Kodėl žiemą jaučiamės mieguisti ir valgome daugiau? Jaučiame nuotaikos kritimą, sunkiai susikaupiame ir sunkiai atsikeliame nuo fotelio. Ruduo ir žiema yra mūsų natūralaus biologinio ciklo ramybės metas. Kaip žiema ir šviesos trūkumas veikia organizmą? Koks yra geriausias būdas išgyventi šį laiką?

Visi žinožiemairsaulės šviesos trūkumas. Kuo daugiau miegame ir valgome, tuo mažiau judame. Tačiau ne visi žino, kad šį sulėtėjimą nulėmė ne tinginystė, o labai sudėtinga organizmo reakcija į šviesos trūkumą.

Kaip šviesos trūkumas veikia endokrininę sistemą?

Saulės šviesa reguliuoja praktiškai visus organizme vykstančius procesus. Šviesos spinduliai patenka į akyje esančius receptorius (kūgius ir strypus ant tinklainės), tada paverčiami impulsais, kurie pasiekia centrinę valdymo sistemą, ty smegenis. O žiemą būna tamsu, kai ryte išeiname iš namų ir grįžtame į juos. Dirbtinis apšvietimas yra per silpnas, kad kompensuotų saulės šviesos trūkumą. Poilsio dienomis taip pat sėdime uždarose patalpose, nes oras neskatina pasivaikščioti.

Žiemą mažėja serotonino, dopamino ir beta-endorfino kiekis

Dienos metu sumažėja serotonino, dopamino ir beta-endorfinų kiekis. Šių hormonų trūkumas, įskaitant. dėl to lėčiau reaguojame į išorinius dirgiklius, prastėja mūsų intelektas, greičiau pavargstame. Ypač svarbus yra serotoninas, dalyvaujantis kraujospūdžio ir kūno temperatūros reguliavime, kraujo krešėjimo procesuose, taip pat stimuliuojantis centrinę ir periferinę nervų sistemą

Be to, smegenų malonumo centrai nėra tinkamai stimuliuojami. Tai jaučiame kaip nuotaikos kritimą, tampame apatiški. Mūsų platumose žiemos bliuzą jaučia net 20 proc. žmonių. Moterys yra ypač jautrios – jų nuotaika krenta 4 kartus dažniau nei vyrų.

Dėl saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių trūkumo oda gamina per mažai vitamino D. Šis junginys ne tik palengvina kalcio ir fosforo (tai yra tvirtų kaulų ir sveikų dantų paslaptis) pasisavinimą, bet ir reguliuoja insulino sekreciją ir mažina blogojo cholesterolio kiekį, nes jam gaminti organizmas sunaudoja daug savo cholesterolio

Svarbu

Fototerapija gali padėti, kai sumažėja serotonino, dopamino ir beta-endorfino kiekis. Tai labai populiarus metodas Skandinavijos šalyse, kur daug žmonių kenčia nuo saulės trūkumo. Gydymą atlieka sveikatingumo klinikos, natūralios medicinos centrai ir net sveikatos priežiūros įstaigos.

Šių procedūrų metu skleidžiamoje šviesoje nėra UV spindulių, todėl ji nedega ir nepažeidžia akių. Taip pat galite įsigyti namų terapijos lempų, kurios skleidžia 10 000 intensyvumo šviesą. liuksai. O jei parodysime šiek tiek prasmės, nepakenks ir 5 minučių apsilankymas soliariume, kur oda apšvitinama ultravioletinę spinduliuotę skleidžiančiomis halogeninėmis lempomis.

Pastaba: fototerapija nerekomenduojama, inter alia, sergant cukriniu diabetu, hipertireoze, pasikartojančiu konjunktyvitu ir kitomis akių ligomis.

Žiemos melatonino perteklius užliūliuoja mus

Žiemos laikas turi įtakos ir kitai mūsų organizmui svarbiai medžiagai, kurios sekrecija priklauso nuo šviesos kiekio. Tai melatoninas, vadinamas miego hormonu. Jo lygis didėja, kai sutemsta, todėl norime miego.

Kai yra daug šviesos, sumažėja miego hormono gamyba ir jaučiame energijos antplūdį. Deja, žiemą dienos trumpos, o dangus dažnai būna debesuotas. Todėl melatonino lygis visą parą išlaikomas gana aukštas.

Dėl tos pačios priežasties esame sunkesni ir mažiau tinkami dienos metu. Tačiau naktimis dažnai sutrinka miegas: pabundame arba negalime užmigti ir pabundame be miego. Didelis melatonino kiekis veikia daugelį vidaus organų. Pavyzdžiui, jis slopina skydliaukės funkciją, kuri vėliau išskiria mažiau tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3). Kai jų nepakanka, medžiagų apykaita sulėtėja ir mes priaugame svorio.

