Depresija sergantis žmogus negamins vakarienės, nepasirūpins vaiku, kartais neturi jėgų išlipti iš lovos. Sveikam žmogui sunku tai suprasti. Kaip padėti mylimam žmogui įveikti depresiją? Kaip gyventi po vienu stogu su depresija sergančiu žmogumi?

Nelengva gyventi po vienu stogu su žmogumi, kuris sergadepresija . Nuolatinis skundas, žema savigarba,baimės , visiškas bejėgiškumas – visa tai gali išmušti iš pusiausvyros. Norint gyventi su depresija sergančiu žmogumi, reikia daug jėgų ir kantrybės, bet labiausiai reikia žinoti, kas yra ši sunki liga. Jei suprasite, ką jaučia jūsų mylimasis, ir išmoksite susitvarkyti sunkiais laikais, jums bus lengviau įveikti krizes.

Depresija sergantis žmogus niekuo nesimėgauja

Depresija yra liga, kurios svarbiausias simptomas yra prislėgta nuotaika. Yra žinoma, kad kiekvienas iš mūsų turi geresnių ir blogesnių laikų. Skirtumas tarp čandros ir depresijos yra tas, kad čandroje atsirandanti slogi nuotaika yra daug mažesnė ir svyruoja – kai nutinka kažkas gero, džiaugiesi, jei kažkas liūdna, liūdi. Kita vertus, depresija sergantis žmogus negali niekuo džiaugtis. Sunku ją dar labiau nuliūdinti ir sunku prajuokinti. Ji yra daugiau ar mažiau tokioje pat nemalonaus abejingumo būsenoje. Jis nustoja žaisti savo mėgstamą sportą, skaityti knygas ir susitikti su draugais. Ji važiavo dviračiu ir dabar nebenori į jį net žiūrėti. Ją sužavėjo teatras, dabar ji nenori eiti internetu pirkti bilieto. Depresija sergantis žmogus negali jausti laimės net tose situacijose, kuriomis mėgavosi. Jis negali susidoroti su savo pareigomis darbe, lėtai vengia kontaktų su artimaisiais, nes mano, kad jis yra jų bėdų priežastis. Jei jis ką nors daro, tai daro labai stengdamasis. Galiausiai ji iškrenta iš socialinių vaidmenų.

Depresija susijusi su egzistenciniu skausmu

Nesunku pastebėti, kad tarp mūsų yra žmonių, kurie optimistiškai žiūri į žmones ir pasaulį, ir žmonių, kurie gimsta pesimistais. Kaip atskirti įprastą nepasitenkinimą nuo depresijos sergančio žmogaus? Depresija sergantis žmogus yra padaugintas pesimistas, o pesimistinis mąstymas tinka ir ateities, ir to, kas buvo. „Nieko gero gyvenime nesugebėjau padaryti ir nieko gero manęs nelaukia“, – sako depresija sergantis žmogus. Nesvarbu, kad ji turi naudingą darbą, mylintį partnerį ir sėkmingus vaikus. Taip yra dėl to, kad depresija sergantis žmogus jaučia visišką beviltiškumąjie atima sau gyvybes. Depresijoje yra kažkas baisaus: tai liga, su kuria daugiausiai miršta nuo visų ligų, tiek psichinių, tiek somatinių. Nei vėžiu sergantys pacientai, nei kitos mirtinos ligos neatima savo gyvybės taip dažnai, kaip depresija sergantys žmonės. Kad ir kaip būtų, depresija visada siejama su egzistenciniu skausmu. Tačiau tai ne tik sielos liga, kuri dažnai pamirštama. Depresiją sergantis žmogus kenčia nuo somatinių nusiskundimų. Dėl pažeminto skausmo slenksčio jam daug ką skauda, ​​jis blogai miega arba išvis negali užmigti, sutrikusi hormonų pusiausvyra organizme. Taip pat yra kitų simptomų, tokių kaip apetito stoka, širdies ir skrandžio sutrikimai.

Kaip padėti žmogui, kenčiančiam nuo depresijos

Dažnai šeima neleidžia sau galvoti, kad jų mylimasis serga depresija, neigia savo ligą. Beveik visi jie kuria teorijas arba prisiima atsakomybę už skirtingą šeimos nario elgesį. Žinia, kad tai vis dėlto depresija, ateina su šoku. Žmonėms vis dar sunku suprasti, kad depresija yra kaip ir bet kuri kita liga, pavyzdžiui, gripas, plaučių uždegimas ar širdies priepuolis. Po kurio laiko tai praeis ir viskas grįš į savo vėžes. Pripažinkime: liga yra ir ją reikia įveikti. Kaip tai padaryti? Neapsimesk, kad depresija yra niekas. Sergantis žmogus jaučiasi vienišas ir jam reikia jūsų paramos. Pasakykite, kad žinote, kiek jis kenčia, ir kad esate su juo. Darykite viską, ką galite, kad užkrėstumėte jį tikėjimu, kad jis pasveiks. Daug kartų kartokite: „bus gerai“. Guodžiantis stiliumi „nesijaudink“ arba „kitiems blogiau, o jie nepalūžta“ pacientui yra skausminga. Depresinis žmogus jau nerimauja, kad visus nuvylė, o bėda ta, kad negali nesijaudinti. Sergančio žmogaus skatinimas susikaupti sukelia papildomą nusivylimą, nes jis negali to padaryti.

