., žmona k altina vyrą nesirūpinant šeima, o vyras k altina žmoną per didelėmis išlaidomis ar prasta virtuve. Jei jie nieko nedarys, konfliktas paaštrės, o simptomai paūmės: dažni ginčai, k altinimai, ramios dienos, bausmės už sekso stoką. Jei kiekvienas iš partnerių yra įsitikinęs, kad yra teisus ir negali (nesistengia ar nenori) peržengti jų, emocinis atstumas didėja. Tada dažnai lengviau rasti tai, ko mums reikia už santykių ribų. „Šuolį į šoną“ patiriantis partneris dažnai būna arba per daug malonus (kad nesukeltų įtarimų), arba priešingai – kabinasi prie bet kokios smulkmenos (kad pateisintų sau, kad „su juo gyventi neįmanoma). “ ir kad partneris nusipelnė išdavystės). Pasitaiko ir tokių atvejų, kai viena iš pusių santykiuose jaučiasi daug silpnesnė ir norėtų jausti aiškų pranašumą prieš partnerį, todėl nusprendžia sukčiauti, kad patvirtintų savo vertę, patrauklumą ir pan. įgalinta, ji gali pradėti reikalauti sau kitos vietos santykiuose. Ką su juo darys jūsų partneris, yra kitas reikalas.

Išdavystė yra skausminga patirtis. Kaip jis keičia partnerius?

Išdavystė visada sukelia pasitikėjimo krizę. Tai akivaizdus taisyklių, dėl kurių žmonės susitarė pradžioje, pažeidimas. Tai galioja tiek formaliems santuokiniams santykiams, kai ištikimybė pateikiama formule, pateikta prieš valdininką ar kunigą, tiek neformaliems santykiams, kai ištikimybė tam tikra prasme yra buvimo kartu sąlyga. Žinoma, tai negalioja vadinamiesiems atviri santykiai, tačiau jų atveju apie sukčiavimą negali būti nė kalbos.

Kartais žmogus, kuris apgaudinėjo, daro išvadą, kad tai ne tai, ką norėjo pasakyti – ir jaučiasi blogai, žinodamas, kad apgaudinėja savo partnerį. Ką ji turėtų daryti?

Atkurti santykius su paslėpta paslaptimi rizikinga – nes išdavystė gali paaiškėti visiškai netikėtu momentu. Be to, apgavikas prisiims naštą. Jei jis neatskleis išdavystės, tai nieko naujo santykiams neatneš. Pradinis atstumas gali sumažėti, bet nėra prasmės svajoti apie visišką artumą, jei jis tuo pačiu kažką slepia. Santykiai turi tik sėkmės galimybękai abu juo rūpinasi vienodai, kai jie nusprendžia atkurti santykius pagal naujus principus, remdamiesi savo bendra pradžia. Išdavystės atskleidimas – tai kova siekiant įvesti į santykius tiesą, deja, sunkią ir skausmingą, ir pakelti savo veiksmų pasekmes. Išduotas partneris retai turi dosnumo įveikti išdavystę. Tačiau kartais apgaudinėjantis žmogus suvokia, kad neturi nieko bendra su savo partneriu, o jų santykiai jau seniai yra mirę – tuomet išdavystės atskleidimas yra išsiskyrimo priežastis arba skyrybų proceso pradžia. Žvelgiant iš skyrybų strategijos, jis gali neprisipažinti apie išdavystę, ypač jei yra tikras, kad partneris neras to įrodymų. Tačiau tai gali būti kitokia. Detektyvų agentūros specializuojasi išdavyste įtariamų partnerių sekime – ir atskleisti neištikimybę teismo salėje gali būti daug nenaudingiau, nei anksčiau susidurti su sunkiomis apgautojo emocijomis.

Ar tikrai išdavyste paženklinti santykiai gali būti išsaugoti?

Visi santykiai gali būti išsaugoti – bet tik su sąlyga, kad abu žmonės nuoširdžiai to nori. Dažnai krizė kyla ne dėl jausmų mirties, o dėl nesugebėjimo bendrauti, įprastų reakcijų ir iš šeimos namų išmoktų modelių dubliavimo. Kad santykiai būtų gyvi, kupini jausmų ir abipusio pasitikėjimo, reikia ne tik atkreipti dėmesį į partnerį, bet ir, kas kartais būna sunkiausia, atpažinti jo kitoniškumą ir jį priimti. Bandymai priderinti partnerį prie savo įvaizdžio trukdo žmonėms užmegzti tikrą, gilų kontaktą, sukelia jų konfliktus, apsunkina gerą bendravimą. Yra įvairių būdų, kaip su tuo susidoroti. Šeimos terapija, tobulėjimo seminarai poroms (pvz., improvizacija-kontaktas), tantros ar krikščionių susitikimai, vadovaujami dominikonų. Tarpininkavimas taip pat gali būti geras būdas susitarti santykiuose.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Psichologija