Žemas kraujospūdis pablogina savijautą, tačiau tai nėra pavojinga. Aukštas kraujospūdis kelia grėsmę gyvybei, tačiau dažnai mūsų visai nevargina. Jis veikia tyliai, kaip vagis. Galime nežinoti, kad turime aukštą kraujospūdį.

Hipertenzijaturi apie 10 milijonų lenkų. Kai kurie iš jų to nežino, nes niekada to neišmatuoja. Tai ypač pasakytina apie jaunus žmones, kurie įsitikinę, kad tai pagyvenusių žmonių liga. Tuo tarpuhipertenzijavis dažniau aptinkama dvidešimties metų, paauglių ir vaikų.

Spaudimo problemos – gydymas be vaistų

Jeigu spaudimą pamatuojame namuose ir nustatome, kad jis viršija normą, t.y 140/90 mmHg, laukdami vizito pas kardiologą galime pabandyti jį sumažinti patys. Pirmiausia apribokime druską, nes tai yra turtingiausias natrio š altinis, dėl kurio organizme kaupiasi vanduo ir didėja kraujagyslių lygiųjų raumenų tonusas, dėl to didėja spaudimas. Druskos paros dozė neturi viršyti 5-6 g, o vidutinis lenkas suvalgo 15-20 g, nes jos yra duonoje, š altibarščiuose, sūryje – beveik visuose perdirbtuose maisto produktuose. Todėl patiekalų nesūdome, kad neviršytume paros natrio suvartojimo normos. Kai turime antsvorio, pasirūpinkime svorio mažinimu, kurio dėka galime dar labiau sumažinti kraujospūdį. Atsisakykite gyvulinių riebalų, riebios mėsos ir š altos mėsos, bet valgykite daug daržovių ir vaisių, kuriuose gausu kalio, kuris mažina natrio poveikį (pvz., bananai, citrusiniai vaisiai, pomidorai, bulvės, žali lapai, džiovinti vaisiai ir riešutai). Negailėkime laiko miegui, nes jo metu atsipalaiduoja arterijos. Spaudimą mažina ir reguliari mankšta (4-5 kartus per savaitę po 30 min.), kurios metu padidėja azoto oksido gamyba, ko dėka kraujagyslės lengviau atsipalaiduoja, o arterijos tampa ne tokios standžios. Sergant hipertenzija, rekomenduojamos sporto šakos su aerobinėmis (aerobinėmis) pastangomis, kurios aktyvina daugelį raumenų dalių, pvz., šiaurietiškas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas. Tokius nefarmakologinius hipertenzijos gydymo metodus galima taikyti, kai ji lengva (140-159 / 90-99 mmHg) ir jaučiamės gerai. Kai kuriems žmonėms jie yra veiksmingi. Jeigu jaučiamės blogai (stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas, regos sutrikimai, silpnumas), nelaukite vizito pas kardiologą. Ieškokime pagalbos pas šeimos gydytoją arba greitąją pagalbą.

TOWIDEO Naminiai būdai sumažinti slėgį

Slėgis vieną kartą aukštyn, vieną kartą žemyn

  • Slėgio šuoliai – kartais reikšmingi (pvz., viršutinis slėgis gali siekti 200–300 mmHg) yra dažnas vainikinių arterijų ligos simptomas.
  • Tai gali būti miokardo išemijos pasireiškimas, dar nematomas EKG
  • Nestabilią hipertenziją taip pat galima normalizuoti, tačiau tai turi būti daroma lėtai.
  • Per greitai sumažinus kraujospūdį, išsivysto išeminis insultas.

Individualiai parinkta terapija

Paprastai tai susideda iš ne per didelių 2–3 vaistų, veikiančių įvairius slėgio didinimo mechanizmus, dozių. Taip pat galima naudoti kompleksinius vaistus, kurie gali pakeisti 2-3 specifikas, tačiau tai veiksminga tik kai kuriems pacientams. Hipertenzijos gydymas parenkamas individualiai pagal paciento profilį, kurį lemia daugelis veiksnių, įskaitant gyvenimo būdas, mityba, priklausomybės, cholesterolis, cukrus, elektrolitai. Visas paprastų vaistų asortimentas iš penkių terapinių grupių leidžia geriau pritaikyti terapiją prie paciento profilio. Tačiau nepaisant gerų, saugių antihipertenzinių vaistų ir teisingo jų pasirinkimo, tik 20 proc. Hipertenzijos atvejais gydymas efektyvus, nes nustojame vartoti paskirtus vaistus arba vartojame juos nereguliariai. Pasekmės gali būti: insultas, miokardo infarktas, aritmija, širdies ir inkstų nepakankamumas, kairiojo skilvelio hipertrofija, akies tinklainės pažeidimas.

