Miokardo infarktas yra širdies raumens dalies nekrozė, kurią sukelia jo išemija, dažniausiai dėl vainikinių arterijų ligos. Priežastis gali būti aterosklerozė, t.y. kraujagyslių spindžio susiaurėjimas dėl trombocitų sankaupų susidarymo. Jų susidarymui užkertamas kelias vartojant kardiologines aspirino dozes, vadinamąsias aspirinas širdžiai.

8-10 proc žmonių po miokardo infarkto per metus patirs dar vieną širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimą. Rizikos veiksniai (spartinantys ir intensyvinantysaterosklerozėsvystymosi tempą), kurių žmogus nekontroliuoja, yra: lytis (35–45 metų vyrai dažniau serga ligomis), aplinka. tarša, stresas, amžius.
Antroji rizikos veiksnių grupė, kurią galima paveikti, taip sumažinant infarkto riziką, yra: netinkama mityba, nutukimas, diabetas, rūkymas, judėjimo stoka, hipertenzija, kuri pasireiškia 3 proc. Lenkija. gyventojų. Dažniausiai, nes 95 proc. atvejų infarktu suserga vyrai, atitinkantys bent du kriterijus iš vadinamųjų rizikos veiksnių grupės. Moterys yra mažiau linkusios įširdies priepuolį , nes vyrai paprastai turi didesnį cholesterolio kiekį nei moterys, dažniau vartoja alkoholį, rūko daugiau ir stipresnes cigaretes, mėgsta daug valgyti ir valgyti riebų maistą. nemėgsta nuolat judėti ir dažnai turi antsvorio. Trumpai tariant, dėl širdies priepuolio vyrai dirba intensyviau nei moterys.

Širdies ligų prevencija

Sveikiems žmonėms po vieną pratimų dozę kas antrą dieną taip pat žymiai sumažėja insulto rizika. Pavyzdžiui, Lenkijoje dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kasmet miršta 91 tūkstantis moterų, tai maždaug 55 proc. visų tos lyties mirčių. Būtinai reikėtų keisti blogus kasdienybės įpročius, daugiau judėti, sveikai maitintis, valgyti daugiau daržovių ir vaisių, mažiau riebios ir raudonos mėsos. Rekomenduojama apriboti alkoholio vartojimą ir mesti rūkyti. Taip pat labai svarbi tinkama farmakologinė profilaktika prižiūrint gydytojui, siekiant išvengti komplikacijų, iš kurių dažniausia – kraujavimas iš virškinimo trakto. Kardiologų teigimu, rizikos grupei priklausantys žmonės ir pacientai po miokardo infarkto turėtų vartoti aspiriną ​​širdžiai, dozėmis iki 100 mg per parą

Širdies priepuolio simptomai

Jei krūtinės skausmus lydi vienas ar keli iš šių simptomų, prašomenedelsdami kvieskite greitąją pagalbą:

  • stiprus spaudimas krūtinėje arba skausmai, plintantys link rankų, skrandžio arba kaklo ir kaklo
  • staigus dusulio priepuolis
  • prakaitavimas ir blyškus veidas
  • panikos priepuolis.

Širdies priepuolis: diagnozė

Pirmiausia gydytojas paklaus apie dietą, darbo tipą ir kaip ilsėtis. Išmatuokitekraujospūdįkivi kraujospūdį. Jis taip pat turėtų patikrinti jūsų svorį, apskaičiuoti KMI ir išmatuoti juosmens apimtį. Laboratoriniai tyrimai parodys visa kita.
»
Kraujo tyrimai yra paprasčiausi, bet patikimi. Atliekami morfologiniai ir biocheminiai nustatymai. Kalio, natrio, kreatinino, karbamido, trigliceridų, cukraus ir cholesterolio kiekis yra svarbus
»
Lipograma – tai sveikatos ir kraujagyslių vitrina, t.y. bendro cholesterolio kiekio ir jo MTL bei DTL frakcijų, taip pat trigliceridų matavimas. Tyrimas atliekamas nevalgius (po 12 valandų valgymo ir alkoholio vartojimo pertraukos). Bendra cholesterolio koncentracija neturi viršyti 190 mg/dl. Tiesą apie aterosklerozės riziką parodo MTL (vadinamasis blogasis cholesterolis), kurio lygis negali būti didesnis nei 115 mg/dl, o DTL frakcija (vadinamasis gerasis cholesterolis) turi viršyti 40 mg/dl. vyrų, o moterų 45. Trigliceridų lygis negali būti didesnis nei 150 mg/dl. Taip pat svarbu nustatyti MTL ir DTL frakcijų procentą nuo bendro cholesterolio kiekio. Reguliarus cholesterolio kiekio kiviuose stebėjimas turėtų prasidėti sulaukus 20 metų.
» Ištyrę gliukozę sužinosite, ar Jums negresia cukrinis diabetas, kuris pagreitina aterosklerozės vystymąsi. Normalus kiekis nevalgius turi būti mažesnis nei 100 mg/dl. Esant 100-125 mg/dl koncentracijai, būtina atlikti vadinamąją cukraus kreivė (tyrimą sudaro tris kartus paimant kraują ir išmatuojant gliukozės kiekį šiuose mėginiuose). Pirmasis atsisiuntimas yra tuščias skrandis. Tada išgeriamas gliukozės tirpalas ir du kartus paimamas kraujas (po valandos ir dvi).
» Krūtinės ląstos rentgenograma leidžia įvertinti figūrą, širdies ertmių dydį ir bendrą širdies ir kraujagyslių pajėgumą. Filme taip pat matomos aterosklerozinės plokštelės aortos sienelėje arba didelėse arterijų kraujagyslėse ir širdies vožtuvų kalcifikacija.
» Poilsio EKG parodo, ar širdis dirba fiziologiniu ritmu. Tyrimas taip pat atskleidžia išemijos sritis. Jį sudaro tai, kad prie širdies, riešų ir kulkšnių srities pritvirtinti elektrodai fiksuoja širdies darbą ir perduoda įrašą į aparatą, kuris jį apdoroja ir parodo specialiame grafike. Geras EKG rezultatas ne visada reiškia, kad širdis veikianepriekaištinga.

Paaiškėjus, kad rezultatai neteisingi, gydytojas išrašys siuntimą kardiologo konsultacijai, nes tik šis specialistas gali skirti tolesnius tyrimus širdies būklei įvertinti.
» Slėgio registratorius yra 24 valandų kraujospūdžio matavimas. Visą dieną ant rankos (tiesiog virš alkūnės) nešiojama manžetė, kuri laidais jungiama prie įrašymo aparato (ne didesnė už walkman). Kraujospūdis (sistolinis ir diastolinis) automatiškai matuojamas kas 15 minučių dieną ir naktį. Viso apžiūros metu reikia normaliai elgtis, atlikti kasdienes užduotis, žaisti, ginčytis ir pan. Tik tada, kompiuterine įrašo analize, specialistas gali nustatyti, kas vyksta su širdimi. Gydymo atveju, pvz., nuo aukšto kraujospūdžio, gydytojas gali jus patikrinti, ar reguliariai vartojate vaistus.
» Širdies aidas (širdies ultragarsas) leidžia įvertinti visų širdies dalių dydį, ištirti atskirų širdies raumens sienelių susitraukiamumą , vožtuvų funkcija ir jų sandara bei nustatomos aterosklerozinių plokštelių sukeltos kalcifikacijos vietos. Gydytojas kardiologas gali paskirti vadinamąjį aidas per stemplę. Tyrimo efektas toks pat, tačiau gydytojas įvertina širdį žiūrėdamas iš krūtinės centro.
» Gastroskopas – per stemplę įvedamas lankstus vamzdelis su ultragarso galvute.
» Koronografija priklauso invaziniams diagnostiniams tyrimams. Tačiau sunkiai įvertinamose situacijose tai labai naudinga, nes rodo aterosklerozės progresavimą, susiaurėjimą, dėl kurio gali visiškai užsidaryti arterijų spindis, taigi ir infarktas. Tyrimas atliekamas ligoninėje. Kontrastas įšvirkščiamas per specialų kateterį, įvestą į šlaunies arteriją. Monitoriaus ekrane gydytojas patikrina, kaip jis plinta arterijomis ir venomis. Po apžiūros reikia gulėti ligoninėje ir pagulėti 12 valandų.
» Pratimas EKG. Tai testas, kaip širdis veikia mankštos metu. Jis yra daug tikslesnis nei įprastas EKG. Jie atliekami panašiai kaip ramybės EKG. Tačiau skirtumas yra tas, kad jūs einate ant bėgimo takelio arba važiuojate stacionariu dviračiu su pritvirtintais elektrodais. Testo rezultatą gauname grafiko pavidalu. Tai rodo, ar ir kokių pokyčių širdyje įvyko dėl hipertenzijos ar aterosklerozės.

Širdies priepuolis: gydymas

  • Nors statinai žinomi jau dvidešimt metų, jie vis dar yra itin vertingas vaistas širdies ligoniams. Jų naudojimas prailgina gyvenimą ir pagerina jo kokybę žmonėms, sergantiems vainikinių arterijų liga, ateroskleroze, taip pat turintiems didelių širdies ligų, įskaitant diabetą, rizikos veiksnių. Šiandien, po daugelio klinikinių tyrimų, žinoma, kad statinaiapsaugo nuo infarkto, insulto, mažina blogojo MTL cholesterolio kiekį. Šie vaistai teigiamai veikia trombocitus, t. y. trombocitus, atsakingus už jų krešėjimą. Statinai neleidžia šioms apnašoms sulipti, todėl neleidžia arterijoms užkimšti krešulio. Kitas šių vaistų privalumas yra tai, kad dėl jų geriau veikia kraujagysles dengiančios endotelio ląstelės. Dėl to indai yra lankstesni ir gali laisviau susitraukti bei atsipalaiduoti. Statinai, skiriami po širdies operacijos, neleidžia kraujagyslėms vėl užsidaryti, todėl ši terapija tampa veiksmingesnė. Jų vartojimas yra labai svarbus žmonėms, turintiems didelį blogojo cholesterolio kiekį, nes jie stabdo aterosklerozės progresavimą.

