Nors pavadinimas gali reikšti kitaip, našlaičių liga pasireiškia ne tik vaikams, netekusiems tėvų. Ši problema kyla dėl sutrikusių, neteisingų santykių tarp vaiko ir jo globėjų. Respublikinės ligos klausimas yra nepaprastai svarbus, nes su ja susiję negalavimai turi įtakos tiek vaiko raidai, tiek jo funkcionavimui suaugus

Retųjų ligataip pat vadinama neorganiniu vystymosi vėlavimo sindromu ir hospitalizavimu. Su šia liga susiduria tie vaikai, kurie nėra pakankamai patenkinti emocinių poreikių. Našlaičių liga gali susirgti vaikui, kuris yra visiškai atimtas nuo tėvų, taip pat vaikui, kuris ilgą laiką yra izoliuotas nuo globėjų (pvz., dėl buvimo gydymo įstaigoje). Negalavimai, kuriuos sukelia našlaičių liga, daugiausia susiję su emocinėmis problemomis ir netinkamais emociniais santykiais su kitais žmonėmis, tačiau gali būti ir somatinių simptomų.

Retųjų liga: priežastys

Svarbiausi našlaičių ligos veiksniai yra neprisirišimas prie globėjų ir atstūmimo jausmas. Ligos patogenezėje ypač atsižvelgiama į motinos nebuvimą vaiko gyvenime. Tačiau tai nebūtinai turi būti biologinės motinos trūkumas – neorganinis vystymosi vėlavimo sindromas dažniausiai siejamas su itin svarbios globėjos vaikui nebuvimu.

Treti ir ketvirti jauno žmogaus gyvenimo metai laikomi tuo metu, kai gali pasireikšti svarbiausi sutrikimai, susiję su mamos ir vaiko ryšiu. Vaikas, patyręs mamos (ar kito globėjo) meilę ir įsipareigojimo jausmą minėtu gyvenimo laikotarpiu, greičiausiai vėlesniame gyvenime, pats sugebės susikurti tinkamus emocinius santykius. Problema iškyla, kai kelerių metų vaikai neturi galimybės patirti minėtų jausmų iš savo globėjų – tada gali išsivystyti našlaičių liga.

Ne tik motinos / globėjos nebuvimas skatina našlaičių ligos atsiradimą. Liga taip pat stebima vaikams, kurie dėl tam tikrų priežasčių dažnai nebendrauja su tėvais – pavyzdžiui, tėvai, kurie praleidžia didžiąją dalį savolaikas darbe arba tie, kurie paliko savo palikuonis dėl ekonominės emigracijos.

Neorganinio vystymosi vėlavimo sindromas pasireiškia vaikams, gyvenantiems patologinėse šeimose. Asmeniui palankios patologijos gali būti tėvų priklausomybės (pvz., nuo alkoholio ar narkotikų), bet ir jų ligos (pvz., asmenybės sutrikimai) ir elgesys (pvz., fizinis smurtas). Tėvai, kuriems sunku parodyti meilę, padidina riziką, kad jų vaikas susirgs našlaičių liga. Emocinis globėjų š altumas ir su tuo susijęs meilės jausmo trūkumas (ypač iš mamos pusės) gali lemti tai, kad vaiko prieraišumo poreikis gali būti nepatenkintas, o tai gali baigtis našlaičių liga.

Retųjų liga: simptomai

Respublikinė liga turi tris fazes.

1. Protesto fazėVaikas kovoja už trūkstamus jausmus ir jų reikalauja – dažnai verkia ir rėkia, kad patrauktų globėjų dėmesį. Laikui bėgant šie simptomai pamažu užleidžia vietą kitiems, pavyzdžiui, agresyvus elgesys ar susidomėjimo aplinkiniu pasauliu praradimas. Vaikas, sergantis našlaičių liga protesto fazėje, gali turėti miego sutrikimų, jausti diskomfortą virškinimo trakte (pvz., vėmimą) ir atsisakyti valgyti.

2. Nevilties fazėNevilties periodas, atsirandantis po protesto fazės, gali reikšti laipsnišką vaiko problemų išnykimą, tačiau tikrai yra kitaip – ​​liga vis sunkėja. Vaikas darosi vis vangesnis ir liūdnesnis, didėja jo patiriamas nerimas. Yra ir kitų somatinių problemų, kurių priežasčių dažniausiai neįmanoma nustatyti – mažas pacientas gali šlapintis į lovą ir vis labiau kristi svoris. Dėl valgymo sutrikimo pacientas tampa blyškus, labiau linkęs į infekcijas, taip pat gali atsirasti augimo sutrikimų.

Būdingas nevilties fazės bruožas yra variklio automatizmai. Vaikas gali siūbuoti fotelyje (vienas iš elgesio, kuris paprastai priskiriamas našlaičių ligai) arba nuolat čiulpti nykštį. Pacientas, turintis neorganinio vystymosi sutrikimo sindromą, gali ieškoti kūno kontakto su jam iš pažiūros nepažįstamais žmonėmis – toks vaikas gali, pavyzdžiui, norėti prisiglausti prie tėvų draugų, tai gali būti taikoma net tiems, kuriuos vaikas mato pirmą kartą. jo gyvenime.

3. Susvetimėjimo fazėŠioje našlaičių ligos stadijoje vaikas yra pats ramiausias. Tai akivaizdi ramybė, nes ji iš tikrųjų atsiranda dėl užsisklendimo savyje ir tuo pat metu nerimo. Pacientas fazėjesusvetimėjimas tampa pasyvus ir apatiškas, jis gali vengti socialinio kontakto. Tokio vaiko veido mimika dažniausiai būna skurdi, dažnai vengia akių kontakto (užuot klaidžioja per sienas, kas vadinama „lubomis“). Gali būti pastebimas psichikos vystymosi slopinimas (tačiau dažniausiai psichikos raida šiek tiek nukrypsta nuo normos). Somatinių simptomų susvetimėjimo fazėje paprastai nėra.

Svarbu

Retųjų liga: suaugusiųjų problemos pasekmės

Vaikai, sirgę našlaičių liga, gali patirti įvairių sutrikimų ir sulaukę pilnametystės. Pacientai gali patirti problemų bendraujant su kitais: viena vertus, jiems labai reikia emocinio įsitraukimo į santykius su kitu žmogumi, kita vertus, jie jaučia baimę būti prisirišę. Aprašytas ryšys yra viena iš priežasčių, dėl kurių pacientams, sergantiems našlaičių liga, padidėja asmenybės sutrikimų (daugiausia ribinių asmenybės sutrikimų) atsiradimo rizika.

Suaugę žmonės, turintys neorganinio vystymosi vėlavimo sindromą, gali būti pasyvūs ir š alti. Jiems taip pat kyla didesnė depresijos rizika. Pacientai gali patirti koncentracijos ir dėmesio sutrikimus, o abstraktus mąstymas jiems gali būti problema. Taip pat yra ryšys tarp našlaičių ligos ir agresyvaus elgesio suaugus bei konflikto su įstatymu.

Kategorija:

Psichologija