Kova su krūties vėžiu ne visada vyksta pagal greitą ir laimingą scenarijų: diagnozė, auglio pašalinimas, pasveikimas. Daugelis pacientų daugelį metų kovoja su vėžiu, bandydami suderinti krūties vėžio gydymą su efektyvia kasdiene veikla. Laimei, lenkės turi vis daugiau resursų kovai su krūties vėžiu – kviečiame paskaityti pokalbį su gydytoja. med. Małgorzata Chudzik – onkologė.
Kova su krūties vėžiuyra viena tų temų, kurių dažnai vengiame – bijome kalbėti apie ligas, kurių nepagydome. Deja, pasitaiko situacijų, kai gydytojai žino, kad anksčiau ar vėliau nieko dėl paciento nepadarys. Kartais ši kova trunka 10 ar daugiau metų ir neturi optimistiškos pabaigos. Kalbamės su dr. Małgorzata Chudzik, onkologė.
- Galime geriau diagnozuoti vėžį …
Dr. Małgorzata Chudzik, II laipsnio klinikinės onkologijos specialistė, Onkologijos skyriaus vedėja Mazowiecki onkologijos ligoninėje Wieliszew netoli Varšuvos:Taip, neseniai buvo sukurta patomorfologinė diagnostika, leidžia atskirti įvairius krūties vėžio tipus, pvz., suskirstyti į nuo hormonų priklausomus ir nuo hormonų priklausomus navikus. Pirmuoju atveju neoplastinėje ląstelėje registruojami steroidų receptoriai (estrogenas +/- progesteronas). Antrasis matuoja HER2 receptorių buvimą ar nebuvimą.
- Kodėl tai svarbu?
Nes galime pasirinkti tinkamą krūties vėžio gydymą, įskaitant tikslinį gydymą, kuris sunaikins kuo daugiau vėžio ląstelių. Tikslinis nuo hormonų priklausomo krūties vėžio gydymas yra, pavyzdžiui, hormonų terapija, t. y. vaistų, blokuojančių estrogenų ir progesterono receptorius, vartojimas. Nuo hormonų nepriklausomoje vartojant vaistus, kurie blokuoja herceptino receptorius.
- Kuo gali tikėtis moteris, besikreipianti pas onkologą su krūties vėžiu?
Tai priklauso nuo to, ar vėžys yra lokaliai išplitęs, ar turi metastazių. Jei apsiribojama krūtimi, naudojami regioniniai limfmazgiai, taikoma chemoterapija, hormonų terapija ar vaistai nuo HER2. Jie skirti sumažinti ligos mastą, kad chirurgas galėtų radikaliaipašalinti sergančius audinius. Tokiu atveju norime pacientą išgydyti ar bent pratęsti vadinamąjį laikas be vėžio. Tačiau pacientams, turintiems metastazių, parenkamas gydymas, kurio tikslas – sumažinti neoplastinius pokyčius, palengvinti simptomus ir pailginti gyvenimo trukmę, tuo pačiu kuo mažiau pabloginant jo kokybę.
Atrodo, kad imunoterapija yra onkologinio gydymo ateitis. Jos užduotis – paskatinti paciento imuninę sistemą surasti ir sunaikinti vėžio ląsteles, kurios pasislėpė nuo tyrimų įrangos.
Galime naudoti hormonų terapiją, tai yra, pavyzdžiui, skirti vaistus, kurie blokuoja steroidų receptorius (pvz., Tamoksifenas, Fpvestrantas) ir neleidžia estrogenams prisijungti prie neoplastinės ląstelės. Sumažėjęs estrogenų kiekis veda prie vėžio ląstelės žūties ir neleidžia vėžiui toliau vystytis. Kitas būdas yra kiaušidžių slopinimas. Tai galima padaryti cheminiu būdu – skiriant vaistus (LHRH analogus) implanto pavidalu po oda, arba chirurginiu būdu – pašalinant kiaušides. apytiksliai 20 % sergančių, dažnai jaunų moterų yra tos, kurios turi HER2.
Laimei, pastaraisiais metais ir net mėnesiais Lenkijoje pagerėjo šiuolaikinių vaistų, naudojamų gydant HER2 teigiamą vėžį, prieinamumas. Iki 2016 m. liepos mėn., kaip dalis vadinamųjų Narkotikų programoje turėjome du vaistus, blokuojančius šį receptorių: trastuzumabą (Herceptin) ir lapatinibą (Tyverb). Nuo liepos mėnesio taip pat galime kvalifikuoti pacientes kombinuotam gydymui trastuzumabu, pertuzumabu (Perjeta) ir docetakselio chemoterapija, kuri yra pirmosios eilės generalizuoto krūties vėžio gydymo dalis. Toks gydymas leidžia ne tik pagerinti būklę, bet ir prailginti gyvenimą. Kai liga progresuoja, kartu su kapecitabino chemoterapija galite skirti kitą anti-HER2 gydymą lapatinibu. Deja, kol kas negalime derinti trastuzumabo ir lapatinibo kaip kompensacijos dalies arba skirti kito pasaulyje prieinamo vaisto – trastuzumabo emtansino (Kadcyla). Taip pat verta žinoti, kad naujausius kompensuojamuosius vaistus galime naudoti tik kaip vaistų programų dalį. Kai liga toliau vystosi, lieka tik įprastinė chemoterapija, o pacientams, sergantiems nuo hormonų priklausomu vėžiu – gydymas hormonais.
