Venlafaksinas yra antidepresantas, priklausantis serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI) grupei. Todėl jis veikia padidindamas šių neurotransmiterių kiekį tarpsinapsinėje erdvėje. Taip pat nustatyta, kad didesnėmis dozėmis venlafaksinas silpnai slopina dopamino reabsorbciją. SNRI yra viena iš pirmo pasirinkimo grupių, taigi ir viena iš dažniausiai vartojamų grupių depresijos gydymui.

Venlafaksinas: indikacijos

Venlafaksinas yra pirmos eilės gydymas didžiosios depresijos epizodų, kuriems būdingi šie klinikiniai požymiai, gydymui ir profilaktikai:

  • apatija,
  • motyvacijos trūkumas,
  • depresija su skausmu,
  • socialinis pasitraukimas,
  • įkyrių minčių atsiradimas

Kaip pirmo pasirinkimo vaistas, jis taip pat naudojamas gydant generalizuoto nerimo sutrikimus ir nerimą, susijusį su potrauminiu stresu. Jis taip pat naudojamas gydant socialinę fobiją, nerimo sutrikimus su panikos priepuoliais ir esant obsesiniams-kompulsiniams sutrikimams. Tokiais atvejais tai traktuojama kaip antros eilės gydymas.

Venlafaksinas: dozavimas

Rekomenduojamos paros dozės svyruoja nuo 75 mg iki didžiausios 375 mg dozės, o jų reikšmės atskiriems pacientams priklauso nuo vartojimo indikacijos ir individualaus atsako į gydymą bei šalutinio poveikio rizikos.

Stabili venlafaksino koncentracija kraujyje pasiekiama po 3 vartojimo dienų, o vaistus reikia vartoti praėjus mažiausiai 6 mėnesiams po savijautos pagerėjimo, t. y. ligos remisijos.

  • Didžiosios depresijos epizodai:75–375 mg per dieną
  • Generalizuotas nerimo sutrikimas:75–225 mg per dieną
  • Socialinė fobija:75 mg (nėra įrodymų, kad dozės didinimas būtų veiksmingas) – iki 225 mg per dieną
  • Panikos sutrikimas:37,5 mg per parą 7 dienas, o vėliau didinant iki 75 mg – toliau didinant dozę iki didžiausios 225 mg per parą.

Bet kokiu atveju dozės turi būti didinamos palaipsniui ir atsižvelgiant į klinikinį sprendimą (nuo 4 dienų iki 2 savaičių tarp dozės koregavimo). Gydymas venlafaksinu turi būti nutraukiamas palaipsniuidozės sumažinimas. Staigus vartojimo nutraukimas arba netyčia praleidus dozę gali atsirasti nepageidaujamų abstinencijos simptomų, tokių kaip:

  • galvos svaigimas ir galvos skausmas,
  • miego sutrikimas,
  • nerimas,
  • pykinimas,
  • vėmimas.

Venlafaksinas: kontraindikacijos

Venlafaksinas netinka vartoti vaikams ir paaugliams. Senyviems žmonėms ir žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu, reikia būti atsargiems (ši medžiaga iš organizmo išsiskiria daugiausia per inkstus).

Venlafaksiną vartojant kartu su MAO inhibitoriais (iproniazidu, fenelzinu, izokarboksazidu, moklobemidu, linezolidu), gali pasireikšti serotonino sindromas, kuris pasireiškia:

  • susijaudinimas,
  • haliucinacijos,
  • koma,
  • tachikardija,
  • nestabilus kraujospūdis,
  • hipertermija,
  • virškinimo simptomai.

Venlafaksiną galite pradėti vartoti tik praėjus 14 dienų po gydymo MAOI pabaigos. Kita vertus, iMAO galima pradėti vartoti praėjus 7 dienoms po gydymo venlafaksinu pabaigos.

Dėl padidėjusios širdies aritmijų (QT intervalo pailgėjimo EKG) rizikos venlafaksino nerekomenduojama vartoti kartu su kitais QT intervalą ilginančiais vaistais, pvz.: makrolidų grupės antibiotikais (eritromicinu), kai kuriais. antiaritminiai vaistai (chinidinas, amjodaronas), sotalolis, dofetilidas), kai kurie vaistai nuo psichozės (pvz., tioridazinas) arba kai kurie antihistamininiai vaistai.

Kadangi gali padidėti akispūdis, pacientams, sergantiems glaukoma, reikia būti ypač atsargiems.

Venlafaksinas ir nėštumas

Venlafaksinas turi C kategoriją nėščioms moterims vartojamų vaistų klasifikacijoje. Venlafaksino vartojimo indikacija nėščioms moterims

Venlafaksinas: šalutinis poveikis

Literatūroje minimas šalutinis poveikis, susijęs su venlafaksino vartojimu:

  • pykinimas,
  • vėmimas,
  • prakaitavimas,
  • vidurių užkietėjimas,
  • mieguistumas,
  • burnos džiūvimas,
  • galvos svaigimas,
  • apgyvendinimo sutrikimai,
  • nemiga,
  • sumažėjęs apetitas,
  • astenija,
  • nervingumas,
  • ejakuliacijos / orgazmo sutrikimai,
  • erekcijos disfunkcija.

Gali padidinti hiponatremijos riziką vyresnio amžiaus pacientams.

Labairetai pastebėtas venlafaksiną vartojantiems pacientams, svorio padidėjimas, sedacija arba ortostatinė hipotenzija.

Jei tokių simptomų kaip mieguistumas ar galvos svaigimas nepasireiškia, nėra kontraindikacijų vairuoti ar valdyti mechanizmus. Todėl pacientas pirmiausia turi įvertinti, ar toks poveikis nepasireikš.

Venlafaksinas laikomas veikliąja medžiaga, kurią pacientai gerai toleruoja ir pasižymi dideliu saugumo profiliu bei maža kliniškai reikšmingos sąveikos su kitomis vaistinėmis medžiagomis galimybė.

Kategorija:

Sveikata