Svarbu

Priemonės nuo melatonino pertekliaus

Klausykitės muzikos dažniau, kad dienos metu įgautumėte energijos. Pasirinkite karštus lotynų ritmus (tyrimai rodo, kad Lotynų amerikiečiai yra vieni laimingiausių žmonių pasaulyje).

Gurkšnį energijos suteiks ir puodelis žaliosios arbatos, pvz., su guarana (parduotuvėse yra tokių mišinių) arba stiklinė šviežiai spaustų citrusinių vaisių sulčių.

Taip pat sukurkite geriausias sąlygas miegui. Miegamajame palaikykite ne aukštesnę kaip 18 °C temperatūrą (tai taip pat naudingiausia viršutinių kvėpavimo takų gleivinėms). Vakarienei valgykite šiek tiek angliavandenių (košės, makaronų, bananų) ir b altymų (b alto sūrio, žuvies, liesos b altos mėsos), kad padėtumėte gaminti miego hormoną.

Žiemą organizmas reikalauja daugiau vandens

Rudenį ir žiemą oda praranda drėgmę beveik 2 kartus greičiau nei vasarą. Taidėl džiovinimo vėjo ir š alto oro poveikio, bet ir ilgo buvimo nevėdinamose, radiatoriais šildomose patalpose. Ne tik oda tampa sausa ir labiau linkusi į dirginimą.

Vandens trūkumą organizme jaučia lėtinis nuovargis, nes kraujas tirštėja, teka lėčiau, todėl visos mūsų organizmo ląstelės pasiekia mažiau maistinių medžiagų. Gleivinės išsausėja ir dėl to organizmas mažiau pajėgia apsiginti nuo patogeninių mikroorganizmų atakų.

Svarbu

Atsiminkite, kad žiemą dažnai jaučiamas padidėjęs troškulys yra signalas, kad organizmas jau dehidratuotas. Todėl gerkite dažnai, net ir nesinori – mažiausiai 2 litrus skysčių per dieną. Idealiu atveju tai turėtų būti mineralinis vanduo (vidutiniškai mineralizuotas, kad papildytų bet kokius sveikatai svarbių elementų trūkumus), žalioji arba vaisių arbata. Taip pat valgykite sriubas – jos taip pat aprūpina organizmą vandeniu. Ir nepamirškite apie kosmetiką, kuri apsaugo jūsų odą nuo išsausėjimo ir šalčio.

Plaučiams žiemą pritrūksta deguonies

Didžiausią grėsmę plaučiams kelia cheminėmis medžiagomis užterštas oras. Didžiausias šių teršalų kiekis būna vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, nes tuomet trūksta natūralių filtrų, pavyzdžiui, augalų lapų. Šiuo metų laiku didžiuosiuose miestuose deguonies kiekis nukrenta net iki 18%, t.y. patenkina tik minimalų žmogaus poreikį. Be to, žema temperatūra sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, pablogina aprūpinimą krauju, taigi ir deguonies pasiskirstymą visame kūne.

Svarbu

Žiemą turite dažnai vėdinti patalpas, kuriose esate. Ir nepaisant blogo oro, savaitgalio išvykos ​​į parką ar mišką. Puikiai prisotinsite organizmą deguonimi atostogaujant aukštuose kalnuose, kur oras yra krištolinis. Taip pat verta kasdien daryti aerobikos pratimus, nes jie didina plaučių talpą, greitina kraujotaką ir taip pagerina kraujo prisotinimą deguonimi. Puikūs yra, be kita ko lygumų slidinėjimas, bėgiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.

Organizmas apsisaugo nuo šalčio

Mūsų organizmas nuo šalčio ginasi įvairiais būdais: odos kraujagyslės susitraukia, kad sumažintų šilumos nuostolius, panašiai reaguoja ir kai kuriuos vidaus organus aprūpinančios kraujagyslės. Sumažėja prakaitavimas ir tuo pačiu pagreitėja medžiagų apykaita, kad pagamintų daugiau energijos. Nors visa tai apsaugo nuo peršalimo ligų, gali padidėti ir toksiškų medžiagų apykaitos produktų kiekis, juolab kad žiemą valgome daugiau mėsos ir š altų mėsos užkandžių

Svarbu

Visų pirma apsirenkite tinkamai pagal orą. Prisiminkite šaliką ir kepurę (pergalva išeina didžioji dalis šilumos). Valgykite dažniau (5 kartus per dieną) ir pasirūpinkite, kad jūsų valgiaraštyje vyrautų pagaminti patiekalai. Norėdami geriau išvalyti kūną, valgykite daug nesmulkintų grūdų ir daržovių.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Psichologija