Verta žinotiDvi krūties vėžio stadijos
- Lokaliai išplitęs navikas- krūties atveju tai apima regioninius limfmazgius ir krūtinės ląstos struktūras, esančias šalia pažeidimovėžiniai. Chirurginis gydymas dažniausiai neįmanomas, tačiau kartais panaudojus vadinamąjį indukciniu gydymu (chemoterapija, radioterapija) bandoma sumažinti naviko dydį, o tai leidžia atlikti radikalią operaciją.
- Generalizuotas krūties vėžys- reiškia, kad jau yra metastazių į tolimus organus, tokius kaip kaulus, plaučius, smegenis. Tai kritinės situacijos, nes ligonio išgydyti nepavyksta, o taikomas tik paliatyvus gydymas, kuriam laikui pristabdantis ligos progresą. Tokio gydymo tikslas – sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir jį pailginti.
Šis gydymas parenkamas konkrečiam pacientui. Atsižvelgiama į biologines naviko ypatybes ir jo genetines savybes, nustatytas remiantis naviko audinio molekuliniais tyrimais (genetiniais pokyčiais). To dėka galime stengtis parinkti tinkamą gydymą konkrečiam pacientui. Šiuo metu turime keletą tyrimų, kurie analizuoja genetinius vėžio ląstelių pokyčius. Deja, jie labai brangūs, negrąžinami. Šių testų naudingumas taip pat ginčytinas, nes kartais paaiškėja, kad teste nurodytų vaistų Lenkijoje nėra arba jie išvis yra klinikinių tyrimų stadijoje ir įprastoje klinikinėje praktikoje neturėtume jų naudoti. Taip pat atsitinka, kad individualizuota terapija ne visada duoda norimų rezultatų. Kai kuriais atvejais liga praeis, o kitais atvejais gydymas visiškai nereaguos.
Negalime numatyti, kurie pacientai platins vėžio ląsteles. Todėl po operacijos, net ir ankstyvo krūties vėžio, dauguma jų yra kvalifikuotos adjuvantinei chemoterapijai ir/ar tiksliniam gydymui – hormonų terapijai, trastuzumabui, radioterapijai. Nuo pat pradžių manoma, kad krūties vėžys yra sisteminė liga, vėžio ląstelės cirkuliuoja visame kūne ir net po daugelio metų gali įsikurti bet kuriame organe, sukeldamos metastazavusius navikus.
Jums tai bus naudingaKrūties vėžiu sergantys pacientai gyvena vis ilgiau
Kiekvienais metais Lenkijoje krūties vėžys diagnozuojamas beveik 17 tūkst. įvairaus amžiaus ponios. Šiuo metu medicinos pažangos dėka gydymo rezultatai ir prognozės yra geresni – 3 iš 4 moterų po diagnozės išgyvena 10 ir daugiau metų. Nors ja daugiausia serga pacientai, kuriems vėžys buvo nustatytas ankstyvoje stadijoje; moterys, sergančios pažengusiu krūties vėžiu, gyvena 4 ar daugiau metų.
Gydytojas nori duoti pacientui vaistų, kad būtų rami sąžinė, kad jis kažką daro. Pacientas nori būti gydomas, nes tai padės. Tačiau onkologinis gydymas yra apsunkintas daugybe varginančių komplikacijų. Ne visų jų galima išvengti vartojant, pavyzdžiui, skausmą, dusulį, tinimą mažinančius vaistus. Todėl kiekviename gydymo etape būtina kartu su pacientu apgalvoti, kaip tai, ką šiuo metu galime padaryti (kita chemoterapija, radioterapija, operacija), paveiks jo gyvenimą ir ar efektas bus vertas kainos. Turiu pacientų, kurie sąmoningai pasitraukia nuo gydymo, žinodami, kad terapija gali būti neveiksminga, o jos taikymas labai pablogins gyvenimo kokybę. O jie nori išvykti kur nors kitur, patirti kažką gražaus, susitikti su šeima, užbaigti svarbius reikalus. Ir mes turime į tai atsižvelgti planuodami paliatyviąją terapiją.
Verta žinotiKrūties vėžys neturi trukdyti normaliai funkcionuoti
Daugelis krūties vėžiu sergančių moterų aktyviai dalyvauja šeimos ir darbo gyvenime. Vėžys gali išgyventi ilgą laiką, todėl jį reikia traktuoti kaip lėtinę ligą. Turėtumėte sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta šiuo metu. Pacientai, gydomi, pvz., nuo hipertenzijos ar diabeto, gyvena normaliai, kartais jaučiasi geriau, o kartais blogiau. Vėžiu sergantis ligonis, jei turi pakankamai energijos, gali dirbti net ir chemoterapijos metu. Vis daugiau pacientų gydymo metu išleidžiami tik chemoterapijos dieną. Kai pasveiksta, jie grįžta prie savo kasdienių pareigų ar net socialinio gyvenimo.