Depresija kenčiančiam žmogui reikia paramos ir pritarimo

Didžiausia parama sergančiam žmogui yra susitaikyti su jo būkle. Jei jis negali pakilti iš lovos, palikite jį ramybėje, leiskite gulėti. Atsineškite arbatos arba patiekite pusryčius. Supraskite, kad toks elgesys nėra tinginystė ar noras jus supykdyti. Įsivaizduokite, jei pacientas patyrė rimtą nelaimingą atsitikimą ir jam buvo uždėtas gipsas nuo kaklo iki pėdų. Juk neskubinsi jo pasivaikščioti ar ruošti vakarienę. Reabilitacija reikalinga, kad raumenys nenuslūgtų, o tik traumos leidžiamose ribose. Nesitikėkite neįmanomų dalykų iš sergančiojo depresija.

Tavo artimieji dažnai būna susierzinę: „Tu neini į darbą, bent ką nors daryk namuose“. Bet kaip, kai sergantis žmogus nieko negali padaryti? Ir toks jausmasjis tampa ne toks vertingas, kad dykinėja namuose, todėl kategoriški reikalavimai tik pagilina jo prislėgtą nuotaiką. Tai ypač pasakytina apie moteris, kurios iš prigimties turi puikų pareigos jausmą, todėl jos vis tiek k altina save, kad yra blogos žmonos ir motinos. Kam didinti k altę? Kai jie jaučiasi geriau, stenkitės paskatinti asmenį būti aktyviam, pavyzdžiui, vaikščioti kartu, tačiau per daug nesitikėkite. Jei vyras vaikšto valandą, pavargs po 15 minučių. Jei mama mėgo gaminti, galite pasiūlyti jai padėti paruošti salotas, bet nemanykite, kad ji pati gali pasigaminti visą vakarienę ir ją sutvarkyti. Sergantis žmogus gali atsisakyti atlikti veiksmą, nes dar netiki savo jėgomis arba jų nėra. Kai pasijus geriau, jis pats padidins savo aktyvumą. Pradžioje sėkmė bus nueiti į tualetą ir išsivalyti dantis. Tada nepamiršk pagirti. Tarkime, kad tai ženklas, kad jis sveiksta po ligos.

Svarbu

Skatinkite terapiją ir remkite gydymą

Motyvuokite, siūlykite knygų ir kitų išteklių apie depresiją. Parodykite pavyzdžius žmonių, kuriems pavyko pasveikti nuo ligos pavaldumo dėka. Įsitikinkite, kad pacientas vartoja vaistus nurodytomis dozėmis. Šiuolaikinės formulės skirtos vartoti kartą per dieną, todėl tai lengva kontroliuoti. Antidepresantai yra veiksmingi, tačiau nesitikėkite, kad jie visus išgydys iš karto. Turite palaukti mažiausiai 2-3 savaites, kol pasireikš terapijos poveikis. Tai simptominis, o ne priežastinis gydymas, todėl kai kuriems žmonėms liga atsinaujina (20-30 proc. ligonių būna atsparūs vaistams ir tuomet taikomi kiti gydymo metodai). Svarbu, kad pacientas, nepaisant jo savijautos, vartotų palaikomąją vaisto dozę.

Depresijos sergančio žmogaus nuotaikos svyruoja

Depresinis žmogus turėtų pats nuspręsti, ką jis nori veikti. Ji neturi būti verčiama nieko daryti. Turite žinoti, kad paciento nuotaika visą dieną svyruoja. Ryte jis gali jaustis siaubingai, bet dieną jo nuotaika pagerėja. Šis modelis kartojasi, sukeldamas viltis ir nusivylimą šeimoje. Tai yra žiauri šios ligos ironija. Žinodami tai, pritaikykite dienos grafiką pagal paciento galimybes. Jei jis nori gulėti lovoje iki pietų, leiskite jam pailsėti. Kai vakare norisi išeiti į kiną ar su draugais ar net smagiai praleisti laiką, privalai tuo pasinaudoti. Būkite atsargūs, ką sakote ir kokiu tonu. Pacientas yra labai jautrus ir kiekvieną pakeitimą interpretuoja savo nenaudai. Nekelkite balso, nerodykite nekantrumo, nes tai padidina ir taip stiprią k altės jausmą. Stenkitės būti šilti ir malonūs, bet venkite būti pernelyg empatiški, nes tai gali paskatinti dažnus skųstis. Neįsitraukite į taiį pesimistinį mąstymą. Žmonės, sergantys depresija, linkę apibendrinti. Jei sergantis žmogus sako: „Manęs niekas nenori, aš esu visų problema“, pabandykite išsiaiškinti, ką tiksliai jie turi omenyje, ir nurodykite malonius žmones. Jei jis nenori kalbėti, neverskite. Pacientui sunku priimti sprendimus, todėl neklauskite, kokią arbatą jis renkasi, o gaminkite tą, kurią jis geria daugiausiai.

