PATIKRINTAS TURINYSAutorius: Katarzyna Wieczorek-Szukała, medicinos mokslų daktarė, medicinos biotechnologė, Lodzės medicinos universitetas

Sars-CoV-2 pandemijos laikais vis daugiau dėmesio skiriame tinkamos dezinfekcijos ir apsaugos nuo aplinkoje esančių mikroorganizmų principams. Tačiau didelės žmonių grupės ir socialiniai kontaktai natūraliai yra palankūs infekcijoms. Kasdien aplink mus – ore, vandenyje ir žmonių bei gyvūnų audiniuose – šimtai skirtingų virusų. Deja, ne visi jie turi vakciną, galinčią sumažinti užsikrėtimo riziką. Štai keletas virusų, galinčių mums kelti grėsmę kiekvieną dieną, pavyzdžių.

Virusai lydi žmoniją nuo pat jos egzistavimo pradžios. Kartu su mumis jie palaipsniui vystosi ir prisitaiko prie naujų sąlygų, vaistų, vakcinų ir gydymo būdų. Nors neįmanoma apsisaugoti nuo visų aplinkoje atsirandančių patogenų, turėtumėte žinoti apie jų egzistavimą, kad prireikus galėtumėte greitai imtis korekcinių ar profilaktinių priemonių – profilaktinių skiepų.

Adenovirusai – peršalimas, plaučių uždegimas

Adenovirusai yra didelė DNR virusų šeima, kurioje žinoma daugiau nei 40 skirtingų atmainų. Šie patogenai yra labai paplitę visame pasaulyje ir greičiausiai kiekvienas iš mūsų per savo gyvenimą patirs bent keletą adenovirusinių infekcijų ir sukurs imunitetą.

Vidutinio klimato zonose (įskaitant Europos šalis ir Centrinę Ameriką) adenovirusinės infekcijos pasireiškia ištisus metus, o sergamumo kreivė didėja, ypač rudens ir žiemos laikotarpiais.

Dažniausia klinikinė adenovirusinių infekcijų forma yra palyginti lengvos kvėpavimo takų infekcijos, kurios apima:

  • karščiavimas,
  • sloga,
  • sausas kosulys,
  • faringitas,
  • bronchitas.

Sunkesnės šio tipo infekcijos formos (dažniausiai pasitaikančios kūdikiams, mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms?) pažeidžia apatinius kvėpavimo takus, sukelia pneumoniją.

Adenovirusai (priklausomai nuo infekciją sukeliančio viruso tipo) taip pat gali būti viena iš išorinės akies gleivinės – junginės ir ragenos – uždegimo priežasčių. Šio tipo liga prasideda viena akimi ir vystantis gali paveikti abi akis. Dažniausi simptomaikam:

  • akių obuolių užgulimas,
  • plyšimas,
  • skausmas aplink akis,
  • fotofobija,
  • akių vokų patinimas,
  • karščiavimas.

Viruso plitimą skatina bendrų rankšluosčių, higienos reikmenų ir bendrų maudymosi patalpų naudojimas.

Nors infekcijų simptomai paprastai praeina savaime, pacientams, kurių imuninė sistema silpnesnė, gali kilti bakterinių komplikacijų, kurios dažnai būna kartu su adenovirusinėmis infekcijomis, rizika.

Šio tipo infekcijos inkubacinis laikotarpis yra gana ilgas ir gali trukti iki 14 dienų.

Rotavirusai – viduriavimas

Rotavirusinės infekcijos yra paplitusios visame pasaulyje ir yra viena iš pagrindinių ūminio virusinio viduriavimo priežasčių, dažniausiai pasireiškiančių vaikams iki 5 metų amžiaus.

Suaugę žmonės taip pat gali susirgti, tačiau po sąlyčio su sukėlėju greitai susiformuoja specifinis imunitetas – todėl vėlesnės infekcijos gali būti labai lengvos ar net besimptomės.

Rotavirusai, priklausantys virusų RNR grupei, užsikrėtę sunaikina ląsteles, kurios iškloja šeimininko plonąją žarną, sukeldami sunkų uždegimą, dažniausiai pasireiškiantį žiauriu atsaku:

  • vėmimas,
  • vandeningas viduriavimas,
  • su karščiavimu.

Šie simptomai gali būti susiję su didėjančia dehidratacija ar net laikinu kepenų funkcijos sutrikimu. Viduriavimo simptomai trunka nuo 3 iki 7 dienų, tačiau sunkesniais atvejais gali trukti iki mėnesio.

Šios infekcijų rūšys dažnai vadinamos „ enteriniu gripu“ arba „skrandžio gripu“, nors jos nėra susijusios su tikruoju gripo virusu. Rotavirusinė infekcija gali būti ypač sunki mažiems vaikams, kurių imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi. Įtariama, kad šie patogenai gali sudaryti iki 50 % kūdikių ir vaikų, sergančių viduriavimu, hospitalizavimo atvejų.

