PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Patrykas Jasielskis
Emociškai nestabili asmenybė yra vienas iš labiausiai paplitusių asmenybės sutrikimų. Jam būdingi nuotaikų svyravimai, intensyvaus pykčio priepuoliai, nestabilūs ir dažnai neramūs tarpasmeniniai santykiai. Pasireiškę simptomai skiriasi priklausomai nuo sutrikimo potipio. Kokie yra dažniausiai pasitaikantys ribinio asmenybės sutrikimo tylūs simptomai?
Žmonės suribine ribayra labai irzlūs. Juose vyrauja vidinės tuštumos jausmas, todėl jie labai stengiasi išlaikyti žmones su savimi, kad neliktų apleisti ir atstumti. Tačiau šio sutrikimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo jo potipio. Mokslininkai išskyrė keturis pagrindinius ribos tipus:
- impulsyvus,
- irzlus,
- save naikinantis
- ir tylu.
Kiekvienam iš jų būdingi šiek tiek skirtingi simptomai, kuriuos dažnai sunku atskirti ar pastebėti. Šiame straipsnyje aptarsime pastarąjį iš šių potipių, ty tylųjį potipį. Bus aprašyti dažniausiai pasitaikantys ir būdingiausi simptomai.
Rami riba – 10 simptomų:
1. Pykčio slopinimas / neigimas, kad jautiesi piktas
Žmonės, turintys ribinį asmenybės sutrikimą, dažnai patiria ekstremalias emocijas, įskaitant pyktį. Trečiosios šalys gali tai gana lengvai pamatyti, nes neslepia šių emocijų.
Tačiau tyliajame potipije pašalinis žmogus nepastebės, kad toks žmogus jaučia pyktį. Taip yra dėl didelio poreikio stabdyti žmonių akivaizdoje. Žmonės, turintys tylų ribinį sutrikimą, neparodo, kad yra pikti.
Net jei kas nors pastebės, kad kažkas vyksta, jie iš karto tai paneigs, sakydami, kad viskas gerai.
2. Greiti nuotaikų pokyčiai, nepastebimi kitiems
Žmonės, turintys ribinį asmenybės sutrikimą, linkę jaustis nestabilios nuotaikos. Vieną akimirką jie pajunta džiaugsmą, o netrukus tai virs liūdesiu ir rezignacija.
Stebėtojams tai tikra „karuselė“. Ramiojo potipio žmonėms šis nuotaikos svyravimas taip pat pasireiškia. Tačiaukaip ir su pykčiu, jie beveik niekada neparodo, ką šiuo metu jaučia.
Kitiems jie gali atrodyti abejingi, susvetimėję, nors tuo pat metu viduje iš tikrųjų jaučia daug ekstremalių emocijų.
3. K altinti save kilus konfliktui
Tarp žmonių, kuriems būdingas tylus ribinis potipis, dažnai pasitaiko elgesio, kuriuo siekiama greitai sušvelninti kilusį konfliktą. Taip yra todėl, kad šie žmonės linkę k altinti save, kad sukėlė nesusipratimą.
Jie įsitikinę, kad kivirčą sukėlė jų žodžiai ar elgesys. Net jei tai netiesa, labai sunku juos įtikinti priešingai. Tarsi iš automato jie laiko save įtampos provokatoriais ir nori kuo greičiau juos numalšinti.
4. Lėtinis k altės ir gėdos jausmas, tuštumos jausmas
K altės ir gėdos jausmas gana dažnai lydi žmones, kenčiančius nuo ramios ribos. Jie įsitikinę, kad viskas, ko jiems nepavyko arba nepavyko, yra jų aplaidumo ar įgūdžių stokos rezultatas. Jie negali į savo nesėkmes žiūrėti kritiškai – k altina save tik iš karto.
Taip pat bendradarbiavimo atveju nesėkmę jie traktuoja kaip savo asmeninę k altę. Jie gėdijasi savęs ir savo gyvenimo. Juos taip pat lydi vidinės tuštumos jausmas. Tai vienatvės, nepasitenkinimo, priverstinio gyventi jausmas.
Tokiems žmonėms sunku susitvarkyti su tuštuma. To jausmas taip pat susijęs su didesne depresijos ir bandymų nusižudyti rizika.
5. Derealizuotas ir nuasmenintas jausmas
Kiti dažni simptomai yra derealizacijos ir nuasmeninimo jausmas. Pirmasis simptomas – įspūdis, kad mus supančio pasaulio nėra, jis yra išgalvotas, dirbtinis. Tai, kas supa tokį žmogų, atrodo kaip svajonė. Gali susidaryti įspūdis, kad trūksta laiko pojūčio, taip pat nuoseklumo, prisitaikymo prie tikrovės. Ramios ribos žmogus yra įsitikinęs, kad jis nepritampa prie jį supančio pasaulio.