Kraujospūdis ir genai, amžius ir gyvenimo būdas

Daugiau nei 90 proc pacientų pirminė hipertenzija serga be jokios konkrečios priežasties. Greičiau tai įvairių nepalankių veiksnių raizginys. Neabejotinai vienas iš jų – organizmo senėjimas, dėl kurio kraujagyslėse atsiranda degeneracinių pakitimų, dėl kurių padidėjaslėgis . Didelę reikšmę turi ir neurohormoninės sistemos sutrikimai, t.y. autonominės nervų sistemos kontroliuojamų spaudimą reguliuojančių medžiagų sekrecija. Per 30 proc žmonių, sergančių hipertenzija, lemia genetinis polinkis. Tačiau įtakos turi ir išoriniai veiksniai, tokie kaip dieta (druskos, riebalų, cukraus perteklius), gyvenimo būdas, priklausomybės (alkoholio vartojimas, rūkymas) ir stresas. Tik keli procentai pacientų serga antrine hipertenzija, kurią sukėlė sveikatos būklė, pvz., miego apnėja, antinksčių navikai, kraujagyslių ligos, lėtinės inkstų ligos, aortos koarktacija (stenozė).

Slėgio problemos – įspėjamieji signalai

Aukštas kraujospūdis jaunimą stebina. Jie nesuvokia, kad dėl minėtų aplinkos veiksnių ir genetinio polinkio derinys gali atsirasti anksčiau.jie pasieks brandą. Tačiau hipertenzija stebina ir 50-mečius, kurie gali jos tikėtis, nes ji tyli kaip vagis, be skausmo ar diskomforto. Tačiau kartais organizmas siunčia įspėjamuosius signalus, kurie gali rodyti padidėjusį kraujospūdį. Vienas iš jų – nuolatinio nuovargio jausmas (ypač jaunimui), kuris išlieka nepaisant poilsio. Nerimą turėtų kelti ir staigus kraujavimas iš nosies, nesukeltas traumos (pvz., smūgio) ar milžiniška sloga. Dažnai tai yra pirmasis hipertenzijos požymis. Dažnas šios ligos simptomas – pakaušio, pakaušio dalies skausmas, kurį gali lydėti pakaušio ar sprando sustingimo jausmas. Dažnai galvos skausmus kamuojančių žmonių dėmesio jie pabėga, nes nesusimąsto apie jo vietą, o iš karto geria nuskausminamuosius. Hipertenzijai būdinga ir nemiga. Dėl to mes per daug susijaudiname, todėl sunku užmigti. Krūtinės skausmas taip pat gali signalizuoti apie šią ligą. Pasitaiko, kad jie – ne koronarinės širdies ligos, o aukšto kraujospūdžio simptomas. Kai širdis deda per daug pastangų, kad kraują įstumtų į aukšto slėgio arterijas, ji laikinai tampa išeminė, todėl atsiranda skausmas.

  • Hipertenzijos simptomai yra galvos svaigimas ir spengimas ausyse (tačiau pastarasis simptomas nėra labai būdingas ir dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms). Dažnesni regėjimo sutrikimai (sumažėjęs regėjimo aštrumas, blyksniai prieš akis), kuriuos pastebime, pavyzdžiui, vairuodami automobilį, nes negalime tinkamai įvertinti situacijos kelyje. Paprastai su hipertenzija jų nesiejame, todėl einame pas oftalmologą. Ir būtent jis, tirdamas akių dugną, atpažįsta pas mus šią ligą. Regėjimo sutrikimai gana dažnai būna kartu su galvos skausmais. Hipertenzijos simptomai taip pat yra gausesnis nei įprastai prakaitavimas, dažnas karščio jausmas, dusulys, veido paraudimas. Jie gali suklaidinti penkiasdešimtmetes moteris, kurios jas suvokia dėl klimato signalų, o tokie simptomai, be kita ko, gali būti susiję su slėgio padidėjimas.
Svarbu

Koks jūsų kraujospūdžio tyrimo rezultatas?

  • 120/80 mmHg – optimalus
  • nuo 120 iki 129 / 80–84 mmHg – galioja
  • nuo 130 iki 139 / 85–89 mmHg – aukštas teisingas
  • nuo 140 iki 159 / 90-99 mmHg – lengva hipertenzija
  • nuo 160 iki 179 / 100-109 mmHg - vidutinio sunkumo hipertenzija
  • virš 180/110 mmHg – didelis viršslėgis

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Kardiologija