Rotaviruso infekcija užsikrečiama prarijus, o didžiausia atogrąžų šalyse. Dėl greitos dehidratacijos ir sunkiai pasiekiamos ligoninės priežiūros kasmet ten miršta apie keli šimtai tūkstančių vaikų. Šiuo metu padėtis neišsivysčiusiose šalyse gerėja naudojant turimą vakciną, kuri apsaugo nuo sunkios infekcijos formos.

HBV hepatito virusai – gelta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, virusiniu hepatitu serga iki 30 % pasaulio gyventojų, todėl tai yra didžiulė civilizacijos problema. Šią ligą, dažniausiai vadinamą „gelta“, gali sukelti daugybė virusų, tačiau sergant sunkiomis ligos formomis svarbiausią vaidmenį atlieka patogenai.hepatotropiniai vaistai iš DNR grupės – HBV ir HCV (hepatito B/C virusas).

Šio tipo virusu galime užsikrėsti tiesioginio sąlyčio su paciento krauju metu arba odą sulaužius užkrėstais įrankiais (tatuiruočių salonuose, dantų ar kosmetinių procedūrų metu). Infekcija taip pat gali atsirasti per lytinius santykius arba gimdoje nuo motinos, nešiojančios virusą.

Patekęs į organizmą virusas aptinka vietą ir dauginasi daugiausia hepatocituose (kepenų ląstelėse). Pradinius HBV infekcijos simptomus labai sunku atskirti nuo gripo ar peršalimo ir apima:

  • raumenų ir sąnarių skausmas,
  • aukšta temperatūra,
  • bendras nuovargis,
  • pykinimas arba vėmimas,
  • apetito stoka.

Infekcija daugelį metų gali išlikti besimptomė. Tačiau kai kuriais atvejais tai sukelia ūminį hepatitą kartu su odos pageltimu – gelta. Sukeltas uždegimas gali sukelti kepenų audinio nekrozę ir progresuojantį viso organo nepakankamumą.

Lėtinė ligos forma ne mažiau pavojinga – ji populiari suaugusiems, metų metus niokoja kepenis ir žymiai padidina riziką susirgti kepenų ląstelių karcinoma

Veiksmingiausia apsaugos nuo HBV forma yra vakcina (privaloma naujagimiams). Deja, šiuo metu vakcinacija nuo HCV infekcijos negalima.

RSV – peršalimas ir plaučių uždegimas

Trumpas šio viruso pavadinimas kilęs iš angliškos frazės Respiratory Syncytial Virus. Tai RNR virusas, dėl kurio užkrėstos ląstelės replikacijos metu susilieja į dideles daugiabranduoles struktūras (vadinamąją sincitiją).

RSV virusas vis labiau plinta Lenkijoje ir pasaulyje, net kalbama apie pasaulinę jo epidemiją. Šis patogenas sukelia vaikų ir kūdikių viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas, kurios kartais gali būti sunkios ir netgi reikalauja hospitalizacijos.

RSV taip pat pavojingas pagyvenusiems žmonėms, ypač tiems, kurie turi imuniteto sutrikimų ir serga gretutinėmis ligomis, kuriems jis sukelia komplikuotą pneumoniją.

Šis virusas perduodamas oro lašeliniu būdu ir nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų gali praeiti 4–6 dienos. Simptomai – tiek suaugusiems, tiek vaikams – apima klasikinius peršalimo simptomus:

  • kosulys,
  • Kataras,
  • gerklės skausmas,
  • karščiavimas.

Paprastai infekcija praeina savaime maždaug po 2 savaičių. Deja, vaikams, sergantiems papildomomis ligomis(pvz., širdies ydos ar cistinė fibrozė) ir priešlaikinius gimdymus, infekcija gali tapti dramatiška – dusulys, apnėja, plaučių ir bronchų audinių pažeidimai. Jauniausių pacientų mirtingumas nuo šios RSV infekcijos formos gali būti net didesnis nei 35%.

VZV virusas – vėjaraupiai ir juostinė pūslelinė

Ir vėjaraupius, ir juostinę pūslelinę sukelia tas pats virusas – VZV (Varicella zoster virusas).

Sergant vėjaraupiais infekcija dažniausiai perduodama oro lašeliniu būdu arba tiesioginiu kontaktu. Infekcija gali užkrėsti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniausiai ja serga vaikai ir moksleiviai. Remiantis statistika, jaunesni nei 15 metų pacientai sudaro iki 90% visų VZV infekcijų.

Deja, infekcijos perdavimo sunku išvengti, nes pacientai užsikrečia net kelias dienas anksčiau nei pasireiškia būdingiausias simptomas – bėrimas dėmių ar raudonų papulių pavidalu.

Kitos su vėjaraupiais susijusios būklės (prieš bėrimą) yra panašios į klasikinį peršalimą ir apima:

  • karščiavimas,
  • faringitas,
  • raumenų skausmai,
  • galvos skausmas,
  • apetito stoka,
  • silpnumas.

Jaunų žmonių vėjaraupiai yra gana lengvi, tačiau kartais atsiranda komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar bakterinės odos infekcijos, dėl kurių atsiranda nuolatinių randų.

Įdomu tai, kad po pirminės infekcijos (pavyzdžiui, vaikystėje) virusas nepasišalina iš organizmo, o „snaudžia“ stuburo ir kaukolės nervuose.

Tik po daugelio metų, per imuniteto sutrikimą ar kitą infekciją, viruso gyvavimo ciklas ir juostinė pūslelinė gali atsinaujinti.

Ši liga, kaip ir vėjaraupiai, sukelia skausmingas ir niežtinčias pūsles (daugiausia ant nugaros, krūtinės ir pilvo). Odos pažeidimus, be bendro negalavimo ir karščiavimo, dažnai lydi neurologiniai simptomai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms:

  • kepimas,
  • dilgčiojimas,
  • skausmas.

Šios neuralgijos rūšys dar vadinamos juostinės pūslelinės neuralgija ir gali išlikti daugelį mėnesių ar net metų po ligos.

HSV-1 ir HSV-2 virusai - herpes

Nedaugelis žmonių gali susieti, kad būdingi lūpų odos pažeidimai (ypač erzina rudens ir žiemos laikotarpiu) – kitaip tariant „peršalimas“ – yra susiję su virusine infekcija.

Infekciją sukelia dviejų tipų virusai HSV-1 ir HSV-2 (iš Herpes simplex viruso), pastarasis yradaug retesnis variantas, jis daugiausia atsakingas už lytinių organų pakitimų formavimąsi. Šie virusai yra labai paplitę tarp žmonių, ir ekspertai apskaičiavo, kad iki 90 % suaugusiųjų gali būti jais užsikrėtę.

Būdingas ŽPV bruožas yra tai, kad jie nuolat išlieka šeimininko organizme. Tai reiškia, kad patogenas pereina į ramybės fazę (vadinamąją latentinę fazę), ilgą laiką nesukeldamas jokių ligos simptomų.

Tik susilpnėjęs šeimininko imunitetas, atsirandantis, pavyzdžiui, peršalimo, menstruacijų, streso, silpnumo metu, taip pat ilgai būnant saulėje – „suaktyvins“ herpeso virusą.

Herpes labialis simptomai dažniausiai yra mažos, skausmingos, skysčiu užpildytos pūslelės aplink lūpas arba burnos kamputį. Susidariusi opa gali būti matoma keletą savaičių, tačiau dažniausiai ji užgyja savaime.

Antroji, rimtesnė, HSV-1 infekcijos forma yra herpetinis stomatitas, kurio metu ant vidinės burnos gleivinės susidaro pūslės. Be skausmo erozijos vietoje, ligą gali lydėti karščiavimas ir bendras negalavimas.

Herpes virusai yra labai užkrečiami ir dažniausiai užsikrečiama kontaktuojant su žmogumi, turinčiu ligos simptomų (pūslelių išskyros, seilių ar odos). Patogenas nėra atsparus išdžiūvimui ir dažniausiai miršta kambario temperatūroje.

Kiaulytės virusas - parotitas

Kiaulytė, dar žinoma kaip dažnas parotitas, dažniausiai siejamas su lengva infekcine liga vaikystėje. Ją sukelia kiaulytės virusas, kuriuo serga tik žmonės. Paaugliams infekcija dažniausiai pasireiškia tokiais simptomais:

  • seilių liaukų patinimas (dažniausiai aplink žandikaulį ir kaklą),
  • sunku ryti,
  • galvos ir ausų skausmai,
  • karščiavimas,
  • apetito stoka.

Virusas itin užkrečiamas – skaičiuojama, kad po kontakto su sergančiu žmogumi netrukus gali susirgti iki 80% imlių žmonių. Kiaulytės išsiritimo laikotarpis yra gana ilgas ir gali trukti iki 2–3 savaičių, o tai dar labiau padidina jo gebėjimą užkrėsti kitus žmones.

Vaikystėje susirgimas sukelia specifinių antikūnų susidarymą ir užtikrina imunitetą suaugus

Tačiau jei infekcija pasireiškia suaugusiam žmogui, kuris anksčiau neįgijo imuniteto (arba nebuvo paskiepytas) – ligos eiga gali būti sunkesnė ir gresia komplikacijų. Dažniausi yra uždegimai:

  • sėklidės,
  • kiaušidės,
  • kasa,
  • miokardas,
  • inkstai,
  • kepenys,
  • smegenys.

Sunkesniais, bet retesniais suaugusiųjų ligų atvejais gali atsirasti neurologinių pasekmių – pvz., motorikos paralyžius, traukuliai ar klausos sutrikimas.

Nėščioms moterims užsikrėsti kiaulytės virusine infekcija yra labai pavojinga, ypač pirmąsias 12 savaičių, kai tai gali sukelti persileidimą. Todėl atliekant nėštumo tyrimus reguliariai matuojami imuniniai antikūnai prieš kiaulytę. Jei moteris anksčiau neturėjo kontakto su ligos sukėlėju – rekomenduojama pasiskiepyti.

Kiaulytė taip pat yra pavojinga liga pacientams, vartojantiems imunosupresantus, pvz., po kepenų ar inkstų persodinimo, ir infekcija gali sukelti net organo atmetimą.

Kategorija:

Tyrimai