Antrasis simptomas, depersonalizacija, reiškia savęs suvokimo sutrikimą. Žmogui, sergančiam šiuo sutrikimu, susidaro įspūdis, kad aš stebiu savo kūną ir protą iš išorės. Ji yra atskirta viena nuo kitos. Jaučiamas buvimo sapne jausmas ir kartu su juo egzistuojantis susvetimėjimas nuo savo kūno ar proto. Savęs patirtis suvokiama kaip dirbtinė ir nereali.
6. Jokio atstumo, viską gaunu asmeniškai
Žmonės su ramia riba gali būti labai jautrūs sau. Net nek altas pokštas gali būti laikomas išpuoliu prieš jų asmenį. Jie nepasitiki savimi, todėl visus komentarus priimkite labai asmeniškai.
Jie yranepasitikintys, norą padėti jie traktuoja kaip kritiką ir bandymą išjuokti. Jie vienas nuo kito neatsiriboja, todėl suklydus ar suklydus jiems sunku visa tai paversti pokštu.
7. Socialinis nerimas, polinkis izoliuotis
Tylią ribą dažnai lydi nerimo jausmas socialinėse situacijose. Tokie žmonės turi didelių problemų susirasti naujų draugų. Kalbėjimas su grupe žmonių, vertinamas ir kritikuojamas, juos paralyžiuoja.
Nerimas, kaip ir socialinio nerimo sutrikimo atveju, gali pasireikšti tam tikrose situacijose, pvz., valgant kartu, žaidžiant, darbe ar mokykloje. Dėl polinkio izoliuotis žmonėms, kenčiantiems nuo ramios ribos, sunku išlaikyti užmegztus santykius ir užmegzti ilgalaikes draugystes ar santykius. Dažnai jų santykiai su kitais yra trumpalaikiai ir nelabai įpareigojantys.
8. Sunkumai kuriant santykius, atstūmimo ir vienatvės baimė
Be socialinio nerimo ir izoliacijos, tylią ribą lydi prieštaringos tendencijos. Viena vertus, šį sutrikimą turintys žmonės išgyvena stiprią vienatvės baimę. Jie nori bendrauti su žmonėmis, kad nebūtų palikti vieni.
Kita vertus, jie jaučia didžiulę baimę būti žmonių atstumti. Jie bijo visapusiškai įsitraukti į santykius, kad nesusižeistų. Visa tai veda prie aukščiau aprašytos izoliacijos ir didelių sunkumų kuriant tikrus, sveikus tarpasmeninius santykius.
9. Įsitikinimas, kad esate našta kitiems ir stengiatės įtikti, net ir savo lėšomis
Tyliam ribiniam asmenybės sutrikimui taip pat būdinga žema savigarba ir dėl to kylantis naštos jausmas kitiems. Žmonėms, turintiems šią problemą, sunku prašyti kitų pagalbos ar pagalbos. Jie nesijaučia pakankamai gerai, kad gautų tokią pagalbą. Jie mieliau sprendžia konkrečią problemą patys, o ne prašo kieno nors pagalbos.
Kita vertus, dėl didelio poreikio palaikyti santykius su žmonėmis, jie dažnai stengiasi jiems įtikti. Jie gali atsisakyti savo planų ir laisvalaikio, kad įgytų kieno nors simpatijas, pvz., padėdami atlikti užduotį.
Visa tai veda į situaciją, kad jie atsisako savo planų ir ambicijų, kad nors trumpam pelnytų kažkieno dėmesį ir draugystės įspūdį.
10. Mintys apie savižudybę / savęs žalojimas
Žmonės, turintys tylųjį ribinį potipį, kaip ir kiti šio asmenybės sutrikimo potipiai, turi minčių apie savižudybę. Dažnai jie gali panaudoti savižudybės grasinimus, kad sulauktų aplinkos dėmesio ir susidomėjimo. Tačiau kartais, kai negali susidoroti su tuštumos jausmu ir problemomisgyvybę, jie gali atimti savo gyvybę. Jie taip pat gali susižaloti, norėdami atkreipti aplinkinių dėmesį arba sumažinti vidinės įtampos ir tuštumos jausmą.
Žmonės, turintys tylų ribinį asmenybės sutrikimą, dažnai gali atrodyti sveiki, be sutrikimo. Jie gali sumaniai slėpti savo problemas ir vidinę įtampą. Jie gali pasirodyti labai paslaugūs ir šiek tiek nuošalūs žmonės. Jie dažnai nežino, kodėl jiems sunku užmegzti santykius, ir jaučia slegiančią tuštumą.
Jei kam nors iš aplinkos kyla įtarimų dėl tokio tipo asmenybės sutrikimo, verta su ja pasikalbėti ir nukreipti į psichologinę pagalbą – psichiatrą ar psichologą. Tinkamai atlikta terapija gali sumažinti jaučiamus simptomus ir pagerinti kasdienę veiklą visuomenėje.