Neignoruokite minčių apie savižudybę

Išmokite atpažinti mintis apie savižudybę. Pacientas domisi temomis, susijusiomis su mirtimi, organizuoja savo reikalus, pvz., rašo testamentą, išmeta vertingus daiktus arba elgiasi rizikingai, pvz., per greitai vairuoja automobilį. Dažniausiai savižudybės baimė būna tokia didelė, kad apie tai jis nekalba tiesiai, o sukaupia daugiau narkotikų, aštrių daiktų ar ima atsisveikinti su šeima. Kai kurie savo grasinimus įgyvendina tada, kai į juos nepaisoma. Laimei, ne visos mintys apie savižudybę patenka į gyvenimą. Pacientai nusižudo įvairiu ligos metu, net ir pasveikę, nes bijo, kad depresija nepasikartotų. Jei pastebėjote ką nors nerimą keliančio, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą. Tik psichiatras gali nustatyti bandymo nusižudyti riziką. Dažnai viskas vyksta greitai: susirgęs žmogus gali išgerti kavos virtuvėje, tada nueina į miegamąjį ir išmeta pro langą. Budėdamas namuose, slepiantis narkotikus, negali užkirsti kelio tragedijai. Pagal Psichikos sveikatos apsaugos įstatymą pacientai, kurių elgesys kelia tiesioginę grėsmę jų gyvybei, gali būti gydomi prieš jų valią.

Pasak ekspertoMichał Skalski, medicinos mokslų daktaras, daktaras, psichiatras

Ligoninė yra išsigelbėjimas

Sergant sunkia depresija, kai ambulatorinis gydymas neefektyvus, būtina gulėti ligoninėje. Asmuo, praradęs racionalią savo elgesio kontrolę, turintis įkyrių minčių apie savižudybę arba jo elgesys rodo pavojų atimti gyvybę, turi būti paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Tada geriau vežti sergantįjį į ligoninę, nei leisti, kad tragedija įvyktų namuose. Gydymas ligoninėje rekomenduojamas ir tais atvejais, kai paciento buvimas šeimoje dar labiau pablogina depresiją. Šiandien ligoninėje niekas nelaikomas mėnesius. Po 2-3 savaičių pacientas gydomas ir grįžta namo tęsti gydymo. Dažniausiai depresija sergantys žmonės bijo ligoninės, kaip mes bijome operacijos, bet tada, kaip ir pacientai po operacijos, būna dėkingi, kad ten pateko. Jiems palengvėja, kad jie gyvi ir vaistai pradėjo veikti. Ligoninė – ne bausmė, o išsigelbėjimas.

Psichologas padės susidoroti su depresija ir stresu

Verta įtikinti pacientą kreiptis pagalbos į psichologą. ŠieŠi terapijos forma naudojama daugiausia tam, kad pacientas pats nenustotų vartoti vaistų, išmoktų susidoroti su depresija ir stresu, atpažintų artėjančios ligos fazės požymius ir, kai tik pasikonsultuotų su gydytoju, kreiptųsi į gydytoją. galima. Jei pacientas ginasi nuo vizito pas gydytoją, įtikinėkite jį, bet neverskite. Žodžiai „Manau, kad jaučiatės blogiau, todėl būtų gerai kreiptis į gydytoją“ bus geriau priimti nei „Pagaliau eik pas gydytoją“. Jei depresija yra reaktyvi (sukelta išorinio veiksnio), šeima turi stengtis kaip nors sumažinti šį veiksnį. Vaistai padeda, bet svarbiausia išspręsti kilusį konfliktą ir palaikyti artimuosius. Žinoma, jei kieno nors mama mirė, jam sunku nuo to atsiriboti. Tačiau galite pabandyti nukreipti jo mintis kitomis kryptimis. Motina mirė, o tėvas, kurį reikia prižiūrėti, liko. Jei depresijos priežastis – bėdos darbe, įtikinkite sergantįjį, kad jis susiras geresnį. Sergantys depresija yra toksiški, gali užkrėsti aplinką baime. Šeimą vargina ne tik papildomos pareigos, bet ir nuolatinė psichinė įtampa. Todėl svarbu organizuoti sergančiojo priežiūrą taip, kad rastumėte laiko pailsėti ir atsipalaiduoti.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija