Cukrinis diabetas yra lėtinė liga: ji trunka visą gyvenimą, bet yra kontroliuojama.
Wdiabetasyra sudėtingas mechanizmas – organizmas susiduria su „alku tarp gausos“ –gliukozė , kuri turėtų maitinti visų kūno ląstelių (ypač smegenų), nes jis visu pertekliumi, visiškai nenaudingas, išsiskiria su šlapimu. Gliukozės perteklius, cirkuliuojantiskraujyjetampa problema savaime.
Cukrinis diabetas – verta išbandyti cukrų
Padidėjęs šlapimo išsiskyrimas, padidėjęs troškulys ir alkis bei nuovargis yra dažniausiai pasitaikantys diabeto simptomai. Diagnozei patvirtinti atliekamas cukraus kiekio kraujyje tyrimas. Jei turite įprastų ligos simptomų ir cukraus kiekis kraujyje (glikemija) yra didesnis nei 200 mg/dl, nepaisant paskutinio valgymo laiko, tai rodo diabetą. Tas pats pasakytina ir tada, kai kraujas, paimtas tuščiu skrandžiu (t. y. praėjus mažiausiai 8 valandoms po paskutinio valgio), viršija 126 mg/dl
Šia liga serga apie 250 mln. žmonių, t.y. apie 5 proc. gyventojų. Iš visų diabetu sergančių pacientų apie 10 proc. pacientų serga 1 tipo cukriniu diabetu, o 90 proc. - 2 tipo diabetas. Mažiausiai pusei žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, ši liga nediagnozuota ir jie apie tai nežino.
Gliukozė – svarbus cukrus
Gliukozė yra paprastas cukrus, priklausantis angliavandeniams – maistinėms medžiagoms, kurios suteikia energijos tinkamam organizmo ląstelių funkcionavimui. Kai angliavandeniai suskaidomi plonojoje žarnoje, gliukozė absorbuojama žarnyne į kraują. Tokiu būdu jis patenka į visas kūno ląsteles. Tačiau vienas į ląsteles patekti negali – jai reikia insulino pagalbos. Be jos, nepaisant jos gausos kraujyje, ląstelės netenka gliukozės energijos, susidaro „alkio tarp gausos“ situacija. Nepanaudota gliukozė netvarkingai išsiskiria su šlapimu.
Diabetas – kas suserga?
1 tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga jauni, liekni žmonės, dažniausiai jaunesni nei 30 metų.
2 tipo cukriniu diabetu pirmiausia serga vyresni nei 30 metų žmonės, o sergamumas didėja su amžiumi. Tarp 65-74 metų amžiaus žmonių serga apie 20 proc. Tačiau paauglių pacientų skaičius grėsmingai auga. Pirmą kartą žmonijos istorijoje 2 tipo diabetas dabar yra beveik toks pat paplitęs kaip 1 tipo diabetas vaikams (ypač išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, JAV). Dauguma atvejų atsiranda dėl netinkamų mitybos įpročių,antsvoris ir neaktyvus. Yra tiesioginis ryšys tarp nutukimo sunkumo ir rizikos susirgti 2 tipo cukriniu diabetu vaikams ir suaugusiems. Apskaičiuota, kad tikimybė susirgti diabetu padvigubėja kas 20 proc. norimo kūno svorio padidėjimas.
Cukrinis diabetas – kas tai per liga?
Cukrinis diabetas yra medžiagų apykaitos ligų grupė, kuriai būdinga hiperglikemija, atsirandanti dėl insulino sekrecijos ir (arba) veikimo sutrikimo. Paprastai gliukozės kiekį kraujyje griežtai kontroliuoja insulinas – hormonas, kurį gamina kasa. Padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, pavyzdžiui, pavalgius, išleidžiamas insulinas, kuris jį normalizuoja. Nepakankama insulino gamyba arba jos trūkumas sukelia cukraus (gliukozės) kiekio kraujyje padidėjimą arba hiperglikemiją. Padidėjęs cukraus kiekis gali išsivystyti, kai sunaikinamas kasos audinys, pavyzdžiui, dėl lėtinio pankreatito, kurį sukelia toksinai, traumos arba chirurginiu būdu pašalinus kasą (antrinis diabetas). Cukrinis diabetas taip pat gali atsirasti dėl kitų nei kasos hormoninių sutrikimų, tokių kaip augimo hormono perteklius (akromegalija) ir Kušingo sindromas.
Insulinas – kas tai?
Insulinas yra hormonas, kurį gamina specializuotos kasos ląstelės (ß ląstelės). Be to, kad ji padeda gliukozei patekti į ląsteles, ji taip pat yra svarbi reguliuojant gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozė pakyla po valgio. Reaguodama į jo augimą, kasa paprastai išskiria daugiau insulino į kraują, kad padėtų gliukozei patekti į ląsteles ir sumažėtų kraujyje po valgio. Kai gliukozės kiekis sumažėja, insulino sekrecija iš kasos beveik išjungiama. Beveik todėl, kad mažas pastovus insulino išsiskyrimo greitis padeda išlaikyti pastovų cukraus kiekį kraujyje net ir esant tuščiam skrandžiui.
Sveikiems žmonėms ši reguliavimo sistema padeda išlaikyti griežtai kontroliuojamą gliukozės kiekį. Sergantiesiems cukriniu diabetu insulino visai nėra arba jo kiekis yra nepakankamas, arba organizmas netinkamai „išnaudojamas“ (atsparumas insulinui). Visi šie veiksniai sukelia padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje – hiperglikemiją.