Televizoriaus žiūrėjimas, ilgas sušalimas sėdimoje padėtyje prieš ekraną blogai veikia mūsų organizmą. Žiūrint televizorių išsivysto skeleto defektai (ir pablogėja jau esantys), kaupiasi riebalinis audinys, šlubuoja raumenys. Tuo pačiu metu televizoriaus žiūrėjimas visiškai neatpalaiduoja – smegenis atakuoja greitai besikeičiantys vaizdai ir garsai, kurie jus vargina. Ar žiūrėti televizorių gali būti sveikiau?
Televizoriaus žiūrėjimasyra labai populiarus Lenkijoje. Lenkas prie televizoriaus praleidžia 3-4 valandas per dieną. Tai per daug. Televizija ne tik atima daug laiko, bet ir kenkia sveikatai. Daugelis programų sukelia stresą ir įtampą. Kai kurie iš jų iškreipia pasaulio vaizdą, todėl mums gali atrodyti, kad katastrofos, žudynės ir prievartavimai yra dažnesni nei iš tikrųjų. Rezultatas – pavojaus jausmo padidėjimas ir… padidėjęs kraujospūdis. Ką daryti, kad žala būtų kuo mažesnė?
Televizoriaus žiūrėjimas: kaip sėdėti priešais televizorių?
Neteisinga sėdėjimo padėtis gali sukelti kraujotakos ir virškinimo sutrikimus, įtempti stuburą ir apsunkinti taisyklingą kvėpavimą. Nugara turi būti tiesi ir pilnai liestis su atlošu. Jūs negalite sėdėti ant sėdynės krašto (šioje padėtyje jūsų nugara yra apvali, o krūtinė įdubusi), riesti kojų ar sukryžiuoti kojų. Jei pėdos nesiremia į grindis, galite ištiesinti kojas ir padėti ant žemo stalo ar pufų – ši padėtis skatina gerą kraujotaką kojose ir apsaugo nuo venų varikozės.
Televizoriaus žiūrėjimas: koks atstumas nuo televizoriaus?
Šiuolaikiniai LCD ir plazminiai televizoriai leidžia žiūrėti televizorių iš didesnio atstumo nei naudojant tradicinius CRT imtuvus. Tačiau neturėtumėte persistengti. Per mažas atstumas akims netinka. Tinkamas atstumas nuo ekrano priklauso nuo televizoriaus tipo – ar jis LCD, ar plazminis, ar vaizdas transliuojamas HD ar standartine raiška (HD filmus galima žiūrėti sėdint dvigubai arčiau imtuvo). Paprastai atstumas turi būti ne mažesnis nei du kartus (tiksliai 1,87) ekrano pločio, bet ne didesnis nei penkis kartus. Taigi, kai ekrano įstrižainė 43 coliai, geriausia sėdėti 2-5 m atstumuiš ekrano.
Televizoriaus žiūrėjimas: tinkamas apšvietimas
Regėjimui nesveika spoksoti į ekraną tamsoje – akys pavargsta, peršti, ašaroja. Norint sušvelninti kontrastus, kurie susidaro žiūrint televizorių tamsoje, reikalingas tinkamas apšvietimas. Šviesos š altinį geriausia dėti už televizoriaus, o ne aukščiau ar į šoną. Verta naudoti LED juosteles, kurios gali būti tvirtinamos už imtuvo arba aplink jį. Juos galima pjauti žirklėmis, juos lengva montuoti – yra lipni. Dimmerio dėka reguliuojamas šviesos intensyvumas. LED lemputės turi daug privalumų: sunaudoja mažiau elektros nei kitos, yra ilgaamžės, atsparios pažeidimams, neįkaista. Be to, jas galima dažnai uždegti ir gesinti, nes sunaudoja nedaug energijos. Svarbu tai, kad jie neskleidžia UV spinduliuotės ir neturi kenksmingų medžiagų, pvz., gyvsidabrio. Taip pat turite nepamiršti tinkamai sureguliuoti ekrano ryškumo ir kontrasto.
Televizoriaus žiūrėjimas: mankštos pertraukėlės
Jei neturite laiko reguliariai fizinei veiklai, laiką, praleistą prie televizoriaus, naudokite mankštai. Žiūrėjimo netrukdo minant pedalus ant stovinčio dviračio ir mankštinantis ant steperio. Taip pat galite atlikti tempimo pratimus – įdomi programa atitrauks jus nuo skausmo tempiant raumenis. Pratimai sėdimoje padėtyje yra gera idėja, pvz., liemens sukimas, svarmenų kilnojimas, ištiestų kojų kėlimas, raumenų įtempimas ir atpalaidavimas.
Televizoriaus žiūrėjimas: užmerkite akis į reklamas
Reklaminių pertraukėlių metu pailsėkite akis. Juos žeidžia ta įtampa, kuri kyla, kai ilgai žiūrime į vieną tašką. Tvirtai uždenkite jas rankomis, kad į akis nepatektų šviesa. Palaukite, kol blykstės išnyks ir pamatysite tik juodą spalvą. Geras pratimas pakaitomis žiūrėti kuo toliau į dešinę ir į kairę. Taip pat galite akimirkai suspausti akių vokus arba palenkti aštuntukus.
Televizoriaus žiūrėjimas: sveiki užkandžiai
Sėdėjimas prie televizoriaus dažniausiai asocijuojasi su besaikiu gurmaniškumu – nespėjus suprasti, dingsta maišelis traškučių ar sausainių dėžutė. Užuot užsikimšę traškučiais, spirgučiais ar krekeriais, kuriuose gausu riebalų ir druskos, valgykite sveikus užkandžius. Tai džiovinti vaisiai: abrikosai (jose yra didžiulis kiekis beta karotino), razinos (jodo ir fosforo š altinis), figos (teikia cinko) ir datulės (turi priešuždegiminių ir antikoaguliantų savybių). Naudinga valgyti riešutus, sėklas (moliūgų, saulėgrąžų) ir migdolus, kurie suteikia omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau reikia atsiminti, kad džiovinti vaisiai ir riešutai yra labai kaloringi. Mažiau kaloringi užkandžiai yra vaisių traškučiai irdaržovės.
mėnesinis "Zdrowie"