Sveiki. Turiu problemų su savo 17 metų sūnumi, nebežinau kaip jam paaiškinti, kad jis pradėtų mokytis. Jis gabus ir tai ne mano nuomonė, o žmonių, kurie su juo bendravo pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Visas dienas jis praleidžia prie kompiuterio, o pamokos - nieko nenustatyta… Su dėstytoju palaikau sistemingą ryšį ir žinau, kad klasė, į kurią jis ėjo, nėra pati ambicingiausia, bet tai, žinoma, nėra pasiteisinimas. . Kaip man kalbėti ir ką daryti, kad jis pagaliau suprastų, kas gyvenime svarbu? Nebegaliu pats susitvarkyti ir prašau patarimų.
Tai skambės baisiai, bet tokiame amžiuje tėvai mažai ką gali padaryti kalbėdami ir įtikinėdami. Jei sūnus tiki, kad tiek energijos, laiko ir entuziazmo, kiek jis įdeda į mokymąsi, pakanka patenkinamiems rezultatams pasiekti, jokia tėvų kalba negali įtikinti jo keistis. Tokiais momentais svarbiausia motyvacija. Tačiau septyniolikmečiams tai nutinka itin retai. Ypač kai jaučia paramos stoką bendraamžių aplinkoje. Jei klasėje nėra mokymosi, pasiekimų, įsipareigojimų „mados“, tada maža tikimybė, kad sūnus palūš. Galbūt jis turi savo planą, kad kurį laiką funkcionuos reikiamu minimaliu lygiu, o kai ateis laikas, pavyzdžiui, brandos egzaminui, smarkiai pasivys… Kartais pavyksta ir tokie planai išsipildo, bet tai gana sunku. Žinoma, su sūnumi galima nueiti pas psichologą, dirbantį su paaugliais (bet tik tą, kurį sūnus priima), kuris gali rasti savo metodus, kaip pasiekti jauną galvą ir emocijas. Galbūt vyksta kažkas nelabai gero, prie ko reikia padirbėti, o gal sūnus tiesiog neturi galimybių mokytis, o tai jį dar labiau atbaido. Tai galima patikrinti ir ištaisyti. Jūsų užduotis dabar – kuo daugiau sužinoti apie savo sūnų, apie jo mintis, išgyvenimus, pomėgius, ateities planus, o ne tik su juo „kalbėti“. Gal kas tau svarbiausia, tai ne jam? O gal ir yra, bet kelias iki šio „svarbiausio“ skiriasi? Patikrinkite, ponia. Būti paauglio tėvu šiais laikais yra didžiulis iššūkis – puikiai tai suprantu.
Atminkite, kad mūsų eksperto atsakymas yra informatyvus ir neatstos vizito pas gydytoją.
TatjanaOstaševska-MosakJis yra klinikinės sveikatos psichologas.
Baigė Varšuvos universiteto Psichologijos fakultetą
Ją visada ypač domino streso problema ir jo poveikis žmogaus veiklai.
Ji naudojasi savo žiniomis ir patirtimi adresu psycholog.com.pl ir Fertimedica vaisingumo centre
Ji baigė integruotos medicinos kursą pas pasaulinio garso profesorę Emmą Gonikman.
Daugiau šio eksperto patarimų
Verbalinė partnerio agresija [Eksperto patarimas]Jokio orgazmo [ekspertų patarimai]Gyvenime nėra prasmės [Eksperto patarimas]Trūksta pasitikėjimo savimi? [Eksperto patarimas]Ar galite atleisti išdavystę? [Eksperto patarimas]Depresija po santuokinės neištikimybės [Eksperto patarimas]Kaip susidoroti su žema vaiko savigarba [Eksperto patarimas]Aš nervinuosi [Eksperto patarimas]Sekso baimė [ekspertų patarimai]Dvejų metų vaiko baimė [Eksperto patarimas]Aš sergu depresija? [Eksperto patarimas]5 metų mergaitės masturbacija [Eksperto patarimas]Mano sūnus nenori mokytis [Eksperto patarimas]Neurozė šeimoje [Eksperto patarimas]Netikiu savimi ir nematau prasmės savo gyvenime [Eksperto patarimas]Pasibjaurėjimas vaikams [Eksperto patarimas]Niejadek [Eksperto patarimas]Nekontroliuoti savo emocijų [ekspertų patarimai]Vyras mirė [Eksperto patarimas]Lytinio potraukio sumažėjimas [ekspertų patarimai]Stresas – kaip atsipalaiduoti? [Eksperto patarimas]Aš vengiu sekso su savo vyru [Eksperto patarimas]Išgėrus sugedęs filmas [Eksperto patarimas]Priklausomybė nuo melo [Eksperto patarimas]Mama ir 11 metų sūnus miega kartu [Eksperto patarimas]Įsimylėjau be abipusiškumo [Eksperto patarimas]Pavydas [ekspertų patarimai]Pavydas ir žema savigarba [Eksperto patarimas]kas negerai ir kaip sau padėti? [Eksperto patarimas]Kaip elgtis [Eksperto patarimai]