Širdis yra labiausiai sunkiai dirbantis kūno raumuo. 24 valandas per parą jis nuolat pumpuoja kraują į kraujagysles, kurios perneša deguonį, hormonus ir maistines medžiagas į visas mūsų kūno ląsteles.

Širdispumpuoja kraują į plaučius, kur anglies dioksidas pakeičiamas deguonimi. Širdis pati paima deguonį ir maistines medžiagas iš kraujo, kuris jį pasiekia per dvi vainikines arterijas ir jų šakas. Šis procesas vadinamas dujų mainai.

Širdis ir kraujotakos sistema

Be nuolatinės kraujotakos organizme negalėtume gyventi. Jo dėka kiekviena ląstelė ir organas gauna deguonies ir maistinių medžiagų, reikalingų tinkamam jų funkcionavimui. Kraujas iš širdies pernešamas į arterijas ir kapiliarus, o grįžta į ją per venas ir venas. Tai uždara sistema. Kai jis tinka, jis suteikia savininkui puikią būklę ir gerovę. Tačiau jei pradeda blogai jaustis, tuomet kyla nemažai nusiskundimų – nuo ​​dusulio lipant laiptais iki stipraus skausmo krūtinėje. Arterijų būklė yra pagrindinis kasdienio ritmiško širdies darbo veiksnys. Jei jos užsikimšusios (apaugusios apnašomis), kraujotakos sistema, įskaitant širdį, neveikia tinkamai. Vaikų ir sveikų jaunuolių arterijos turi didelį skerspjūvį, o jų sienelės viduje yra lanksčios ir lygios. Dėl to jie laisvai susitraukia ir atsipalaiduoja, o kraujas teka netrukdomu ritmu. Tada širdis dirba stabiliai ir ramiai. Bėgant metams, dėl natūralaus kūno senėjimo proceso, visi kraujagyslės sukietėja – jos yra mažiau susitraukiančios ir elastingos. Riebalų, b altymų ir kalcio druskų dalelės kaupiasi ant vidinių sienelių. Kaip greitai vyksta šis procesas? Nuo mūsų priklauso, ar esame fiziškai aktyvūs, sveikai maitinamės ir nepamirštame pailsėti. Kuo mažiau sveikas elgesys, tuo blogiau bus širdis.

Svarbu

Širdis plaka (susitraukia ir atsipalaiduoja, kad pumpuotų kraują) vidutiniškai 70–75 kartus per minutę. Ramybės būsenoje šis dažnis mažėja, didėja esant fiziniam krūviui ar nervingumui. Atskiri širdies plakimai gali būti jaučiami ant paviršinių arterijų (ypač kaklo ir riešų). Čia lengviausia jausti pulsą (arba pulsą), t. y. ciklišką kraujagyslių sienelių tempimą ir susitraukimą, kurį sukeliakraujo tekėjimą į jūsų širdies ritmą. Kraujospūdis susidaro veikiant širdies raumeniui ir plečiantis bei susitraukiant kraujagyslėms. Jo aukštis priklauso nuo jėgos, kuria kraujas spaudžiasi prie kraujagyslių sienelių.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Kardiologija