  • Balionai. Toli pažengusią aterosklerozę ne visada galima įveikti vaistais. Tuomet mūsų širdį gelbsti invazinė kardiologija. Arterijų stumdymas, kaip tai pacientai vadina angioplastika, atliekamas gydant vainikinių arterijų ligą, ūminį miokardo infarktą ar anksčiau implantuotų šuntavimo būdų atveju. Per nedidelę arterijos punkciją kirkšnyje (arba, rečiau – ant dilbio), gydytojas į arteriją įveda specialią kreipiamąją vielą su kateteriu, baigtu balionu. Kai balionas yra vainikinės arterijos susiaurėjimo vietoje, jis pripučiamas. Padidindamas jo tūrį, jis įspaudžia plokštelę į arterijos sienelę ir atkuria jos praeinamumą. Esant dideliems ateroskleroziniams pažeidimams, vien baliono arterijai atidaryti neužtenka. Tada reikia specialių pastolių, t. y. stento.
  • Stentas yra labai plonas vamzdelis, pagamintas iš plono tinklelio, kuris plečiasi, kai įvedamas į kraujagyslę, ir yra atrama silpnoms kraujagyslės sienelėms. Stentai dedami daugiausia dėl to, kad kraujagyslių sienelės, išvalytos nuo cholesterolio nuosėdų, yra suglebusios – gali iškart arba po kurio laiko subyrėti ir vėl užblokuoti kraujotaką. Tačiau yra ir kita priežastis – po kurio laiko ant sienelių vėl kaupiasi cholesterolis, o stentas gali tam užkirsti kelią. Arterijos apginklavimas stentais vyksta kontroliuojant rentgeno aparatu, kad jie patektų tik į reikiamą vietą. Medikų patirtis rodo, kad arterijų balionavimo metu atsiranda apnašų atsisluoksniavimas arba plyšimas (apie 20 proc. atvejų). Tai palanku restenozei, t.y. pasikartojantis arterijų peraugimas. Siekiant to išvengti, šiais laikais vis dažniau įdedami stentai, padengti vaistais, lėtinančiais aterosklerozinių plokštelių augimą. Pastarųjų metų hitas – goreteksu dengti pastoliai (turime iš šio pluošto pagamintų striukių ir batų). Paprastai jie naudojami aortos aneurizmoms gydyti, siekiant pakeisti pažeistą kraujagyslės sienelę.
  • Aplinkkeliai, t.y. naujitiltai. Jei arterijos yra visiškai peraugusios, balionavimas ar stentavimas ne visada gali atkurti jų būklę. Tada nusprendžiama užmegzti naujus ryšius, kuriais tekės kraujas. Tai vadinama Koronarinis šuntavimas arba šuntavimas. Procedūra atliekama taikant anesteziją. Pirmiausia kardiologai paima sveiką kraujagyslę (dažniausiai iš kojos venos). Tada, atidarius krūtinę, implantuojama vena. Vienas jo galas implantuojamas virš vainikinės arterijos obstrukcijos, o kitas – žemiau, t.y. tarp aortos ir vainikinio kraujagyslės, paskirstančios kraują po visą širdį. Kad operacija vyktų sklandžiai, pacientas procedūros metu prijungiamas prie aparato, vadinamo širdies-plaučių aparatu (vadinamoji ekstrakorporinė cirkuliacija), sustabdomas širdies darbas. Po procedūros kraujas gali tekėti nauja, sveika vena ar arterija, apeinant aterosklerozės pažeistą fragmentą. Pasitaiko, kad per vieną operaciją padaromi keli tokie tilteliai. Nauji ryšiai yra tokie pat pažeidžiami aterosklerozės, kaip ir kiti. Todėl be palaikomojo gydymo, mitybos ir fizinio aktyvumo nekeitimo situacija gali pasikartoti. Taip pat galima apeiti arterijas neatidarant krūtinės. Tokios operacijos metu kardiochirurgas padaro nedidelį pjūvį krūtinėje, per kurį gali pasiekti priekinę širdies sienelę, kuri nuolat dirba.
  • Apnašų šalinimas lazeriu naudojamas labai retai. Tai vis dar eksperimentinis būdas atsikratyti aterosklerozinių nuosėdų. Šios angioplastikos metu gydytojas specialų kateterį įveda į šlaunies arteriją, o po to į vainikinę arteriją. Pasiekęs sergančią vietą, iš specialaus kateterio galo paleidžia lazerio spindulį. Dažniau lazeriu gydomas ekstremalus širdies nepakankamumas – juo sukuriami kraujo tekėjimo kanalai iš širdies skilvelio pusės.
  • Ateities terapijos

    Kardiologai yra bejėgiai, kai pažeidžiami visi kraujagyslės ir iš jo negalima paimti venos apeiti. Tokios situacijos paskatino mokslininkus imtis rizikingų veiksmų – laboratorijoje auginti naujus indus. Jie pastatė vamzdžio formos pastolius iš savaime suyrančio polimero dribsnių. Iš paciento venos paimtas ląsteles jie padėjo ant paviršiaus ir panardino į maistinę medžiagą. Po septynių savaičių ląstelės padaugėjo ir nauja vena buvo paruošta. Indų auginimas – kol kas eksperimentas, tačiau pacientams tai suteikia naujų vilčių. Tai, kad kraujagyslės sudarytos iš ląstelių, paimtų iš paciento, rodo, kad organizmas jų neatstums. Darbas su šia technika tebevyksta, tačiau turime palaukti, kol ją pritaikysime praktiškai.Panašiai yra ir su plazmidėmis, kurias į širdį suleido lenkų mokslininkai. Tai mažytės DNR dalelės, kuriose atminčiai priskirta užduotis atstatyti intramuskulinių kraujagyslių endotelį. Jie buvo suleisti į labiausiai išeminę širdies dalį. Praėjus kelioms dienoms po procedūros paaiškėjo, kad širdis daug geriau aprūpina kraują
    ir veikia efektyviau.

    Informacinė sveikatos enciklopedija – klausimai ir atsakymai

    Kategorija: